- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-5-373/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00940-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Pažeidėjas
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. Š., jo gynėjai advokatei Justinai Murauskaitei, nukentėjusiajai R. G., UAB (duomenys neskelbtini) atstovui S. K., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustato
R. Š. 2015-09-22, apie 13.38 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme vairuodamas automobilį Citroen, v.n. (duomenys neskelbtini) manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, neįsitikinęs, kad bus saugu ir nebus keliamas pavojus kitų asmenų turtui, nepasirinko saugaus atstumo iki šalimais stovėjusio automobilio Ford Galaxy, v.n. (duomenys neskelbtini) laiku nesustabdęs savo vairuoto automobilio atsitrenkė į šį automobilį ir jį apgadino, nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajai ar policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 128 ir 222 punktų reikalavimus.
R. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
R. Š. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis S. K., kuris buvo neblaivus, prašymu vairavo pastarojo automobilį Citroen, v.n. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo daugiabučio namo kieme šalia nukentėjusios automobilio. Jis važiavo atbuline eiga pro nukentėjusios automobilį ir galėjo jį kliudyti, tačiau automobilių susidūrimo nepajuto.
Tai, kad R. Š. vairavo automobilį, patvirtino S. K. ir V. V., kurie teigia kaip keleiviai važiavę šiuo automobiliu. Nukentėjusioji R. G. parodė mačiusi, kad prie automobilio vairo sėdo neblaivus S. K. ir užvedė jo variklį, tačiau ji tolimesnių įvykių nestebėjo ir negali patvirtinti ar iš kiemo automobilį išvairavo S. K. ar kitas asmuo. Aptartų įrodymų pagrindu daroma išvada, kad S. K. automobilį vairavo R. Š.. Jis pripažįsta, kad atbuline eiga važiuodamas pro šalia stovėjusį nukentėjusios automobilį galėjo jį kliudyti. Nukentėjusi, išgirdusi trenksmą, nuėjo prie savo automobilio ir pamatė, kad jo priekinė dalis apgadinta - apibraižytas sparnas, ant jo likę juodų ir raudonų kito automobilio dažų. Draudimo bendrovės „BTA draudimas“ specialistai apžiūrėję nukentėjusios automobilį Ford Galaxy nustatė, kad apgadintas jo priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas. Automobilio remonto kaina 348,56 eurai (b.l.93-103). Šio automobilio priekinio bamperio apgadinimas užfiksuotas ir priede prie eismo įvykio schemos (b.l.7). Iš nuotraukų matyti, kad ant automobilio Ford Galaxy priekinio bamperio vairuotojo pusėje yra likę juodos spalvos dažų, o ant automobilio Citroen, v.n. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio ir sparno keleivio pusėje nubraižyti dažai (b.l.26). Pagal R. Š. ir nukentėjusios parodymus bei eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotą automobilio Ford Galaxy padėtį abu automobiliai stovėjo priekinėmis dalimis į aikštelės kraštą. R. Š. automobilį Citroen iš stovėjimo vietos išvairavo atbuline eiga sukdamas į dešinę. Šio manevro metu jis keleivio pusės priekiniu bamperiu (nuotraukose matyti ant juodo priekinio bamperio likusių raudonų dažų) ir sparnu (nuotraukose matyti dažų apibraižymas) kliudė automobilio Ford Galaxy priekinį vairuotojo pusės bamperį (nuotraukose matyti ant bamperio likę juodos spalvos dažai). Policijos pareigūnas M. N. iš karto po įvykio apžiūrėjęs abu automobilius, parodė, kad jie apgadinti tame pačiame aukštyje. Šie įrodymai patvirtina, kad būtent R. Š. vairuojamas automobilis, atbuline eiga važiuodamas iš stovėjimo vietos, kliudė ir apgadino nukentėjusios automobilį.
R. Š., manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, nepasirinko saugaus atstumo iki šalimais stovėjusio automobilio Ford Galaxy, jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į šį automobilį ir jį apgadino.
Iš administracinio teisės pažeidimo sudėties šalinamas KET 9 punkto, kuris numato bendrąsias eismo dalyvių pareigas, pažeidimas, nes jis nebuvo tiesioginė sąlyga eismo įvykiui kilti.
R. Š. padaryti KET 101, 128 punktų pažeidimai nulėmė nukentėjusiajai priklausančios transporto priemonės apgadinimą, todėl jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. sudėtis.
R. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajai ar policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. R. Š. šio pažeidimo nepripažįsta teigdamas, kad jis nepajuto automobilių susidūrimo ir dėl to neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Ši jo versija atmetama ir vertinama kaip pasirinkta gynybos taktika, nes paneigta kitais byloje surinktais įrodymais. Automobiliai stovėjo namo, kuriame gyvena nukentėjusioji, kieme. Nukentėjusioji, būdama savo bute, girdėjo trinktelėjimą, po kurio išėjo į kiemą ir rado apgadintą savo automobilį. Šios aplinkybės rodo, kad automobilių susidūrimo garsas buvo pakankamai stiprus, girdimas už daugiau kaip 14 m atstumu nuo įvykio vietos esančiame name (eismo įvykio vietos schemos duomenimis nukentėjusios automobilis stovėjo 14,5 m atstumu nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)). Automobilyje sėdėjęs S. K. susidūrimo garso galėjo negirdėti dėl girtumo. Jis savo paaiškinime nurodė, kad atsisėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę ir užmigo, o atsibudo, kai jį pažadino policijos pareigūnai (b.l.9). Policijos pareigūnas T. J. tarnybiniame pranešime (b.l.16) ir apklausiamas teisme parodė, kad kai surado automobilį Citroen, tai jame vairuotojo pusėje niekas nesėdėjo, o keleivio pusėje miegojo S. K., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas (b.l.16). R. Š. taip pat parodė, kad jis vairavo S. K. automobilį, nes pastarasis buvo neblaivus. Be to, S. K. akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi ir duoda R. Š. palankius parodymus. Policijos pareigūnų bendraujant su S. K. darytame garso įraše girdisi kaip jis bando susitarti su pareigūnais, kad šie nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 106). S. K. automobilio nevairavo, todėl akivaizdu, kad jis siekė padėti R. Š. išvengti atsakomybės dėl jo padarytų pažeidimų. Liudytojas V. V., kuris jo paties, R. Š. ir S. K. teigimu taip pat važiavo automobiliu sėdėdamas ant galinės sėdynės, tvirtina automobilių susidūrimo garso negirdėjęs. Šio liudytojo parodymai taip pat kelia abejones, nes jis artimai bendrauja su R. Š. ir S. K.. Įvykio dieną prieš eismo įvykį jis teigia buvęs pas S. K. namuose, o po eismo įvykio jo garaže buvo R. Š.. Šis liudytojas gali būti suinteresuotas bylos baigtimi ir duoti R. Š. palankius parodymus.
Tai, kad R. Š. suprato vairuodamas kliudęs nukentėjusios automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino, patvirtina ir jo elgesys po eismo įvykio. Jis, atvykus policijos pareigūnams ir suradus automobilį Citroen, atėjo prie šio automobilio, bet pareigūnams nepasakė jį vairavęs. S. K. taip pat nepasakė pareigūnams kas vairavo automobilį. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik 2015-09-28 R. Š. pripažino vairavęs automobilį (b.l. 14). Tą pačią dieną šią aplinkybę savo paaiškinime nurodė ir S. K. (b.l.13).
Nukentėjusios parodymai apie buvusį automobilių susidūrimo garsą bei aptartas R. Š. elgesys po eismo įvykio leidžia daryti išvadą, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, pagal kuriuos, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
R. Š., pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, veikė tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus. Jis suvokė tokio savo elgesio neteisėtumą ir norėjo taip elgtis.
R. Š. tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, kurį jis pats sukėlė, atitinka LR ATPK 130 str. 1 d. sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
R. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant administracinę nuobaudas atsižvelgiama į jo asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, nuobauda negalioja.
Įvertinus teigiamus R. Š. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir siekiant, kad administracinė nuobauda ne tik nubaustų pažeidėją, bet ir jį auklėtų, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, jam pagal LR ATPK 127 str. 2 d. skirtina minimali bauda.
Skiriant nuobaudas pagal LR ATPK 130 str. 1 d., taip pat atsižvelgiama į teigiamus pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų už KET ar kitokius pažeidimus neturėjo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiama ir į tai, kad jo sukelto eismo įvykio metu nežymiai apgadintas nukentėjusios automobilis. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos nesukėlė rimtų pasekmių, tačiau pasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimą, nes pažeidėjas buvo nustatytas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas praėjus šešioms dienoms po įvykio. Nukentėjusioji R. Š. pretenzijų neturi. Dėl šių aplinkybių daroma išvada, kad pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytų nuobaudų griežtumo ir dydžio. Bylos duomenys leidžia tvirtinti, jog R. Š. tokio pobūdžio pažeidimai nebūdingi. Jis, kaip vairuotojas, nėra padaręs KET pažeidimų. Todėl straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudų paskyrimas visa apimtimi prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, o ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus mažesnes nuobaudas nei sankcijoje numatytos minimalios. Tai atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Todėl, remiantis ATPK 30¹ str., jam pagal LR ATPK 130 str. 1 d. skirtina mažesnė bauda ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimo terminas, nei straipsnio sankcijoje numatyti minimalūs.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria
- pagal ATPK 130 str. 1 d., remiantis ATPK 30¹ str., – 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jam paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavesti vykdyti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui po nutarimo įsiteisėjimo.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 07-15-9011927.
Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.