- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- 2S-673-340/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02329-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Atsakovas
- J., J. R.-Y., D. Y., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, D. B., A. T., N. T.
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. R.-Y. ir D. Y. (D. Y.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal atsakovų J. R.-Y. ir D. Y. (D. Y.) prašymą, civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, D. B., A. T. (A. T.), N. T., J. R.-Y., D. Y. (D. Y.), tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus miesto 22-iojo notarų biuro notarei J. S., Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarei O. Ž. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-04-29 sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. B.; pripažinti negaliojančia 2004-09-27 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp D. B. ir A. T., dalį; pripažinti negaliojančia 2008-05-30 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp A. T. ir J. R.-Y., dalį; taikyti restituciją natūra.
Vilniaus r. apylinkės teismas 2009-10-01 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovams J. R.-Y. ir D. Y. priklausančio ginčo turto – 3,2100 ha žemės sklypo Brižių k., Vilniaus r., nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Šalies argumentai
Atsakovai J. R.-Y. ir D. Y. kreipėsi į teismą prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti A. T. ir N. T. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jų nepakankant, atsakovų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą 63 302 Lt sumai. Nurodė, kad ieškovas vienu iš pareikštų prašymų reikalauja įpareigoti atsakovus A. T. ir N. T. grąžinti atsakovams J. R.-Y. ir D. Y. dalį pastarųjų pagal 2008-05-30 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi gautos pinigų sumos, t. y. 63 302,18 Lt. Kadangi jie nepagrįstai kaltinami, iškilo grėsmė jų (atsakovų) teisėtų interesų apsaugai bei galimai nepalankaus jiems teismo sprendimo vykdymui.
Vilniaus r. apylinkės teismas 2009-12-28 nutartimi prašymą atmetė. Teismas konstatavo, jog atsakovai J. R.-Y. ir D. Y. nėra pareiškę savarankiškų reikalavimų atsakovams A. T., N. T.; jų procesinė padėtis byloje yra vienoda, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl prašyme nurodytų motyvų dėl ieškinio nepagrįstumo pažymėjo, kad ieškinio pagrįstumo/nepagrįstumo klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai prašo Vilniaus r. apylinkės teismo 2009-12-28 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti A. T. ir N. T. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jų nepakankant, atsakovų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą 63 302 Lt sumai. Nurodo, jog ieškiniu prašoma panaikinti eilę sandorių, atitinkamai įpareigoti atsakovus A. T. ir N. T. grąžinti apeliantams 63 302,18 Lt. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik toje dalyje, kiek tai reikalinga jo interesų tenkinimui; tačiau kitoje reikalavimų dalyje sprendimo vykdymas nėra užtikrintas. Apeliantų vertinimu, iš įstatymo teksto (CPK 17, 144 str.) nėra pagrindo išvadai, kad esą norint tenkinti apeliantų prašymą reikalinga reikšti reikalavimus kitiems atsakovams ir būti kitokioje nei jie procesinėje padėtyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės.
Kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais, jog iš įstatymo teksto (CPK 17, 144 str.) nėra pagrindo išvadai, kad esą norint tenkinti apeliantų prašymą reikalinga reikšti reikalavimus kitiems atsakovams ir būti kitokioje nei jie procesinėje padėtyje. Kolegija atkreipia dėmesį, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Jis visada susijęs su vienu iš teisių gynimo būdu – ieškinio ar priešieškinio pareiškimu ir yra papildomojo pobūdžio, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra papildomas procesas pagrindinės bylos proceso atžvilgiu; jis negali būti taikomas pats savaime, nepareiškus ar neturint tikslo pareikšti ieškinį ar priešieškinį. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai J. R.-Y. ir D. Y. nėra pareiškę savarankiškų reikalavimų atsakovams A. T., N. T.; jų procesinė padėtis byloje yra vienoda, todėl nėra pagrindo tenkinti jų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje gali reikšti tik ieškovas, kadangi tik jis yra pareiškęs reikalavimą, kurio užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus r. apylinkės teismo 2009-12-28 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apeliantų (atsakovų) J. R.-Y. ir D. Y. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos po 15,90 Lt, iš viso 31,80 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų J. R.-Y. ir D. Y. 31,80 Lt (trisdešimt vieną litą, 80 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).