- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-130-581/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60831-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Pranas Šimkus, Valdas Ciesiūnas
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Prano Šimkaus,
E. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Ražanskienės apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-03-09 nutarties, kuria baudžiamoji byla E. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Privečiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas pradėtas E. M. dėl to, kad jis 2015-11-03 apie 11 val. 40 min. bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su motina D. M. metu, sudavė pastarajai smūgius į galvos sritį, tokiu būdu savo šeimos nariui – D. M. sukėlė fizinį skausmą.
Skundžiama nutartimi byla buvo nutraukta, motyvuojant tuo, jog neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 403 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė J. Ražanskienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-03-09 nutartį, ir priimti naują sprendimą – nutartį ir taikyti E. M. priverčiamąsias medicinos priemones bendro režimo stebėjimo sąlygomis, (duomenys neskeltini) ligoninėje, įrodžius, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas.
Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismo padarytos išvados neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių, todėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-03-09 nutartis naikintina BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punkto pagrindu ir priimtina nauja nutartis.
Prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai suabejojo liudytojų V. G., J. O., I. K. parodymais, juos įvertindamas kaip nepatikimus, o nutartį motyvavo tik nukentėjusios D. M. teisminio nagrinėjimo metu keičiamais parodymais. Kitų liudytojų parodymų, patvirtinančių padarytą A. M. nusikalstamą veiką, neįvertino bei neatsižvelgė į eksperto J. M. duotus paaiškinimus, kuriais jis palaikė savo duotą išvadą dėl būtinybės E. M. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Pabrėžia, kad turėjo būti atsižvelgta į nukentėjusiosios pirminius parodymus, kuriais ji pripažino fizinio smurto prieš ją vartojimo faktą. Apylinkės teisme D. M. keitė parodymus, neigė smurtavimą prieš ją. Nurodė, jog nenori, kad jos sūnus E. M. būtų gydomas stacionarioje gydymo įstaigoje. Tačiau teisme apklausiama Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėja I. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusios D. M. parodymus ir aplinkybę, kad D. M. parodymų teikimo metu buvo blaivi, pilnai suvokė ką sakanti, parodymus davė savo noru, vėliau po parodymais pasirašė ir nurodė, kad parodymai yra surašyti teisingai prašymų papildymų neturi.
Skunde nesutinkama ir su liudytojos V. G. parodymų vertinimu. Tvirtinama, kad ši liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, todėl teismas nepagrįstai pasisakė, kad liudytoja yra priešiškai nusiteikusi E. M. atžvilgiu dėl jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos jos sūnaus atžvilgiu. V. G. nurodomas aplinkybes patvirtino ir į įvykio vietą atvykęs bei teisme liudytoju apklaustas tyrėjas J. O., kuris nurodė, kad buvo gauta informacija, jog sūnus smurtauja prieš savo motiną. Įvykio vietoje buvo D. M. ir V. G.. Ant D. M., kuri patvirtino smurtavimo aplinkybę, veido buvo matyti kraujo pėdsakai, todėl jis nufotografavo nukentėjusią. D. M. pasakojimą apie smurtą artimoje aplinkoje patvirtino kartu buvusi jos sesuo V. G..
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas nevertino aplinkybės, kad E. M. linkęs smurtauti. 2015-09-30 Ignalinos rajono apylinkės teismas taikė priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį gydymą E. M. ir šio proceso metu buvo nustatyta, kad jis smurtavo prieš pusbrolį A. G..
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuo posėdžio pradžios teismo salėje sėdėjo nukentėjusios sesuo S. Č., kuri išklausiusiu D. M., liudytojos V. G. parodymus, davė priesaiką ir buvo apklausta kaip liudytoja. Apeliantės vertinimu taip buvo pažeistos BPK 264 ir 277 straipsnių nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, o E. M. gynėjas advokatas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamos bylos duomenų kontekste, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, todėl nutartis, kuria baudžiamoji byla nutraukta neįrodžius, kad D. M. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas (BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punktas).
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015-11-03 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo J. O. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pagrindu (b.l. 5-7). Šiame procesiniame dokumente nurodoma, jog prieš D. M. smurtavo jos neblaivus sūnus E. M.. Nukentėjusioji įvykio vietoje pareigūnams paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgių sudavimu į galvos sritį. D. M. nustatytas 1,95 promilės neblaivumas, E. M. - 1,96 promilės neblaivumas. Pažymėta, kad ant D. M. veido matomos kraujo žymės, patinusi nosis. Prie tarnybinio pranešimo pridėta fotolentelė, kurioje užfiksuoti nukentėjusios sužalojimai veido srityje (b. l. 5-7).
D. M., būdama įspėta už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, nuo įvykio praėjus 6 dienoms, t. y. 2015-11-09 buvo apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnės I. K., Ignalinos rajono policijos komisariato patalpose. Apklausos metu D. M. parodė, kad 2015-11-03 grįžus iš kaimynės, kur vartojo alkoholį, sūnus – E. M. paprašė cigarečių. Po ko, sūnus, ją sėdinčią ant kėdutės abejomis rankomis pastūmė ir ji nosimi trenkėsi į šalia esantį medinį suoliuką. Dėl šių veiksmų ji pajuto skausmą, iš nosies ėmė bėgti kraujas. Ar jai buvo suduoti smūgiai, ji tyrėjai nurodė nepamenanti, nes buvo neblaivi. Konflikto metu kambaryje dar buvo jos sesuo V. G., kuri ir iškvietė policijos pareigūnus (b.l.10).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. M. tvirtino, kad jokios konfliktinės situacijos tarp jos ir kartu gyvenančio sūnaus apskritai nebuvo. Aiškino neprisimenanti, kad aptariamą dieną į jos butą būtų atvykę medikai ar policijos pareigūnai. Neigė smurtinių veiksmų atlikimą jos atžvilgiu. Tvirtino, kad tai jos sesers V. G. kerštas, o ji tądien parėjo iš kaimynės, išgėrė kavos ir atsigulė į lovą. D. M. nuomone, tiek jos apklausos protokolas, tiek nuotraukos, kuriose užfiksuoti jos sužalojimai yra suklastoti (b.l. 90-91). Kito teismo posėdžio metu D. M. pateikė kitą įvykio versiją, o būtent: nurodė, kad ji nuslėpė, bijojo, todėl nesakė tyrėjai, kad susižalojo pati – guldamasi trenkėsi į lovos medinį galvūgalį. Pabrėžė, kad įvykio dieną grįžus iš kaimynės jokio konflikto nebuvo, o priešingai - sūnus E. M. buvo paruošęs jai valgyti, išvirė kavos, jie bendravo (b. l. 104).
Teismo posėdyje apklausiama nukentėjusios sesuo V. G. nurodė, kad įvykio dieną ji buvo pas seserį ir matė kaip E. M., būdamas neblaivus, konflikto, kilusio dėl cigarečių metu, ištraukė savo motiną D. M. iš lovos ir mušė ją per veidą. Dėl šios priežasties ji iškvietė policijos pareigūnus. Liudytoja patvirtino, kad E. M. pavartojęs alkoholio tampa agresyvus ir prieš savo motiną D. M. ne kartą anksčiau yra smurtavęs (b. l. 91). Ikiteisminio tyrimo metu V. G. iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, patvirtindama, kad D. M. gulint lovoje, jos sūnus reikalavo duoti cigarečių, šiai pasakius, kad pagalvos, kur jas padėjo, E. M. D. M. gulinčią lovoje abejomis rankomis ištempė iš lovos ir ne mažiau penkis kartus rankos kumščiu trenkė jai į galvos sritį (b.l. 18).
Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad įvykio vietoje buvo trys asmenys E. M., D. M. ir V. G., po pastarosios pranešimo apie galimą nusikalstamą veiką, į įvykio vietą atvyko ir policijos pareigūnas J. O., ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio atliko tyrėja I. K.. Liudytojomis teisme apklaustos D. M. sesuo – S. Č., kaimynės V. S. bei J. M. įvykio metu D. M. bute nebuvo. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų šių liudytojų parodymų akivaizdu, kad jie yra neinformatyvūs. Liudytojos tegalėjo papasakoti, kad joms apie šį įvykį D. M. nieko nepasakojo, sūnaus elgesiu nesiskundė, smurto pėdsakų jos veide nepastebėjo. Tokie liudytojų parodymai nei patvirtina, nei paneigia esmines bylos aplinkybes, todėl liudytojų S. Č., V. S., J. M. parodymais grįsti daromas išvadas nėra teisinio pagrindo.
Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad negalima E. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, vertinti kaip įrodomąją vertę turinčių duomenų, kadangi E. M. dėl lėtinio psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti ir dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo išvadą, jog neįrodyta, kad D. M. 2015-11-03 mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė motinai D. M. fizinį skausmą, grindė tuo, jog negalima pripažinti įrodymu nukentėjusios D. M. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų. Pirmosios instancijos, teismas konstatavo, kad negali patikimais pripažinti ir nukentėjusios D. M. sesers V. G. parodymų, dėl jos priešiškumo E. M. ir apsvaigimo būsenos įvykio metu. Kolegijos vertinimu šios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos.
Pagal BPK 276 straipsnį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui per apklausą duoti parodymai nelaikomi savarankišku įrodymu ir teismo posėdžio metu gali būti skelbiami tik norint teisingai vertinti kitus įrodymus. Todėl gretinant D. M. ir V. G. pirminius parodymus su kitais bylos įrodymais, matyti, jog šių proceso dalyvių parodymai susiję su smurtinių E. M. veiksmų prieš D. M. atlikimu esminėse detalėse sutampa. Smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją D. M. atlikimą patvirtina ir liudytojais apklaustų J. O., I. K. parodymai. Tie nukentėjusioji, tiek liudytoja įvykio metu buvo neblaivios, tačiau tai nereiškia, kad tokių asmenų parodymai, jų nevertinant kitų duomenų kontekste, turi būti atmetami kaip nepatikimi.
Ikiteisminio tyrimo metu tiek D. M., tiek V. G. vienodai parodė, kad konfliktas prasidėjo E. M. paprašius cigarečių. D. M. teigė, kad ji buvo sūnaus pastumta ir nosimi trenkėsi į suoliuką ar buvo suduoti smūgiai į veidą nepamenanti, o V. G. aiškino, kad D. M. buvo ištraukta iš lovos ir jai E. M. sudavė ne mažiau nei 5 kartus kumščiu į galvos sritį. Nustatyta, kad dėl įvykio D. M. buvo apklausta po 6 dienų, o V. G. - po 2 dienų. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas J. O. nurodė, kad į įvykio vietą buvo iškviestas būtent dėl smurto artimoje aplinkoje. Bute buvo rastos D. M. ir V. G., o D. M. veidas buvo kruvinas, ji paaiškino, kad kelis kartus į veidą sudavė sūnus E. M.. Būtent D. M. pareigūnui J. O. tvirtino, kad sūnus nuolat girtauja, būna agresyvus ir smurtą prieš ją naudojo ne pirmą kartą. Šias aplinkybes nurodė ir įvykio metu buvusi liudytoja V. G.. Liudytojas J. O. parodė, kad įvykio vietoje nufotografavo nukentėjusiąją D. M. su smurto žymėmis veide, o emociškai susijaudinusį E. M. pareigūnų buvo surastas pasislėpęs prie namo bei vėliau pristatytas į policijos komisariatą (b.l. 101-102). Šiuos liudytojo J. O. parodymus patvirtina jo surašytas 2015-11-03 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame be įvykio aprašymo, užfiksuoti ir smurtą patvirtinantys požymiai, t. y. ant D. M. veido matyti kraujo žymės ir patinusi nosis. Taip pat pridėta fotolentelė su dvejomis nukentėjusios nuotraukomis, kuriose akivaizdžiai matyti sužalojimai D. M. veido srityje (b.l. 5-7).
Teismo posėdyje apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusią ir liudytoją V. G. apklaususi tyrėja I. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos D. M. apklausos metu ji protokole užfiksavo tokias įvykio aplinkybes, kokias nurodė pati nukentėjusioji. Nukentėjusiajai apklausos tekstas buvo žinomas ir ji tai patvirtino savo parašu. Liudytoja paneigė bet kokią galimybę, kad ji D. M. apklausos protokole būtų užrašiusi tikrovės neatitinkančią informaciją. Todėl teismo išvada, kad tyrėja neprisimena ar D. M. perskaitė protokolo nerodo, kad protokole tyrėja fiksavo ne nukentėjusios nurodytas aplinkybes.
Nukentėjusioji D. M. savo parodymų nenuoseklumo, o būtent: jog jokių sužalojimų jai nebuvo padaryta; kad kraujas ant jos veido galėjo atsirasti dėl aukšto kraujospūdžio; kad ji susižalojo pati griūdama - negalėjo logiškai paaiškinti. D. M. teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose užfiksuoti jos parodymai ir vaizdinė medžiaga yra suklastoti, nes viską išsigalvojo jos sesuo V. G. ir policijos pareigūnai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Teisminio nagrinėjimo metu D. M. teikti parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl atmetami. Teismas nenustatė, kad į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas J. O. ir tyrėja I. K. siektų nepagrįstai apkaltinti E. M. ar būtų tyčia neteisingai užfiksavę jiems nurodytas įvykio aplinkybes. Abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu teismas neturi objektyvaus pagrindo. Duomenų, kad policijos pareigūnai būtų susiję su kaltinamuoju ar nukentėjusiąja, liudytojais asmeninio ar tarnybinio pobūdžio santykiais nenurodė ir nukentėjusioji. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, smurtinių veiksmų panaudojimas nukentėjusiosios atžvilgiu teismui nekelia abejonių, nes tai patvirtina ne tik pirminiai nukentėjusios D. M. parodymai, bet ir liudytojos V. G. tiek pirminiai, tiek teisme duoti parodymai, liudytojo J. O. parodymai ir atlikti procesiniai veiksmai, taip pat ikiteisminio tyrimą atlikusios I. K. parodymai, kad ji fiksavusi protokoluose tas aplinkybes, kurias jai pasakojo nukentėjusioji ir liudytoja. Teismas nukentėjusios teismo posėdžių metu duotus parodymus su keliamomis skirtingomis įvykio versijomis, išreiškiamu susirūpinimu dėl galimybės E. M. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, vertinami siekimu sūnui padėti išvengti priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pakeisti nukentėjusiosios D. M. parodymai yra ne tik nelogiški, bet ir prieštaraujantys tarpusavyje ir byloje surinktų duomenų visumai.
Nors liudytoja V. G. neneigė turėjusi priešiškų santykių su sesers sūnumi, tačiau jos parodymai tik papildo turimą įvykio informaciją ir detalizuoja, kokius smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko savo motinos D. M. atžvilgiu. Atmesti šiuos parodymus vien todėl, kad praeityje E. M. buvo pripažintas kaltu dėl smurtavimo prieš V. G. sūnų, nėra pagrindo. Darydamas šią išvadą, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog V. G. su E. M., D. M. ir toliau bendravo. Esant tokioms aplinkybėms, V. G. parodymus, kurie patvirtina pirminius nukentėjusios parodymus bei atitinka kitus įrodymus, nėra pagrindo vertinti siekiu nepagrįstai apkaltinti E. M. ir atmesti.
Byloje surinkti, ir šioje nutartyje aptarti įrodymai vienareikšmiškai paneigia deklaratyvias pirmosios instancijos teisme iškeltas D. M. versijas. Byloje aiškiai nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veikos ir kilusių neigiamų padarinių – fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai D. M.. E. M. veikoje yra nustatyti visi būtini – objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, kas leidžia daryti išvadą, kad E. M. padarė šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. jis 2015-11-03 apie 11 val. 40 min. bute Nr. 9, esančiame Ateities g. 10, Ignalinoje, konflikto su motina D. M. metu, sudavė pastarajai smūgius į galvos sritį, tokiu būdu savo šeimos nariui – D. M. sukėlė fizinį skausmą.
E. M. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą – suduodamas smūgius sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Nustatyta, jog Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nutartimi pripažinta, jog E. M., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jam buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Taip pat iš Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, jog už įvairius administracinės teisės pažeidimus baustas 6 kartus (b.l. 41-44). Psichiatras ekspertas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 92) paaiškino, kad E. M. liga nustatyta dar 1999 metais, jam buvo paskirtas priverstinis ambulatorinis gydymas, tačiau šio režimo jis nesilanko, pas gydytojus nesilanko, vaistus vartoja savo nuožiūra, girtauja, todėl gydymas jam yra būtinas bei patvirtino ekspertizės aktą Nr. 88TPK-99/2015, kuriuo rekomenduojama E. M. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones bendro režimo stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nes tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ekspertizės atlikimo metu E. M. sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Visuomenei pavojingos veikos padarymo ir šiuo metu E. M. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. (b. l. 57-58).
Teismas daro išvadą, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad E. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką padarė nepakaltinamumo būsenoje, t. y. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo padarytų veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, jam būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnis, 98 straipsnis). Kadangi E. M. padarė visuomenei pavojingą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis) ir ekspertizės akte, kurį teisme tvirtino dalyvavęs ekspertas, nurodyta, jog E. M. reikalinga taikyti stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl daroma išvada, kad dėl E. M. psichikos sutrikimo pobūdžio jam yra būtinas priverčiamųjų medicinos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 3 dalyje, taikymas.
Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismo nutartis naikintina BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punkto pagrindu ir priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 328 straipsnio 3 punktu ir 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-03-09 nutartį panaikinti.
E. M., padariusiam visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje.