- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-04
- Bylos Nr.
- I-84-353/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Kęstutis Gudynas, Gintaras Čekanauskas
- Atsakovas
- Jonavos rajono savivaldybės
- Pareiškėjas
- E. R.
- Trečiasis asmuo
- N. Š., A. Š., J. M., Z. V. Tarasevičienė, V. S., P.
- Kategorijos
- 1.10Muitinės veikla
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Čekanausko ir Rimanto Giedraičio ,
dalyvaujant atsakovo Jonavos rajono savivaldybės atstovams Jovitai Stankevičiūtei ir Vaidui Zakarauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovei Jonavos rajono savivaldybei, tretieji suinteresuotieji asmenys N. Š. , A. Š. , J. M. , Z. V. Tarasevičienė, V. S. , V. S. , P. L. , A. L. , L. K. , I. Š. , B. G. , J. S. , R. S. , L. K. , A. M. , Ž. M., J. V. , A. L. , M. L. , A. Č. , V. K. , V. L. , A. Š. , L. F. , G. M. , D. B. , J. K. , N. J. , J. Z. , L. K. , J. A. L., K. M. , J. K. , V. P. , D. P. , I. L. , T. J. , L. G. , M. K. , J. T. , J. R. , N. K. , V. S. , V. M. Š., K. B. , dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. TS-268 „Dėl gyvenamosios teritorijos Veseluvkos k., Užusalių sen., Jonavos r., specialiojo plano patvirtinimo“. Skunde nurodė, jog atsakovas rengdamas Specialųjį planą pažeidė imperatyvią teisės normą įtvirtintą LR teritorijų planavimo įstatymo 31 str. 4 d., kur numatyta, jog tais atvejais, kai pagal detaliojo plano arba savivaldybės lygmens specialiojo plano sprendinius žemės sklypas rezervuojamas svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba kai numatoma pakeisti jo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, planavimo organizatorius apie tai turi raštu pranešti žemės sklypų valdytojams ir naudotojams. 2004 m. vasario 8 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos aiškinamajame rašte yra nurodyti Specialiojo plano tikslai ir uždaviniai – numatyti Veseluvkos kaimo gyvenamosios vietovės urbanizuotos teritorijos plėtrą gyvenamųjų namų kvartalo statybai, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos rėžimą bei teritorijos tvarkymo priemones. Todėl akivaizdu, kad visiems žemės sklypų, kuriuos apima Specialusis planas valdytojams ir naudotojams, tame tarpe ir pareiškėjui, privalėjo būti išsiųsti pranešimai raštu apie tokio plano rengimą. Tačiau pareiškėjas apie tai sužinojo tik 2007 m. rugsėjo 4 d. iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos rašto. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, 127.9 p., vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, kitus pastatus arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos šlaito briaunos arba 50 metrų nuo kranto šlaito viršutinės briaunos, kai vandens telkiniams sureguliuotoms upėms ir kanalams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir ežerams bei tvenkiniams, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro – nustatytos tik pakrantės apsaugos juostos. Specialiajame plane yra numatyta tvenkinio vandens apsaugos 200 m. pločio zona. Tačiau, neatsižvelgiant į aukščiau nurodyto LR Vyriausybės nutarimo 127.9 p., pastatų ir statinių užstatymo nuo tvenkinio vandens linijos juostos plotis yra numatytas tiktai 20 metrų. Toks pažeidimas yra glaudžiai susijęs su pareiškėjo teisėmis ir interesais, kadangi, atsižvelgiant į Specialųjį planą, šiuo metu tarp pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir tvenkinio yra formuojamas naujas 10500 kv.m. siaura juosta nusidriekiantis žemės sklypas su galimybe jame 20 metrų nuo vandens telkinio atstumu statyti naujus 7,5 metrų aukščio gyvenamuosius namus, taikant 0,2 užstatymo tankį bei intensyvumą. Padaryta pažeidimų, susijusių su strateginiu pasekmių aplinkai vertinimu. LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 967 „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7.1 p. yra numatyta, kad vertinimą privaloma atlikti, kai planai ir programos skirti pramonės, energetikos, transporto, telekomunikacijų, turizmo, žemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės, vandens ūkio plėtrai, atliekų tvarkymui, žemės naudojimui (paskirčiai) nustatyti ar teritorijoms planuoti ir lemia ūkinės veiklos projektų, įrašytų į LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedėlius, plėtros pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad Specialiuoju planu suplanuota teritorija apima 30 ha, kurioje bus vykdoma skirtinga ūkinė veikla bei tuo tikslu rengiamasi įrengti visą reikalingą infrastruktūrą, komunikacinius koridorius ir pan., be to, ši teritorija ribojasi su tvenkiniu, kurio apsauga ypatingai atsakingai turėtų būti pasirūpinta, o taip pat atsižvelgiant į LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedėliuose nurodytas ūkines veiklas, akivaizdu, kad rengiant Specialųjį planą strateginis pasekmių aplinkai vertinimas privalėjo būti atliktas. Vykdant minėtus įstatymo reikalavimus dar 2005 m. gegužės 5 d. dienraštyje „Naujienos“ buvo pateikta informacija apie tai, kad planavimo metu bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Tačiau dėl nežinomų priežasčių, neatsižvelgiant į paminėtus teisės aktus bei patį Specialųjį planą, jo tikslus bei ketinimus, atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, 2005 m. lapkričio 12 d. dienraštyje „Naujienos“ buvo pateikta informacija apie tai, kad rengiant Specialųjį planą, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas nebus atliekamas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai su skundu nesutiko, tačiau teismo posėdyje pritarė tam, kad pareiškėjas apie Specialaus plano rengimą nebuvo tinkamai informuotas, pažeisti reikalavimai, nustatantys vandens telkinio zonos leidžiamą užstatyti juostos plotį. Atsiliepime į skundą nurodė, jog 2005 m. spalio 17 d. ir 2005 m. spalio 19 d. Jonavos rajono savivaldybė raštu informavo valdytojus ir naudotojus, kurių žemės sklypus apima Specialusis planas. LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, 127.9 p., nurodyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miesto, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos arba 50 metrų nuo kranto šlaito viršutinės briaunos, kai vandens telkiniams - sureguliuotoms upėms ir kanalams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir ežerams bei tvenkiniams, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro tik pakrantės apsaugos juostos. Gyvenamosios teritorijos Veseluvkos k., Užusalių sen., Jonavos raj., specialiojo plano ribos patenka į kaimo vietovę. LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 967 „Dėl planų ir programų strateginio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 p. nurodyta, kad atranka strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui atlikti –procedūra, per kurią nusprendžiama, ar privaloma atlikti konkretaus plano ar programos strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Taip pat Nutarimo 14 p. nurodyta, kad atlikdamas atranką, plano ar programos rengimo organizatorius parengia vertinimo atrankos dokumentą ir pateikia jį vertinimo subjektams pagal jų kompetenciją. Jonavos rajono savivaldybė iš LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugo departamento, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio ir Kauno visuomenės sveikatos centro Jonavos filialo gavo atsakymus, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neprivalomas. T. J. rajono savivaldybė priėmė sprendimą priimti vertinimo subjektų išvadas ir apie tai 2005 m. lapkričio 12 d. informavo visuomenę, kaip tai numato minėto nutarimo 16 ir 17 p.Atsakovo atstovai teisme pripažino, kad yra pažeisti teisės normų reikalavimai, kuriuos skunde nurodė pareiškėjas, tačiau palaikė atsakovo poziciją skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas kelia reikalavimą panaikinti Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2005 m.gruodžio 22 d. sprendimą Nr.1TS-268 „ Dėl gyvenamosios teritorijos Veseluvkos km.Užusalių sen, Jonavos raj.specialiojo plano pavirtinimo“ gindamas savo kaip suinteresuotos visuomenės atstovo teisę į sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką bei teisę dalyvauti rengiant ginčijamu administraciniu aktu patvirtintą Specialųjį planą.
LR teritorijų planavimo įstatymo 30 str.1 d. numatyta, kad bendrasis, specialusis ir detalusis planavimas yra viešas. Šio įstatymo 31 str.4d. nurodo, kad tais atvejais, kai pagal detaliojo plano arba savivaldybės lygmens specialiojo plano sprendinius numatoma pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį naudojimo būdą ar pobūdį, planavimo organizatorius apie tai turi raštu pranešti žemės sklypų valdytojams ir naudotojams.Byloje nustatyta, kad ginčijamojo specialaus plano tikslai ir uždaviniai buvo numatyti Veseluvkos kaimo gyvenamosios vietovės urbanizuotos teritorijos plėtrą gyvenamųjų namų kvartalo statybai, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos rėžimą, teritorijos tvarkymo priemones ( T.1., b.l.20). 2002 m.rugpjūčio 7d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas iš R. ir A. S. įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą Veseluvkos kaime, kurio unikalus Nr.4638-00010-104 ir kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjo vardu (T.2., b.l.67-72). Šioje situacijoje pareiškėjas, kaip sklypo, patenkančio į ginčijamu Specialiuoju planu urbanizuojamą teritoriją savininkas, raštu turėjo būti informuojamas apie rengiamo plano sprendinius. Iš bylos duomenų matyt, kad pranešimai buvo siunčiami buvusių savininkų vardu ( T.1., b.l.39), atsakovas pats pripažino, kad pareiškėjas apie rengiamą specialųjį planą raštu nebuvo informuotas ( T.2., b.l.189-190), į šią bylą teikė kartografinius duomenis, kuriuose pareiškėjui priklausančio žemės sklypo savininkė ir toliau nurodoma R. S. ( T.2., b.l.105). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui apie ginčijamą Specialų planą tapo žinoma tik 2007 m.rugsėjo 4d. ( T.1., b.l.11-13). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šią aplinkybę.
LR Vyriausybės 1996 m.rugsėjo 18 d. nutarimu Nr.1079 patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų ( toliau tekste-Nuostatai) 2 ir 3 punktuose numatyta, kad viešas svarstymas yra privaloma sudėtinė teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo proceso dalis, šie nuostatai privalomi visiems teritorijų planavimo proceso subjektams, viešą svarstymą įgyvendina planavimo organizatorius pagal paties pasirinktą programą. Nuostatų 20.3 punkte išdėstyta, kad parengus teritorijų planavimo dokumento projektą, planavimo organizatorius raštu praneša apie viešo svarstymo procedūras sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, jeigu pagal rengiamus savivaldybės lygmens specialiojo ar detalaus plano sprendinius jų žemės sklypas rezervuojamas svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba jeigu numatoma pakeisti jo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisinę praktiką šios kategorijos bylose nurodė, kad Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų reikalavimų nesilaikymas pažeidžia subjektines asmenų, turinčių teisę dalyvauti teritorijų planavimo procese, teises ir tai yra pagrindas pripažinti administracinius aktus neteisėtais.( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m.sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(3)-64-07). Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamu Specialiuoju planu buvo keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, pareiškėjas raštu apie tai nebuvo informuotas, tuo pažeisti Nuostatų 20.3 punkto reikalavimai ir tai sukliudė pareiškėjui realizuoti savo subjektines teises dalyvauti Specialiojo plano projekto viešame svarstyme.
Pareiškėjas nurodo, kad išeliminavus iš ginčijamo Specialaus plano rengimo proceso, jis negalėjo pareikšti savo požiūrio, o tai lėmė neteisėtą pastatų ir statinių užstatymo nuo vandens linijos juostos 20 metrų pločio nustatymą bei nepagrįstą atsisakymą vykdyti strateginių pasekmių aplinkai vertinimo procedūras. Visa tai pažeidė jo teises, kadangi žemės sklype tarp vandens telkinio ir jo žemės sklypo kitų asmenų iniciatyva yra patvirtintas detalusis planas, kuriuo leista gyvenamųjų pastatų statyba ir tuo pažeista LR Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. numatyti teritorijų planavimo tikslai į harmoningą gyvenamąją, poilsio ir darbo aplinką bei nėra suderinti jo kaip visuomenės nario, interesai dėl žemės sklypų naudojimo.
Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m.gegužės 12 d.nutarimu Nr.343 ( 2005 m.kovo 14 d. redakcija) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ( toliau-Sąlygos) 127.9 punkte numatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose statyti naujus gyvenamuosius namus ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos draudžiama. Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai, kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos apsaugos ministerija. Iš ginčijamo Specialaus plano brėžinių (T.1., b.l.16) matyti, kad patvirtinta 200 m. pločio tvenkinio vandens apsaugos zona ir numatyta ne mažesnė kaip 20 metrų pastatų ir statinių užstatymo nuo tvenkinio vandens linijos pločio juosta. Sąlygų 125 punkte numatyta, kad vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos nustatomos pagal patvirtintus jų nuostatus ir pažymimos ūkinės veiklos apribojimų planuose. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos miestuose, miesteliuose ir kaimuose tvarkomos pagal miestų, miestelių ir kaimų planavimo projektus. Iš šių teisės aktų analizės darytina išvada, kad vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos tvarkomos pagal egzistuojančius planavimo projektus.Ginčijamu Specialiuoju planu pirmą kartą buvo planuojama minėta Veseluvkos kaimo teritorija ir šis planas sudaro pagrindą juo vadovautis tvarkant ir sprendžiant tolimesnius vandens telkinio apsaugos klausimus. Rengiant ir tvirtinant šį planą nebuvo kitokių tos teritorijos suplanavimo dokumentų, todėl pagrįstas pareiškėjo teiginys, kad šiuo atveju privalu buvo laikytis Sąlygų 127 .9 punkto reikalavimų.
Byloje taip pat nustatyta, kad išduodant 2005 m.kovo 30 d. planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentams rengti, buvo numatyta strateginių pasekmių aplinkai vertinimas poveikio teritorijos vystymo darnai, socialiniai aplinkai, gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui nustatyti aspektu (T.1., b.l.77). LR Vyriausybės 2004 m.rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr.967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau-Aprašas) 8 punkte nurodyta, kad atliekant rajono ir vietovės lygmenų planų ir programų vertinimą be atitinkamų valstybinių institucijų ( Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Kultūros ministerijų) teritorinių padalinių yra ir visuomenė. Aprašo 9 punktas apibrėžia vertinimo proceso dalyvių funkcijas, kuriomis vadovaujantis vertinimo subjektai pagal kompetenciją nagrinėja vertinimo atrankos, vertinimo apimties nustatymo dokumentus bei vertinimo ataskaitas ir teikia išvadas dėl vertinimo ir vertinimo dokumentų kokybės, kurios planų ir programų rengimo organizatoriams yra privalomos. Iš bylos duomenų matyti, kad valstybinės institucijos, esančios vertinimo subjektais, pateikė išvadas apie neprivalomą strateginių pakelmių aplinkai vertinimą (T.1., b.l.56-58). M. A. 7.1 punktas vertinimo privalomumą, nustatant žemės naudojimo (paskirtį), sieja su ūkinės veiklos projektų, įrašytų į LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedėlius, plėtros pagrindais. Įvertinus bylos duomenis ir vadovaujantis gyvenamosios teritorijos Esamos būklės analize (T.1., b.l.106-111) teismas daro išvadą, jog nėra duomenų teigti, kad planuojama ūkinė veikla patenka į minėtų priedėlių sąrašus, o pats pareiškėjas konkrečiai neįvardijo tokios planuojamos ūkinės veiklos sritis, todėl nėra pagrindo teigti apie privalomą strateginių pasekmių aplinkai vertinimą. Nežiūrint to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Aprašo 9.3 punktą visuomenė dalyvauja vertinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir LR Vyriausybės 1996 m.rugsėjo 18 d. nutarime Nr.1079 „ Dėl Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Iš to seka, kad atsakovas, pažeidęs pareiškėjo teises dalyvauti viešame Specialiojo plano sprendinių svarstyme, nesudarė tokių pat sąlygų jam pareikšti nuomonę dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.
Vadovaujantis tuo kas išdėstyta matyti, kad Jonavos rajono savivaldybė kaip Specialiojo plano organizatorius pažeidė pagrindines procedūras, kurios privalomos sprendžiant rajono lygmens teritorijų planavimo klausimus, tuo suvaržė pareiškėjo subjektines teises dalyvauti teritorijų planavimo procese, bei pažeidė LR vyriausybės 1992 m.gegužės 12 d.nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus. Pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą pažeidimas buvo įtvirtintas Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2005 m,gruodžio 22 d. sprendimu Nr.1TS-268, kuris yra neteisėtas ir naikintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1d.2p. teisėjų kolegija,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti pilnai ir panaikinti Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr.1TS-268 „ Dėl gyvenamosios teritorijos Veseluvkos k., Užusalių sen., Jonavos r.specialiojo plano patvirtinimo“.
Sprendimas per 14 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.