- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-08
- Bylos Nr.
- I-3649-189/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- Priešgaisrinės apsaugos
- Advokatai
- Kęstutis Džiautas
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui D. M., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Džiautui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. M. skundą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl išeitinės kompensacijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (- toliau – Tarnyba) neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 2031,68 Lt. Paaiškino, kad 2005-06-23 įsakymu Nr. TE -136 buvo atleistas iš tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės). Jam buvo išmokėta išeitinė kompensacija pagal Vidaus tarnybos statuto 57 str. t.y. 6156,60 Lt. Ši kompensacija buvo apmokestinta 33 proc. tarifu, todėl dalis kompensacijos – 2031,68 Lt jam liko neišmokėta. Tarnyba, išskaičiuodama pajamų mokestį iš jam išmokamos kompensacijos pasielgė neteisėtai, nes Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvadai. Šio statuto 56 str. 1 d. nustato, kad atsiradus tokiam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas, dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos, t.y. darbdavys negali pasielgti kitaip, nei numato Vidaus tarnybos statutas, todėl darbdavys, atleisdamas jį iš tarnybos (nutraukdamas darbo sutartį), neturėjo galimybių pareikšti savo valios, t.y. atleisti arba neatleisti, todėl jam išmokėta išeitinė kompensacija turėtų būti priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms.
Atsiliepimas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atsiliepime (b.l. 9-10) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad išeitinės kompensacijos priskiriamos prie pajamų, susijusių su darbo santykiais. Be to, 2007-05-14 gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakymas į 2007-04-02 Tarnybos paklausimą dėl išeitinės kompensacijos apmokestinimo, kuriame nurodyta, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. minimos kompensacijos mokamos siekiant kompensuoti nuolatinių Lietuvos gyventojų patirtas išlaidas susijusias su darbu, paremti gyventojus bei atlyginti už tai, kas prarasta ar perleista, todėl pareigūnams mokamoms išeitinėms kompensacijoms negali būti taikomas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p., nes jomis nesiekiama kompensuoti nuolatinių Lietuvos gyventojų patirtų išlaidų susijusių su darbu, paremti gyventojų bei atlyginti už tai, kas prarasta ar perleista.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2005-06-23 įsakymu Nr. TE-136 buvo atleistas iš vidaus tarnybos, kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, t.y. Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. ir Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos respublikinės Vilniaus ligoninės medicininės ekspertizės komisijos 2005-06-17 ligos liudijimo Nr. 106 pagrindu (b.l. 4).
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. l d. 5 p. nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia.
Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 str. l d. 4 p. pagrindu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). Pagal Statuto 56 str. l d. reikalavimus, esant šio Statuto 53 str. l d. 4 p. nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai nustatomas faktas, dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos. Tai reiškia, kad atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 53 str. l d. 4 p. pagrindu nuo darbdavio valios nepriklauso. Esant šiam pagrindui teisės normos ne tik įpareigoja darbdavį atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, bet ir nustato tokio atleidimo terminą. Atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 53 str. l d. 4 p. pagrindu nesietinas ir su atleidžiamo pareigūno kalte. Atleidimą šiuo pagrindu, sąlygoja objektyvios priežastys, kurios nei nuo darbdavio, nei nuo atleidžiamo pareigūno valios nepriklauso. Pareigūnas negali eiti tarnybos dėl sveikatos būklės, o darbdavys privalo tokį pareigūną atleisti iš tarnybos, nes tai padaryti darbdavį įpareigoja teisės normos. Pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas ne darbdavio valia, todėl Vidaus tarnybos statuto 57 str. numatyto dydžio jam išmokėta išeitinė kompensacija yra neapmokestinamosios pajamos. Kaip patvirtina teismui pateikta 2008-05-29 pažyma apie gautas pajamas Nr. 13-6-657, pareiškėjui išmokėta 6156,60 Lt kompensacija, iš kurios išskaičiuotas 2031,68 Lt pajamų mokestis (b.l.5). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindas tenkinti skundą yra ir pareiškėjui priteistina neišmokėta išeitinės kompensacijos dalis – 2031,68 Lt.
Taip pat pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl išlaidų atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Kaip numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 2 d., nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d., atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 98 str., kurio 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 7 p., rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.
Pareiškėjas teismui pateikė atstovavimo sutartį Nr. 26-08/08 (b.l. 15) sudarytą su advokato padėjėju K.Džiautu, iš kurios matyti suteiktos teisinės pagalbos pobūdis: skundo surašymas ir atstovavimas teisme, kitų teisinių paslaugų teikimas. Šios išlaidos pagal LR ABTĮ 44 str. 6 d. yra atlygintinos. Pinigų priėmimo kvite serija LAT Nr. 349132 nurodyta, kad pareiškėjas sumokėjo po 400 Lt. Tačiau priteistinų išlaidų dydį riboja Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintos rekomendacijos dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 8.2 p. nustatytas koeficientas už skundo surašymą yra 3, todėl priteistina suma būtų 2400 Lt (800x3) (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008-01-01 nustatyta 800 Lt minimalioji mėnesinė alga). Rekomendacijų 8.18 p. nustatytas koeficientas už vieną atstovavimo valandą teisme yra 0,15. Pagal Rekomendacijų 9 p., jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Atsižvelgiant į tai, kad įvyko tik vienas 15 min. trukmės teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas (b.l. 21-23), nėra pagrindo priteisti išlaidų už atstovavimą teismo posėdžio metu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 p. ir 8.18 p. nurodytos maksimalios sumos, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir pareiškėjui priteistina 400 Lt suma išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
patenkinti skundą.
Priteisti D. M. iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 2031,68 Lt ir 400 Lt atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.