Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimo, V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gegužės 12 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyresn. specialistė V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 55 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Protokole nurodoma, kad 2016 m. gegužės 10 d. 6 val. 50 min. rasti trys automobiliai (VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mikroautobusas VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintys mažesniu nei 25 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) upelio tvenkinio kranto linijos, (duomenys neskelbtini) upelio saloje, šalia daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) rajonas. Automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo 2,5 m atstumu, automobilis Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo 5 m atstumu, mikroautobusas VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo 9,6 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) upelio tvenkinio kranto linijos. Automobilius, priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastatė direktorius V. N.. Pastatydamas automobilius arčiau kaip 25 m nuo (duomenys neskelbtini) upelio tvenkinio kranto linijos, V. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.5 punkto reikalavimus, kuriame nurodoma, kad draudžiama automobilį statyti arčiau kaip 25 m atstumu iki vandens telkinio kranto.2016 m. birželio 2 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento skyriaus vedėjos V. G. nutarimu V. N. už pažeidimo, numatyto ATPK 55 straipsni 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 86 Eur bauda. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N. jį apskundė Kėdainių rajono apylinkės teismui, prašydamas panaikinti 2016 m. birželio 2 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi V. N. skundą tenkino, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento skyriaus vedėjos V. G. 2016 m. birželio 2 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. N. atžvilgiu nutraukė. Institucija nesutikdama su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi, apeliaciniu skundu prašo, pakeisti skundžiamą nutartį ir palikti galioti 2016 m. birželio 2 d. nutarimą, kuriuo V. N. paskirta 86 Eur bauda. Institucija apeliaciniame skunde nurodė, jog skundžiama nutartis priimta pažeidžiant ATPK 20 straipsnio, 55 straipsnio 1 dalies, 257 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.5 punkto reikalavimus, bei pilnutinai neištyrus ir neįvertinus visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių.Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teisme ginčo nebuvo, jog V. N. būdamas (duomenys neskelbtini), savininkas, tris automobilius 2016 m. gegužės 10 d. buvo pastatęs mažesniu nei 25 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) upelio tvenkinio kranto linijos, šalia daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Kėdainių rajono apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi 2013 m. rugsėjo 13 d. Kėdainių rajono agentūros nutarimu, dėl jo nebuvo ginčo teisme ir jo panaikinimas neįrodo, kad 2016 m. gegužės 10 d. pažeidimo nebuvo. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) upelio saloje, šalia daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juosta nenustatyta patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Todėl vietovėse, kuriose paviršiniams vandens telkiniams nenustatyta paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta (toliau - Apsaugos juosta) patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, galioja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.5 punkto reikalavimai. Institucijos teigimu, nors teritorijų planavimo dokumentuose nėra nustatyta paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta, tačiau tai nesuteikia teisės juridiniams ir fiziniams asmenims statyti transporto priemones arčiau kaip 25 m nuo paviršinio vandens telkinio kranto linijos arba pakrantės šlaito (Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 4 p., Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.5 p.). Skunde atkreipiamas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) upelio ilgis mažiau nei 10 km. (duomenys neskelbtini) upelio salos plotas mažiau 3 ha. Saloje stovi daugiabutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini). Paviršinių vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas gali nustatyti šiems darbams leidimą turintis juridinis ar fizinis asmuo. Projektavimo tvarką nustato Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas. Aprašo 7 punktas nurodo, kad paviršiniuose vandens telkiniuose esančiose salose, kurių plotas 3 ha ir mažiau, visas salos plotas priskiriamas apsaugos juostai (išskyrus salas, esančias miestų ir miestelių teritorijoje). Miestų ir miestelių teritorijose esančiose salose vandens telkinio apsaugos juosta nustatoma projektiniais sprendiniais, juos suderinus teisės aktuose nustatyta tvarka. Administracinėje byloje minima (duomenys neskelbtini) upelio sala, kurioje stovėjo automobiliai, neturi projektiniais sprendiniais patvirtintos vandens telkinio apsaugos juostos, t.y. (duomenys neskelbtini) upelio salos teritorijos vandens telkinio apsaugos juosta teritorijų planavimo dokumento projektu nenustatyta, bet tai nesuteikia teisės tiek fiziniams asmenims tiek juridiniams asmenis statyti automobilius prie pat vandens telkinio kranto. Institucijos nuomone, vadovaujantis Aprašo 7 punktu visa (duomenys neskelbtini) upelio salos teritorija priskiriama vandens telkinio apsaugos juostai. Aprašo 6.2 punkte nurodyta, kad užstatytose miestų ir miestelių teritorijose prie paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos nustatomos vadovaujantis šio Aprašo 5 punkte išdėstytomis bei šiomis nuostatomis (išskyrus 6.3. punkte nurodytas), kai prie paviršinio vandens telkinio yra įrengta arba numatoma įrengti bendro naudojimo krantinę ir/arba kitą viešą rekreacinę įrangą (statinius) - apsaugos juostos plotis gali būti sumažinamas arba apsaugos juosta gali būti nenustatoma. Departamento pareigūnai įrengtos bendro naudojimo krantinės (duomenys neskelbtini) upelio saloje nerado. (duomenys neskelbtini) upelio saloje, šalia daugiabučio gyvenamojo namo, nėra įrengtos bendro naudojimo krantinės arba kitos viešos rekreacinės įrangos, todėl Aprašo 6.2 punkte nurodytų apsaugos juostos sumažinimo kriterijai negalėjo būti taikomi. Taigi, šiuo metu apsaugos juosta yra 5 m.Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.5 punkte nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto. Institucijos įsitikinimu, Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartyje klaidingai traktavo, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties numatytos ATPK 55 straipsnio 1 dalyje, jeigu nėra projektiniais sprendiniais nustatyta vandens telkinio apsaugos juosta.Atsiliepimu į apeliacinį Institucijos skundą V. N. atstovė advokatė Audra Beta Rekštienė prašė, atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimą.