Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl gyvenamojo namo, viralinės ir kiemo statinių pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Taisyklių nustatyta tvarka kreipėsi dėl pastatų, t. y. gyvenamojo namo (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), viralinės (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (lauko tualeto, pavėsinės, malkinės), esančių prie (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pastatai 2023 m. rugpjūčio 21 d. buvo įtraukti į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A1017-11/23(2.14.1.55E-D23).

10. Siekdama nustatyti ir informuoti pastatų savininkus ir kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į pastatus, pareiškėja internetiniame puslapyje www.vilnius.lt viešai skelbė apie galimai bešeimininkį turtą ir kvietė atsiliepti savininkus bei asmenis, turinčius teisių į šį turtą. Taip pat informacija buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos Rytas“. Turtinių teisių į pastatus niekas nepareiškė, duomenų apie prašomų pripažinti bešeimininkiais pastatų savininkus ar teisėtus valdytojus nėra.

11. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, kad ginčo pastatų savininkai būtų nustatyti bei informuoti. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo šio turto įtraukimo į apskaitą nustatyta tvarka dienos ir per šį laikotarpį pastatų savininkas/savininkai dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, jo neieškojo, todėl laikytina, kad pastatų savininkas/savininkai yra nežinomi. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad neperdavus šių pastatų Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, būtų apribotos galimybės imtis kokių nors veiksmų, kad jie būtų prižiūrimi, tvarkingi ir nekeltų grėsmės gyventojams ar jų turtui. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pastatų, t. y. gyvenamojo namo (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)); viralinės (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)); kiemo statinių (lauko tualeto, pavėsinės, malkinės), esančių prie (duomenys neskelbtini), savininkai, sąžiningi įgijėjai ar teisėti valdytojai nežinomi, jie pripažintini bešeimininkiais ir perduotini pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis; CK 4.58, 4.57 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiais daiktais pastatus: 1) gyvenamąjį namą (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)); 2) viralinę (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)); 3) kiemo statinius (lauko tualetą, pavėsinę, malkinę), esančius prie (duomenys neskelbtini), ir perduoti juos Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, nuosavybėn.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.