Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymų komplektuotuoju, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2016 m. spalio 16 d., apie 19.13 val., Konstitucijos pr. – Geležinio Vilko g. – T. Narbuto g. žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į pristabdžiusį automobilį Toyota Corolla Verso, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Šiais veiksmais A. Š. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. Š. parodė, jog nesijaučia kaltas. Nurodė, jog jis važiavo, matė kitą automobilį ir sustojo. Jis jokio smūgio nepajautė ir garso negirdėjo. Jis matė važiuojančius automobilius, laukė, kol priekyje stovintis automobilis pajudės, nesuprato, kodėl priekyje stovintis automobilis nevažiavo, nors kelias buvo laisvas. A. Š. aiškino, jog priekyje stovėjusio automobilio vairuotojas išlipo ir paklausė, ar jis matė, ką padarė. Priekyje stovėjusio automobilio jis nekliudė, iš įvykio vietos tiesiog išvažiavo. Jei būtų kliudęs kitą automobilį, būtų pasilikęs įvykio vietoje. Kito automobilio vairuotojas tuo metu nuėjo kažkam skambinti, o jis tuo metu padarė manevrą, apvažiavo kitą automobilį ir nuvažiavo. Iš pradžių pavažiavo atgal, o tuomet nuvažiavo į priekį. Ant jo vairuoto automobilio esantys apgadinimai buvo padaryti iki įvykio.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. vairavo automobilį Toyota Corola Versus. Įvažiuojant į pedagoginio žiedą, sustojo pirmoje eilėje, pajuto bakstelėjimą į galinę dešinę automobilio pusę. Girdėjo smūgio garsą. Teigė, jog A. Š. per atidarytą langą nurodė, kad jis atsitrenkė į jo automobilį. Vis tik A. Š. prasuko pro jo automobilį ir išvažiavo. Po įvykio ant automobilio matėsi įbrėžimas ties žibintu.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. M. parodė, jog važiavo dviračiu pro žiedinę sankryžą, norėjo dviratį persikelti per bortelį ir tuo metu išgirdo smūgio garsą. Paties smūgio nematė. Atsisukęs pamatė eismo įvykį, nuskubėjo į tą vietą. Eismo įvykio vietoje matė du automobilius, kurie iš pradžių buvo susilietę bamperiais. Priekinis automobilis buvo labiau pajudėjęs į kairę pusę, o galinis automobilis – į dešinę, todėl galinis automobilis buvo įvažiavęs kaire savo bamperio puse į priekyje stovėjusį automobilį. Po kiek laiko automobilio, į kurį įvažiavo, vairuotojas išlipo, priėjo prie kaltininko automobilio. Kaltininkas šie tiek atsidarė langą, kažką trumpai pašnekėjo, kaltininkas išvažiavo. Liudytojas matė, kad kaltininko automobilio bamperis buvo apibrozdintas kairėje pusėje ties žibintu. Nukentėjusiojo automobiliui buvo apgadintas bamperis, nežymus įskilimas dešinėje pusėje.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. U. parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį gavo pranešimą apie eismo įvykį, iš kurio pasišalino vienas iš šio įvykio dalyvių. Nuvykus į nurodytą vietą buvo rastas apgadintas automobilis Toyota. Automobiliui buvo apgadintas bamperis iš dešinės pusės. Toyota automobilio vairuotojas aiškino, kad sankryžoje pristabdė ir pajuto smūgį, su kaltininko automobilio vairuotoju pabendravo, bet tas išgirdęs, kad bus kviečiama policija, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Tyrimo metu A. Š. paaiškino, kad 2016 m. spalio 16 d., apie 19.00 val., vairavo automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Šeškinės rajono link centro, artėdamas prie žiedo matė automobilį, praleidžiantį kitus automobilius, sustojo už jo. Po tam tikro laiko pamatė, kad žiedas laisvas ir buvo galima važiuoti, tačiau priekyje stovintis automobilis nevažiavo, pastebėjo, kad jis įjungęs avarinį signalą. Vairuotojas išlipo iš automobilio, priėjo prie jo, nufotografavo jo automobilio numerį ir pasakė „ar matai, ką padarei“. Kadangi jokio smūgio negirdėjo ir nepajuto, suprato, kad viskas gerai ir nenorėdamas blokuoti kelio, tvarkingai apvažiavo stovintį automobilį ir nuvažiavo link centro. (b. l. 16)

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 1)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. spalio 16 d. 19.13 val. Bendrasis pagalbos centras gavo A. S. pranešimą, jog pedagoginio žiede sidabrinės spalvos automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo automobilį Toyota Corolla Verso, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino Konstitucijos pr. (b. l. 5)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. spalio 16 d., apie 19.45 val., buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Geležinio Vilko g. 18A, prie pedagoginio žiedo, kur vienas iš dalyvių pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į nurodytą vietą, buvo rastas automobilis Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo sugadintas galinis bamperis iš dešinės pusės, sugadinimų aukštis nuo 36 cm iki 55 cm. Įvykio vietoje į pareigūnus kreipėsi A. S., kuris paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 16 d., apie 19.00 val., vairuodamas automobilį, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą nuo Geležinio Vilko g. pusės sustojo tam, kad praleistų žiedu važiuojančius automobilius, tuomet pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipęs pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) priėjo prie vairuotojo, kuris jam nieko nepaaiškinęs išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Įvykio vietoje į pareigūnus kreipėsi liudininkas T. M., kuris parašė paaiškinimą. Eismo įvykio vieta nefilmuojama. Surasti pasišalinusio automobilio nepavyko. (b. l. 4)

Eismo įvykio schemoje ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės. (b. l. 6-8)

Iš A. S. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 16 d., apie 19.00 val., jis vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo Geležinio Vilko gatve link Pedagoginio žiedo antra eismo juosta, sustojo tam, kad praleistų žiedu važiuojančius automobilius, tuomet pajuto smūgį į automobilio galinę dalį (eismo sąlygos buvo geros, sausa, šviesu). Išlipęs nuėjo pažiūrėti, nufotografavo atsitrenkusio automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) numerį ir pažeistą vietą. Automobilio VW Passat vairuotojo paklausė, ar jis mato, ką padarė, jis pro langą atsakė „kas buvo?“, išsuko ir nuvažiavo iš įvykio vietos. (b. l. 9)

Iš D. J. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 16 d., apie 19.00 val., važiavo automobiliu Toyota Corolla Verso, v. n. (duomenys neskelbtini) keleivio vietoje. Važiavo Geležinio Vilko gatve link Pedagoginio žiedo antra eismo juosta. Vairuotojas sustojo tam, kad praleistų žiedu važiuojančius automobilius, tuomet ji pajuto smūgį į automobilio galinę dalį ir išgirdo garsą, į jų automobilio galinę dalį trenkėsi kitas automobilis. Atsitrenkusio automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sureagavo į įvykį, bet iš automobilio neišlipo, kiek pamąstęs, pasišalino iš įvykio vietos. Automobilį VW Passat vairavo vyriškis. (b. l. 10)

Iš T. M. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. spalio 16 d., apie 19.00 val., važiuodamas dviračių taku (Geležinio Vilko g. 18 A) prie pedagoginio žiedo matė smulkų eismo įvykį. Automobilis VW Passat įvažiavo į Toyota Corolla, girdėjosi stuktelėjimo garsas. Po įvykio VW Passat vairuotojas pavažiavo atgal ir neišlipdamas laukė automobilio viduje, vėliau, per pravirą langą trumpai pakalbėjęs su Toyota vairuotoju, pabėgo iš eismo įvykio vietos. Automobilis VW Passat sidabrinės ar šviesiai gelsvos spalvos, trenkėsi kaire priekinio bamperio puse, vairavo vyriškis apie 40 metų amžiaus. Jis nesilaikė saugaus atstumo nuo priešais važiavusios Toyota, ir jai pristabdžius įvažiuojant į žiedą, atsitrenkė, nespėjo sustabdyti. (b. l. 11)

Iš transporto priemonių techninės apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobiliui VW Passat yra nubrozdintas priekinis kairės pusės bamperis 0,38-0,62 m aukštyje. (b. l. b. l. 17-18)

Iš fotonuotraukų matyti, kad automobiliui Toyota Corolla Verso, v. n. (duomenys neskelbtini) įbrėžta galinio bamperio dešinė pusė virš apatinio žibinto. (b. l. 19-22)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Pats A. Š. neneigė, jog buvo eismo įvykio vietoje, vairavo automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) Tiek tyrimo metu, tiek posėdžio metu jis tvirtino, kad jokio kontakto tarp automobilio, kuris stovėjo prieš jo automobilį, nebuvo. Apgadinimai ant jo automobilio buvo padaryti anksčiau, t. y., iki nagrinėjamo įvykio. Taigi A. Š. neigė padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Vis tik A. Š. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodo byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš įvažiuojant į žiedą sustojo, tuomet išgirdo smūgio garsą ir pajuto bakstelėjimą į automobilio galą. Nukentėjusysis po eismo įvykio matė ant savo automobilio įbrėžimą ties dešiniu žibintu. Iš esmės analogiškas aplinkybes A. S. nurodė ir tyrimo metu. A. S. parodymus dėl eismo įvykio fakto patvirtino liudytoja D. J.. T. M. tiek tyrimo metu, tiek posėdžio metu parodė, kad išgirdo smūgio garsą, atsisukęs pamatė eismo įvykį, t. y. jis matė du vienas į kitą bamperiais atsirėmusius automobilius. A. Š. savo automobilio kaire bamperio puse buvo įvažiavęs į priekyje stovėjusio automobilio dešinę pusę. Priekyje stovėjusiam automobiliui buvo apgadintas bamperis, įskilimas matėsi dešinėje pusėje. Liudytojas M. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą buvo rastas automobilis Toyota, kuriam buvo apgadinta galinio bamperio dešinė pusė. Tokios pat aplinkybės yra nurodytos ir liudytojo tarnybiniame pranešime. Byloje esanti nuotrauka patvirtina aptartus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobiliui Toyota buvo apgadintas galinis bamperis, t. y. įbrėžta galinio bamperio dešinė pusė virš apatinio žibinto. Iš transporto priemonių techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui VW Passat yra nubrozdintas priekinis kairės pusės bamperis 0,38-0,62 m aukštyje. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad automobiliui Toyota sugadintas galinis bamperis iš dešinės pusės, sugadinimų aukštis nuo 36 cm iki 55 cm. Taigi byloje esantys duomenys vieni kitus papildo, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, todėl jie laikytini įrodymais, patvirtinančiais A. Š. kaltę padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad šis asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

A. Š. neigė padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad prieš jį stovėjusio automobilio vairuotojas buvo priėjęs ir paklausė, ar jis matė, ką padarė. A. Š. tvirtino, kad kito automobilio nekliudė, todėl išvažiavo. Vis tik teismas konstatuoja, kad A. Š. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. A. S. teisme aiškino, kad kalbėjo su A. Š., jam nurodė, kad šis padarė eismo įvykį, tačiau jis iš eismo įvykio nuvažiavo. T. M. patvirtino, kad matė, jog nukentėjusysis ir A. Š. apie kažką bendravo, vėliau A. Š. išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Pats A. Š. teismo posėdžio metu neneigė, kad nukentėjusysis jam turėjo pretenzijų. Taigi akivaizdu, kad A. Š. buvo informuotas apie padarytą eismo įvykį. Faktą, jog A. Š. turėjo suprasti ir suprato, kad pakliuvo į eismo įvykį, iš dalies patvirtina ir tai, jog tiek nukentėjusysis A. S., tiek liudytojai D. J. bei T. M. parodė, kad kontaktas tarp automobilių buvo girdimas. Pažymėtina, kad T. M. automobilių kontakto garsą išgirdo būdamas pakankamai nutolęs nuo įvykio vietos. Čia pastebėtina, jog A. Š. savo vairuoto automobilio priekiu įvažiavo į kito automobilio galą. Taigi jis turėjo ir pats matyti, kad kliudė kitą transporto priemonę.

Kelių eismo taisyklių 220 punkte nurodoma, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti jokie veiksmai, numatyti Kelių eismo taisyklių 220 punkte, kuriuos atlikus būtų buvę galima išvykti iš eismo įvykio vietos. A. Š. nesutikdamas su eismo įvykiu, privalėjo kviesti policijos pareigūnus.

Taigi teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog A. Š. sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tokiu būdu jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje, nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo apskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į tai, kad A. Š. padarė pakankamai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. vairuodamas transporto priemonę, apgadino svetimą turtą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pačiu pabrėžtina, jog įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė ištirti eismo įvykio, yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turintis ilgą vairavimo patirtį (vairuotojo pažymėjimą turi beveik 20 metų), už Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaip transporto priemonės vairuotojas yra baustas, tačiau pažeidimai nevertinti kaip šiurkštūs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta nežymiai, t. y. šiek tiek įbrėžta galinio bamperio dešinė pusė.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, A. Š. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog paskyrus Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą specialiosios teisės atėmimą, tai būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina nuobauda – bauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, be specialios teisės atėmimo. Teismo įsitikinimu Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnis).

A. Š. prašė, jei bus paskirta bauda, jos mokėjimą išdėstyti. Teismas atsižvelgdamas į A. Š. finansinę padėtį paskirtą baudą išdėsto dešimčiai mėnesių

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dešimčiai mėnesių nuo nutarimo įsiteisėjimo, kas mėnesį mokant po 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus).

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti mokoma į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16062711565.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.