Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2016-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-208-997/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-01-29
Bylos Nr.
1-208-997/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Bystriakovienė
Kaltinamasis
L. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-208-997/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04838-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.2.18.11.; 2.1.8.; 2.10.1.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Bystriakovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Kęstučio Greiciūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. Z. nuo 2011-08-03 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas – (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir vadovu, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau –BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpyje nuo 2011-08-03 iki 2014-12-31, Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, aplaidžiai tvarkė bendrovės apskaitą, o būtent pažeidė:

BAĮ 12 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau, kaip per 4 mėnesius;BAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų;BAĮ 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka;Dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – DAĮ) 12 straipsnio 1 dalies nurodymą, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatus, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo dešimt metų saugoti apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus;

kadangi jis, 2011–2014 metais vykdydamas ūkinę veiklą, įvykusių ūkinių finansinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, nenustatė dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugumo, neišsaugojo visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2011–2014 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Šiais veiksmais L. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2011-07-26 buvo įsteigta UAB (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės vieninteliu akcininku buvo jis. Pagal 2011-07-26 dienos akcininkų protokolą jis išrinktas šios bendrovės direktoriumi. 2011 m. liepos mėn. pabaigoje – rugpjūčio mėn. pradžioje kreipėsi į Klaipėdos juridinių asmenų registrą dėl bendrovės įregistravimo. Pagal jo pateiktus dokumentus 2011-08-03 buvo įsteigta UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini). Pagrindinė įmonės veikla buvo smulkių krovinių pervežimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, Švedijoje ir Norvegijoje. Be to, 2014 metais bendrovė vykdė gyvūnų (žiurkių) pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugas. Visus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, t.y. sutartis, sąskaitas faktūras, pajamų ir išlaidų dokumentus išrašydavo jis pats bei darydavo visus bankinius pavedimus. Visi išrašyti dokumentai buvo įtraukiami į įmonės buhalterinę apskaitą, įmonėje buvo tinkamai tvarkomi pirminiai registrai, kasos dokumentai. Šiuo metu jokių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų neturi. Visi dokumentai buvo pavogti iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Reno Twingo“. Valstybinio numerio pasakyti negali, nes nepamena. Vagystė buvo padaryta 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tikslios datos pasakyti negali, nes nepamena. Pareiškimą surašė pats ir jį išsiuntė paštu į policiją, adresu Jūros g. 1A, Klaipėda. Vėliau kreipėsi į policiją dėl šio pareiškimo tyrimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad toks pareiškimas nebuvo gautas. Kodėl policija nenagrinėjo šio pareiškimo pasakyti negali, nes nežino. Jis supranta, kad kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius turėjo atkurti (kuriuos įmanoma) bendrovės dokumentus, kad būtų galima nustatyti įmonės veiklą bei įsipareigojimus, tačiau to nepadarė. Sutiko, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi sutiko, o prokuroro siūlomos bausmės dydį prašė sumažinti, taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas. Nurodė, kad išlaiko studijuojantį sūnų, taip pat pagal patentą dirbančią žmoną, kurios gaunamos pajamos yra mažos. Paskirtą baudą prašo išdėstyti dalimis šešių mėnesių laikotarpiui (t. 4, b.l. 166-168, 207-208).

Iš Juridinių asmenų registro pateiktų dokumentų matyti, kad 2011-08-03 buvo įregistruota UAB (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vienintelis akcininkas L. Z., direktorius – L. Z. (t. 2, b.l. 70-109).

2015-03-03 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui L. Z. buvo pasirašytinai įteiktas reikalavimas pateikti bendrovės dokumentus, tačiau L. Z. jų nepateikė (t. 3, b.l. 189).

Atliktus kratas UAB (duomenys neskelbtini) registracijos vietoje – (duomenys neskelbtini), direktoriaus L. Z. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei jo galimoje buvimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bendrovės apskaitos dokumentai nebuvo rasti (t. 4, b.l. 3-17).

Iš byloje pateiktų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius L. Z. dėl UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų dingimo į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą 2014–2015 m. nesikreipė (t. 4, b.l. 20-34, 52-53).

Iš 2015-11-25 specialisto išvados Nr. 5-5/71 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita 2011–2014 metais buvo tvarkoma nesilaikant BAĮ reikalavimų. Pagal BAĮ 12 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau, kaip per 4 mėnesius. UAB (duomenys neskelbtini) prarado (neišsaugojo) 2011–2014 metų buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, nepagrindė bendrovės veiklos apskaitos dokumentais, todėl negalima nustatyti 2011–2014 metais įvykusių ūkinių operacijų, susijusiu su jos turtu, nuosavu kapitalu ir įsipareigojimų dydžiu ir struktūra. Praradus (neišsaugojus) buhalterinės apskaitos dokumentus bendrovėje (duomenys neskelbtini) nebuvo vadovaujamasi BAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais, pagal kuriuos apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas L. Z. nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų dokumentų saugumą. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo DAĮ 12 straipsnio 1 dalies nurodymu, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija. UAB (duomenys neskelbtini) taip pat nesivadovavo BAĮ 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Bendrovėje (duomenys neskelbtini) nebuvo vadovautasi šiuo nurodymu, dokumentų praradimo faktas nebuvo užfiksuotas ir jie nebuvo atkurti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-01 nutarimu Nr.1022 nustatyta tvarka. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas L. Z. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarko jis pats. Dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2011–2014 metais vykdė veiklą, tačiau įvykusių ūkinių finansinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, nenustatė dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugumo, neišsaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir nepateikė tyrimui 2011–2014 m. buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl šių priežasčių iš pateiktų ikiteisminio tyrimo dokumentų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2011–2014 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (t. 4, b.l. 75-152).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo L. Z. kaltė dėl jam inkriminuojamos baudžiamajame įstatyme numatytos veikos, įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis L. Z., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, privalėjo tvarkyti, bet aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2011–2014 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Veiką jis padarė dėl neatsargumo, t.y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo: jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009, 2K–406–895/2015). Padaryta nusikalstama veika yra baigta.

L. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmių skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. L. Z. dėl neatsargumo padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Teismas atsižvelgia į tai, kad L. Z. yra neteistas, dirba, turi šeimą, finansiškai remia studijuojantį sūnų, žmoną, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visa tai, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti L. Z. skiriant BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas, priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu,– L. Z. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,– teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (t. 4, b.l. 169-170).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su medžiaga (t. 3, b.l. 3, 122),– baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 21 (dvidešimt vieno) MGL (790,86 Eur (septynių šimtų devyniasdešimties eurų ir aštuoniasdešimt šešių euro centų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti L. Z. galutinę bausmę – 14 (keturiolikos) MGL (527,24 Eur (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų ir dvidešimt keturių euro centų)) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda, t.y. 14 MGL (527,24 Eur) dydžio, savanoriškai turi būti sumokėta per aštuonis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

L. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,– baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su medžiaga,– baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Skaistė Bystriakovienė