- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 2-532-649/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00547-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Ramunei Semėnienei, dalyvaujant ieškovui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jo atstovei adv. padėjėjai Irmai Gutkovienei, atsakovei J. V. a. k. (duomenys neskelbtini) jos atstovams adv. Algimantui Kolpertui ir R. V., Kupiškio rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei Nijolei Urbonavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei J. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo bei dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas palaikė ieškinį, ieškinyje ir teismo proceso metu prašė sumažinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai K. V., g. (duomenys neskelbtini), nuo 250, 00 Lt iki 180,00 Lt išmokos kas mėnesį bei nustatyti bendravimo su K. V. tvarką.
Ieškinyje nurodė, kad iš jo 2008-10-21 Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu dukrai K. priteistas 250,00 Lt kasmėnesinis išlaikymas, kuris turėtų būti sumažintas dėl pakitusios jo šeimyninės ir turtinės padėties. Ieškovas šiuo metu yra nedirbantis, negaunantis pajamų, turi išlaikymo įsiskolinimą dukrai K. Ieškovas turi sodo žemės sklypą Radviliškyje, daugiau nekilnojamojo turto neturi. Išlaikymo priteisimo dukrai metu ( 2008-10-21) ieškovas jau buvo sudaręs santuoką ((duomenys neskelbtini)) su I. P., su kuria turi dvi dukteris – A. P. gimusi (duomenys neskelbtini), K. P. gimusi (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovas turi tris nepilnamečius vaikus, ko nebuvo teismo sprendimo priėmimo metu, ir dėl to jo materialinė padėtis pasunkėjusi. Šiuo metu ieškovo šeimos vienintelės pajamos –tai jo sutuoktinės gaunama 883,48 Lt/mėn. dydžio motinystės pašalpa, iš kurios turi pragyventi penki asmenys, tai yra ieškovas su sutuoktine ir trys nepilnamečiai vaikai, iš kurių dvi dukros gimę santuokoje, o nepilnametis E. S. gimęs ieškovo sutuoktinės pirmoje santuokoje. Ieškovo vienam šeimos nariui tenka tik 177,00 Lt pajamų, pridėjus dukroms gaunamas vaiko išmokas po 52,00 Lt, išeitų, kad A. ir K. tenka po 229,00 Lt per mėnesį, o K. V. iš jo priteista po 250,00 Lt kas mėnesį, jai taip pat išlaikymą teikia motina J. V.. Kiekvienam išlaikomam vaikui turėtų atitekti vienodas išlaikymas, o pagal dabartinį teismo sprendimą nukrypstama nuo lygių dalių principo, todėl pažeidžiamos ieškovo santuokoje gimusių dukrų teisės.
Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė jam trukdo bendrauti su dukra K. – neleidžia su dukra bendrauti telefonu, taip pat neleidžia dukros parsivežti pas ieškovą. Prašo nustatyti tokią bendravimo su K. tvarką – ieškovas pageidautų su dukra bendrauti trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrą penktadienį ir grąžindamas motinai sekmadienį iki 19.00 val., taip pat kiekvienų metų liepos mėnesį, pasiimdamas dukrą liepos 1 d. ir grąžindamas motinai liepos 31 d.
Posėdžio metu V. P. paaiškino, kad iki 2008-10-21 teismo sprendimo priėmimo yra legaliai dirbęs – 2007 m. 4 mėnesius dirbo ŽŪB (duomenys neskelbtini), paskui 10 mėnesių dirbo UAB (duomenys neskelbtini), vieną mėnesį dviračių parduotuvėje. Yra baigęs 10 klasių, vairuotojo pažymėjimo neturi. Išlaikymo dukrai K. nemokėjo, net nežinojo priteistos sumos, dabar 4-5 mėnesius jau moka, po truputį grąžina skolą vaikų išlaikymo fondui. Prie dukters K. išlaikymo darbu nėra prisidėjęs, nes niekas neprašė, taip pat nėra pirkęs dovanų. Šiuo metu padeda sutuoktinei auginti vaikus, sutuoktinė nuo š. m. spalio 16 d. pradės dirbti. Stengiasi susirasti darbą, buvo palikęs savo duomenis keliose įmonėse, tačiau rasti darbą nepavyksta. Iš darbo biržos buvo išbrauktas, nes atsisakė darbo, vėl įrašys š. m. spalio 14 d. Dėl bendravimo su K. tvarkos pritarė atsakovės pasiūlymui, jog iš pradžių vaikas turi priprasti prie tėvo. Sutiko, kad 2-3 mėnesius būtų nustatytas bendravimas atsakovės namuose, o vėliau galėtų ir į Radviliškį parsivežti. Nurodė, kad 2008 m. sodo žemės sklypą įgijo už sutuoktinės pinigus.
Ieškovo atstovė I. Gutkovienė paaiškino, kad pagrindinė priežastis išlaikymo sumažinimui yra ta, kad padidėjęs ieškovo išlaikytinių skaičius. 2008 metais priteisiant išlaikymą nebuvo žinoma apie ieškovo jau gimusią dukrą, vėliau gimė dar viena duktė. Šiuo metu atsakovės finansinė padėtis truputį geresnė, ji taip pat gali dirbti ir teikti didesnį išlaikymą dukrai. Tikslinga nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nes nėra surinkta duomenų, kad būtų reikalingos specialios žinios bendraujant su vaiku.
Atsiliepimas
Atsakovė J. V. nesutiko su ieškinio dalimi dėl išlaikymo sumažinimo ir prašė reikalavimo netenkinti, su reikalavimu dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo sutiko iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo įvairių priežasčių – gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų priežasčių. Todėl įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Iš ieškovo priteistas išlaikymas – 250,00 Lt per mėnesį – yra per mažas, nes atsakovė viena rūpinasi K. poreikių tenkinimu. Faktas, kad ieškovas turi daugiau vaikų, neteikia pagrindo išvadai, kad iš ieškovo priteistas K. išlaikymo dydis neigiamai paveiktų kitų ieškovo išlaikomų vaikų interesus.
Ieškovas yra sveikas, turi galimybę dirbti ir užsidirbti, tačiau nenurodo priežasčių, dėl ko jam nebūtų galima susirasti darbo. Tai, kad ieškovas pats sukuria aplinkybes, jog negauna pajamų, neatleidžia jo nuo pareigos susirasti darbą ir teikti tinkamą išlaikymą vaikams. Ieškovo ir jo sutuoktinės vaikai E. ir A. lanko lopšelis-darželius, jo sutuoktinė niekur nedirba, todėl ieškovui nėra jokių kliūčių dirbti.
K. V. sunkiai serga, jai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, yra įgimta šleivapėdystė, nustatyta pėdų deformacija. K. sutrikusi smulkioji retorika, sutrikęs kalbos suvokimas, ekspresyvioji kalba, sutrikusi bendroji motorika, girdimasis dėmesys, sutrikusi atmintis ir socialinė adaptacija. K. V. nustatytas mišrus raidos sutrikimas, nustatytas dešinės ausies otitas, jai pastoviai skauda galvą dėl otito arba neurotinės asmenybės formavimosi. Nuo 2011 m. K. nustatyta bronchinė astma.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutiko su ieškovo pasiūlytu bendravimo su vaiku būdu. Dukrai reikalinga pastovi priežiūra, jos bendravimas su kitais asmenimis ribotas. Ieškovas visiškai nebendravo su dukra ir nežino jos poreikių –pasirodo tik kartą per metus ar visai nelanko.
Posėdžio metu atsakovė pabrėžė, kad duktė K. turi daug sveikatos problemų ir dažnai serga, prieštaravo dėl išlaikymo sumažinimo. Nurodė, kad išlaidos dukrai išlaikyti sudaro 1000-2000 Lt per mėnesį, nes reikia pirkti daug vaistų, vežioti pas gydytojus. K. tėvui bendrauti su dukra ji netrukdydavo, tačiau pati mergaitė nenorėdavo kalbėti telefonu. Siūlė ieškovui bendrauti su dukra tris mėnesius pas ją namuose, kol prisipratins, vėliau su atsakove išeiti pasivaikščioti, o ateityje ir vieną galės pasiimti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė R. V. paaiškino, kad K. yra kažkokia vyrų baimė. Kai buvo atvažiavęs ieškovas, mergaitė pasislėpė ir pasakė, kad neis kalbėtis.
Atsakovės atstovas A. Kolpertas nurodė, kad nėra pakankamai objektyvių priežasčių išlaikymui sumažinti. Asmens nenorėjimas dirbti ir darbo neieškojimas yra subjektyvi priežastis, tik didesnio išlaikytinių skaičiaus atsiradimas galėtų būti objektyvi priežastis, tačiau ir neturėdamas pajamų ieškovas įgijo nekilnojamojo turto. Atsakovas prie vaikų, kuriuos augina, išlaikymo prisideda darbu, priežiūra, o K. teikia tik piniginę paramą, todėl negalima teigti, kad su ieškovu augančios dukros išlaikomos prasčiau. K. poreikiai didesni dėl jos sveikatos būklės, išlaikymui reikalinga didesnė lėšų suma nei paprastai tokio amžiaus vaikui. Taip pat prašė ieškinį atmesti ir dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nes ieškovas su dukterimi ilgą laiką nebendravęs, o neįgalus vaikas gali būti traumuotas bendraujant su nepažįstamu vyru.
Liudytojas E. V. paaiškino, kad ieškovą buvo atvežęs į Kupiškį pasimatyti su dukra, tačiau dukters K. močiutė neleido vaiko paimti ant rankų.
Liudytoja D. K. paaiškino, kad kai K. buvo treji metai, ji su ieškovu buvo atvykusi aplankyti K.. Atsakovė visą laiką K. buvo apkabinusi ir kitiems asmenims neleido prie vaiko net prisiliesti.
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovė palaikė išvadą ( b. l. 31-32) ir paaiškino, kad priteistas išlaikymas nėra per didelis. K. V. reikalinga speciali priežiūra ir papildomos išlaidos dėl jos neįgalumo. Nurodė, kad mažinti išlaikymą nėra pagrindo, tačiau tikslinga nustatyti V. P. bendravimo su vaiku tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies – dalyje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmestinas, dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies.
Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo
LR CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas šiuo metu turi daugiau išlaikytinių, nei jų turėjo 2008-10-21 teismo sprendimo priėmimo metu.
Iš bylos medžiagos nustatytos tokios aplinkybės – ieškovo ir atsakovės dukrai K. V. iš ieškovo 2008-10-21 teismo sprendimu priteistas 250,00 Lt dydžio kasmėnesinis išlaikymas iki K. pilnametystės ( b. l. 6-7). Be K., ieškovas turi dar dvi dukteris – A. P., g. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 9), ir K. P., g. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 8). Ieškovas yra vedęs ( b. l. 11), šeimoje su dukterimis augina ir žmonos ankstesnėje santuokoje gimusį vaiką E. S., g. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 12). Ieškovo ir atsakovės dukrai K. V. nustatytas lengvas neįgalumo lygis, ji turi įvairių sveikatos sutrikimų ( b. l 37-49, 53-54), dažnai serga ir gydymui reikalinga daug vaistų ( b. l. 50, 56-76).
Teismas privalo įvertinti dabartinę šalių turtinę padėtį ir palyginti su šalių ankstesne turtine padėtimi, kuri buvo priimant 2008-10-21 teismo sprendimą. Priimant teismo sprendimą K. motina J. V. gaudavo 522,75 Lt pašalpų per mėnesį ( c. b. Nr. N2-596-649/08, b. l. 6,30), V. P. niekur nedirbo ( b. l. 16, 25). Duomenų apie J. V. ir V. P. nekilnojamus ir registruotinus kilnojamus daiktus, kitokias pajamas civilinėje byloje Nr. N2-596-649/08 pateikta nebuvo. Kadangi V. P. negyveno pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ir niekur nedirbo, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu ( b. l. 28, 29).
Šios bylos nagrinėjimo metu J. V. pajamos yra 542, 50 Lt pašalpų per mėnesį ( b. l. 55), V. P. pajamos nuo 2010-07-01 iki 2011-04-01 buvo apie 488,00 Lt socialinės pašalpos per mėnesį (b. l. 15), buvo registruotas darbo biržoje ( b. l. 13) ir atsisakė darbo su pateisinama priežastimi. Ieškovas dabartiniu metu jokių pajamų negauna, spalio mėnesį vėl bus įregistruotas darbo biržoje, jo šeima gyvena iš sutuoktinės I. P. gaunamos 883,48 Lt dydžio motinystės išmokos ( b. l. 14, 95). Ieškovas ir atsakovė nedirba ( b. l. 97, 98), neturi automobilių ( b. l. 99,100), atsakovė neturi nekilnojamųjų daiktų ( b. l. 101), ieškovas 2009-09-25 pirkimo-pardavimo sutartimi turi įgijęs sodo žemės sklypą ( b. l. 96, 102-105).
Teismas konstatuoja, kad po 2008-10-21 teismo sprendimo K. V. tėvų J. V. ir V. P. turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė – atsakovė gauna tokias pat pajamas, ieškovas negauna jokių pajamų ir iš esmės pinigais neteikia išlaikymo nei dukroms A. ir K, nei dukrai K. Ieškovo turtinė padėtis netgi pagerėjo – jis įgijo 10400,00 Lt rinkos vertės sodo žemės sklypą, nors pagal SODROS duomenų bazės išrašus V. P. nuo 2007-07-01 legaliai niekur nedirbo ( c. b. Nr. N2-596-649/08, b. l. 16).
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str., išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Šis principas turi įtakos ne tik kiekvieno iš vaiko tėvų daliai išlaikymo prievolėje, bet ir kiekvieno iš vaikų teisės į išlaikymą apimčiai, kai jis priteisiamas dviem ar daugiau vaikų.
Nagrinėjamu atveju ieškovas matematiškai padalijo jo sutuoktinės gaunamas mėnesines pajamas iš šeimos narių skaičiaus ir gavo 177,00 Lt sumą, tenkančią vienam asmeniui. Kadangi iš ieškovo dukrai K. priteistas 250,00 Lt kasmėnesinis išlaikymas, prašo išlaikymą sumažinti iki 180 Lt per mėnesį.
Toks matematinis lėšų vaikams skaičiavimas, visiškai neatsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius bei sveikatos būklę, teismo nuomone, yra neteisingas. Nors lygiateisiškumo principas lemia tėvams vienodą pareigą teikti išlaikymą visiems vaikams, tačiau kiekvienam vaikui skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, tai yra nuo vaiko poreikių – gyvenimo sąlygų, lavinimo, sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų bei panašiai.
Ieškovo duktė K. yra vyriausia iš dukterų, turi sveikatos problemų, jai nustatytas lengvas neįgalumo dydis. Atsakovė nuolat teigė, kad dėl dukters sveikatos būklės patiria daug papildomų išlaidų. Ieškovo dukros A. ir K. yra jaunesnės, byloje nėra duomenų, kad joms išlaikymui būtų reikalingos kokios nors papildomos išlaidos. Atsakovės pajamos nepakito, tačiau dukra K. paaugo, atitinkamai dar padidėjo išlaikymo išlaidos. Teismo nuomone, tėvai vaikui, turinčiam sveikatos problemų, turėtų skirti didesnį išlaikymą nei sveikam vaikui, nes vien dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų (esant vaiko ligai) gali būti padidintas išlaikymo dydis net jei tėvų turtinė padėtis ir nepakito.
Teismas kritiškai vertina atsakovės pateiktus dukters K. mėnesio išlaidų paskaičiavimus, kur mėnesio išlaidos vaikui siekia nuo 1220,00 Lt iki 1730,00 Lt ( b. l. 92-94). Nurodytos išlaidos nepagrįstos mokėjimo dokumentais ir yra per didelės penkerių metų vaikui, net ir turinčiam sveikatos problemų, tai gal būt yra atsakovės pageidaujama skirti dukrai išlaikymo suma, jei būtų tokia galimybė. Tėvai vaikus turi išlaikyti teikdami išlaikymą, proporcingą tėvų turtinei padėčiai. Tačiau lygybės principas, kai išlaikoma keletas vaikų, nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti teikiamas vienodas išlaikymas. Teismo nuomone, K. V. protingos mėnesinės išlaikymo išlaidos, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir užtikrinant būtinus poreikius, turėtų būti 600-650,00 Lt. Tokiu atveju atsakovė ir taip dengia didesnę išlaidų dalį, todėl dar sumažinti iš ieškovo priteistą išlaikymą nėra jokio pagrindo.
Nors įstatyme numatyta galimybė sumažinti jau priteistą išlaikymą, kai skolininkui atsiranda pareiga išlaikyti daugiau asmenų ir jo turtinė padėtis nepagerėjusi, nagrinėju atveju diskutuotinas ieškinio dalykas net ir tuo atveju, jei ieškovo duktė K. neturėtų sveikatos problemų. Ieškovas, nors yra sveikas ir jauno amžiaus, praktiškai niekur legaliai nėra dirbęs ir iš esmės neteikęs išlaikymo pinigine forma nei K., nei K. ir A. Ieškovas nurodė, kad tik paskutiniais mėnesiais sumokėjo tam tikrą sumą dukters K. išlaikymui. Ieškovas ieškinyje kaip savo teikiamą išlaikymą dukroms A. ir K. pateikė lėšų sumą, kurią gavo padalijęs sutuoktinės pajamas iš šeimos narių skaičiaus. Tačiau posėdžio metu patvirtino, kad prie dukrų K. ir A. išlaikymo prisideda tik darbu, nes piniginių lėšų negauna. Todėl diskutuotina, kokiu pagrindu galima teigti, kad dukros K. ir A. gauna mažesnį piniginį išlaikymą nei K., jei iš esmės ieškovas neteikia piniginio išlaikymo nei vienam vaikui. Ar galima teigti, kad vieni vaikai šeimoje gauna mažesnį išlaikymą už vaiką, kuriam priteistas išlaikymas, jei priteisto išlaikymo skolininkas nemoka. Kitas retorinis klausimas - ar galima teigti, kad tėvą, turintį daugiau išlaikytinių, slegia didesnė bendra finansinė išlaikymo našta, jei išlaikymas pinigine forma iš esmės neteikiamas nė vienam vaikui.
Teismo nuomone, ieškovo mokamas išlaikymas dukrai K., turinčiai neįgalumą, nėra per didelis. Ieškovas, kaip teigė posėdžio metu, jau spalio mėnesį gali įsidarbinti, ir turės galimybę teikti didesnį išlaikymą vaikams. Ieškovas, turėdamas tris vaikus, turėtų ieškoti galimybės dirbti ir užsidirbti pakankamai lėšų vaikų išlaikymui, o ne naudotis vėliau gimusiais vaikais, kad būtų sumažintas išlaikymo dydis pirmajam vaikui.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Ieškovas ieškinyje prašė nustatyti tokią bendravimo su dukterimi K. tvarką – ieškovas norėtų su dukra bendrauti trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrą penktadienį ir grąžindamas motinai sekmadienį iki 19.00 val., taip pat kiekvienų metų liepos mėnesį, pasiimdamas dukrą liepos 1 d. ir grąžindamas motinai liepos 31 d.
Atsakovė nesutiko su ieškinyje pasiūlyta bendravimo su dukterimi tvarka, nes ieškovas dukterį lankė retai ir K. praktiškai nepažįsta tėvo. Posėdžio metu atsakovė pasiūlė ieškovui bendrauti su dukra tris mėnesius pas ją namuose, kol prisipratins ir duktė tėvo nebebijos, vėliau su vaiku ir ja išeiti pasivaikščioti, o ateityje ir ieškovas ir K. vieną galėtų pasiimti.
Posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškovės pasiūlymu, kad 2-3 mėnesiams jam būtų nustatytas bendravimas su K. atsakovės namuose, o vėliau, kai vaikas priprastų prie tėvo, galėtų ir į Radviliškį parsivežti trumpam laikui.
Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios – tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Šios teisės ir pareigos yra lygios ir nepriklauso nuo to, ar vaiko tėvai gyvena skyrium.
Tėvai gali kreiptis teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, jei nesutariama gera valia. Įvertinus liudytojų parodymus, galima daryti išvadą, kad ieškovo bendravimas su dukterimi K. buvo šiek tiek apsunkintas, tačiau iš esmės dėl to, kad nuo K. gimimo tėvas su dukra praktiškai nebendravo ir duktė tėvo nepažįsta.
Atsakovės atstovė R. V. nurodė, kad K. yra kažkokia vyrų baimė, nes atvykus ieškovui ji pasislėpė už kampo ir pasakė, kad nenori bendrauti, tačiau byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu ar kitais vyriškos lyties asmenimis pažeistų vaiko interesus. Kiekvienas vaikas privalo bendrauti su tėvu, nes tik tokiu būdu užtikrinamas visapusiškas asmenybės vystymasis, todėl teismas nepritaria atsakovės atstovo nuomonei, kad byla dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo turėtų būti išskirta ir bendravimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į specialistų (psichologų) išvadas. K. V. nustatytas lengvas neįgalumo lygis, iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad mergaitės raidos sutrikimai jai neleis bendrauti su tėvu ir pakenks jos interesams. Tačiau dabartinėje situacijoje akivaizdu, kad ieškovas dukrai K. yra dar svetimas vyras, todėl bendravimas su tėvu nustatomas tik atsižvelgiant į vaiko interesus.
Šeimos bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, jei tai būtina užtikrinant vaikų ar kitų šeimos narių interesus. Todėl teismas nustato tokią bendravimo su vaiku tvarką, kokią ieškovas ir atsakovė aptarė posėdžio metu ir nepasisako dėl reikalavimo, nurodyto ieškinyje. Teismas nenustato konkrečių laikotarpių ir periodiškumo, kada ieškovas galės dukrą K. pasiimti į savo gyvenamąją vietą, nes nėra galimybės nustatyti, per kokį laikotarpį dukra pripras prie tėvo ir kokia bus jos sveikatos būklė. Ieškovė ir atsakovas, atsižvelgdami į dukters K. interesus, naudodamiesi vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų pagalba, ateityje turėtų gera valia susitarti dėl bendravimo su dukra ir jos auklėjimo.
Ieškinys tenkinamas iš dalies, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinio dalis dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ( apmokėta 68,00 Lt dydžio žyminiu mokesčiu) atmetama, ieškinio dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ( apmokėta 137,00 Lt dydžio žyminiu mokesčiu) tenkinama iš dalies, laikytina, kad 50 procentų. Paskirstant procesinių dokumentų įteikimo per pašto įstaigas išlaidas laikytina, kad ieškinys patenkintas 25 procentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CK 3.175, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3. 201 straipsniais, CPK 93,96, 98, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su dukterimi K. V., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val. K. V. gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti, kad V. P., jam ir dukrai K. atstačius pilnaverčius tarpusavio tėvo ir dukters ryšius, suderinus pasimatymo laiką ir trukmę su K. motina J. V., turi teisę pasiimti dukrą K. į savo gyvenamąją vietą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Iš J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 66,50 Lt žyminio mokesčio bei priteisti valstybės biudžetui 3,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo per pašto įstaigas išlaidų.
Iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybės biudžetui 9,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo per pašto įstaigas išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.