Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjai M. V., suinteresuotiems asmenims G. V., Valstybės įmonės Turto banko atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. V., Valstybės įmonės Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos atstovas advokatas Stanislovas Raulušaitis teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja garbaus amžiaus. Mirus vyrui ji manė, kad nereikia niekur kreiptis. Ji ir toliau gyveno tame pačiame name, naudojosi visais likusiais daiktais, mokėjo ir moka visus mokesčius. Sūnus nepretenduoja į tėvo palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po savo sutuoktinio H. J. V. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime nurodyti paaiškinimai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis H. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina medicininis mirties liudijimas. Gimimo liudijimu, santuokos sudarymo įrašu patvirtinama, kad pareiškėjos M. V. sutuoktinis bei suinteresuoto asmens G. V., tėvas – H. J. V.. Varėnos 2-ojo notaro biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės rašte „Dėl H. J. V. paveldėjimo bylos“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus H. J. V. paveldėjimo byla jos biure nevesta bei palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centre neregistruotas.

Byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro išrašu pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre bei teismo iniciatyva gautais atnaujintais duomenimis iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bei namų valdos Techninės apskaitos bylos kopija, patvirtinama, kad po pareiškėjos M. V. sutuoktinio, H. J. V., mirties liko šis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas: 0,0661 ha ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai: pastatas - gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėja M. V. po savo sutuoktinio H. J. V. mirties jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėja yra mirusiojo jos sutuoktinio H. J. V. likusio turto įpėdinė pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Ji kaip palikėjo įpėdinė pagal įstatymą, pradėjo H. J. V. turtą valdyti faktiškai iškart po jo mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjo H. J. V. mirties, pareiškėja ėmė naudotis visais jam priklausiusiais statiniais, ji iki sutuoktinio mirties ir po to nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjo asmeniniais daiktais, baldais, el. prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu turtu. Į bylą pateiktais mokėjimo kvitais patvirtinama, kad po sutuoktinio H. J. V. mirties ji ir toliau mokėjo mokesčius, susijusius su turto išlaikymu, t. y. mokėjo už atliekų tvarkymą (šiukšles), vandens teikimą, elektrą, šiukšles.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėja priėmė palikimą po jos sutuoktinio H. J. V. mirties faktiškai pradėjo turtą valdyti - ji iki sutuoktinio mirties ir po to nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjo asmeniniais daiktais, t. y. ji rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po H. J. V. mirties likusį palikimą priėmė jo sutuoktinė M. V.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio H. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.