Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio viešbučiai“ ir bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Agrosales“, uždaroji akcinė bendrovė „Bauservis“, uždaroji akcinė bendrovė „Nametas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Padaryta išvada, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl bylos esmės

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą teisėtumo.Byloje Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad 0,4558 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Minėto Žemės sklypo dalis, sudaranti 0,4291 ha, 2000‑05‑15 tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir AB „Lietuvos kuras“ sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N21/2000-0062 išnuomota nuomininkei AB „Lietuvos kuras“ 97 metų laikotarpiui, numatant, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis ir veiklos būdas – kitos paskirties žemė, komercinei veiklai (degalinės eksploatavimui). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad viešame registre 2006-07-26 įregistruotas juridinis faktas, jog kaip 0,4291 ha ploto Žemės sklypo dalies nuomininkė įregistruota UAB „RES NOVELLA“. Tarp UAB „RES NOVELLA“ ir UAB „Pajūrio viešbučiai“ 2007-07-05 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, šia sutartimi UAB „RES NOVELLA“ pardavė UAB „Pajūrio viešbučiai“ degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jos priklausinį – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kilnojamąjį turtą – degalinės rezervuarus ir kitą turtą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad parduodamas turtas yra žemės sklypo dalyje, kuri išnuomota pagal 2000-05-15 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2000-0062 iki 2097-05-15.Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininkas ir UAB „Pajūrio viešbučiai“ 2008-04-21 pasirašė susitarimą Nr. N21/2008-0027 dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2000‑0062, sudarytos 2000-05-15, dalinio pakeitimo. Šiame susitarime numatyta, kad išnuomota dalis 0,4814 ha bendro ploto žemės sklypo, sudaranti 0,4547 ha; išnuomojamo žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, 0,4547 ha žemės sklypo dalies naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamoji teritorija, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.Nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016-08-25 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-102-(14.13.78.). Jame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje yra apleista kiemo aikštelės dalis, sklype nėra pastato – degalinės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016-12-29 įsakymu Nr. 13VĮ-672-(14.13.2.) nuspręsta nutraukti prieš terminą valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2000-05-15 nuomos sutartį Nr. N21/2000-0062 ir 2008-04-21 susitarimą „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2000-0062, sudarytos 2000-05-15, dalinio pakeitimo“. Šiame įsakyme nurodyta, kad vadovaujamasi nurodytais teisės aktais ir 2016-08-25 žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuriuo nustatyta, jog 0,4814 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, sudarančioje 0,4547 ha, faktiškai nėra pastato – degalinės ar kitų statinių, ir ta aplinkybe, kad BUAB „Pajūrio viešbučiai“ ilgą laiką nenaudojo išnuomotos žemės sklypo dalies pagal paskirtį ir neketino to daryti ateityje, todėl pažeidė 2000‑05-15 nuomos sutartyje ir 2008-04-21 susitarime nurodytas sąlygas.Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovių BUAB „Pajūrio viešbučiai“ ir BAB banko „Snoras“ ieškinių reikalavimai pagrįsti, ir juos tenkino. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Apeliantės nuomone, nagrinėjant bylą nebuvo išaiškintos ir nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, neįvertinti byloje pateikti įrodymai, o pirmosios instancijos teismo išvados padarytos neįvertinus visų reikšmingų argumentų ir neatitinka faktinių aplinkybių.Apeliaciniame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teigia, kad ieškovė UAB „Pajūrio viešbučiai“ neeksploatavo Žemės sklypo dalies pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą naudojimo paskirtį. Apeliantė nurodo, kad UAB „Pajūrio viešbučiai“, nugriovusi pastatą – degalinę, pakankamai ilgą laiką, t. y. 8 metus, nepradėjo naujų statinių statybos, neatliko veiksmų dėl žemės sklypo užstatymo.Vadovaujantis CK 6.545 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį nuomininkui sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudotis pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas ir tai yra viena esminių žemės nuomos sutarties sąlygų. Pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jos naudojimas, arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį laikytinas žemės nuomos sutarties pažeidimu. Minėtą CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindą gali sudaryti ne tik aktyvūs nuomininko veiksmai, bet ir neveikimas. Svarbu tai, kad naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija. Išvadą dėl to, ar naudojimas tam tikra apimtimi neatitinka šalių sutarties, teismas daro įvertinęs visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų kriterijų: naudojamo daikto pobūdį (žemė ar kt.), žemės naudojimo paskirtį, naudojimo specializaciją (vertimasis tam tikros rūšies veikla), objekto naudojimo galimybes ir realų jo naudojimą, naudojamo objekto dydį, jo naudojamos dalies santykį su nenaudojama dalimi ir kiti.Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad rašytiniai bylos duomenys patvirtina, jog po to, kai ieškovė BUAB „Pajūrio viešbučiai“ iš UAB „RES NOVELLA“ įsigijo pastatus ir įgijo Žemės sklypo dalies nuomos teises, ieškovė BUAB „Pajūrio viešbučiai“ atliko veiksmus, skirtus Žemės sklypo dalyje numatytam gyvenamųjų pastatų statybos projektui vystyti. Buvo atlikta teritorijų planavimo procedūra, pagal 2008-03-15 patvirtintą detalųjį planą Klaipėdos apskrities viršininko 2008-04-14 įsakymu Nr. 4-2434-(1.3) pakeistos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir kadastro duomenys. Rašytiniai įrodymai byloje: 2007‑04‑23 UAB „Pajūrio viešbučiai“ su UAB „AA1“ sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano ir gyvenamųjų namų techninio projekto pagal projektavimo sąlygų sąvadą parengimo, UAB „AA1“ 2008‑07‑15 rašto dėl gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) techninio projekto darbų turinys, 2007–2008 m. ieškovei BUAB „Pajūrio viešbučiai“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros už sklypo detalųjį planą ir gyvenamųjų namų techninį projektą, už topografines nuotraukas, inžinerinius geologinius tyrimus ir kadastrinius matavimus po detaliojo plano, taip pat byloje esančio 2017‑07-17 UAB „AA1“ rašto su informacija dėl projektavimo darbų (duomenys neskelbtini), duomenys, patvirtina, kad ieškovė atliko aktyvius veiksmus dėl gyvenamųjų namų projektavimo. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovei BUAB „Pajūrio viešbučiai“ vykdant šį projektą 2008-02-29 buvo išduotas leidimas nugriauti statinį Nr. 60/03-G/08, t. y. nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančią degalinę; šis pastatas nugriautas. Pažymėtina, kad 2000‑05‑15 tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir AB „Lietuvos kuras“ sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N21/2000-0062 išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis ir veiklos būdas buvo numatyti kaip kitos paskirties žemė, komercinei veiklai (degalinės eksploatavimui). Tačiau Klaipėdos apskrities viršininko ir UAB „Pajūrio viešbučiai“ 2008-04-21 pasirašytame susitarime Nr. N21/2008-0027 dėl 2000‑05-15 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2000-0062 dalinio pakeitimo numatyta išnuomojamo žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, 0,4547 ha žemės sklypo dalies naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamoji teritorija, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-04-22 išrašo matyti, kad tokie duomenys apie numatytą Žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį įregistruoti ir viešame registre. Minėti duomenys patvirtina ieškovės BUAB „Pajūrio viešbučiai“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomus argumentus, kad pastato – degalinės nugriovimas buvo tęstinės įmonės veiklos išsinuomotame Žemės sklype dalis. Tokie veiksmai atitiko 2008-04-21 susitarimu pakeistas 2000‑05‑15 valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas dėl Žemės sklypo dalies naudojimo būdo ir pobūdžio. Šie veiksmai pripažintini atitinkančiais UAB „Pajūrio viešbučiai“ siekį Žemės sklypo dalį naudoti pagal jos numatytą paskirtį. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad po 2008-02-29 leidimo nugriauti statinį išdavimo ieškovė UAB „Pajūrio viešbučiai“ 8 metus nepradėjo naujų statinių statybos, sutiktina, kad apeliantės nurodomas laiko tarpas yra pakankamai ilgas, kai išnuomotame valstybinės žemės sklype nevykdomi naujos statybos darbai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vien faktas, jog nuomininkas ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nelaikytinas pakankamu tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą. Esant tokiam išsinuomoto valstybinės žemės sklypo ilgalaikio nenaudojimo pagal paskirtį faktui taip pat būtina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2010-10-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010; 2015-08-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑464‑969/2015; kt.). Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, vertinant apeliantės nurodomą nuomininkės neaktyvumo laikotarpį, taip pat būtina ištirti ir įvertinti aplinkybes, dėl kurių nuomininkė neatliko užstatymo veiksmų Žemės sklypo dalyje.Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bylos duomenys pagrindžia ir sudaro pagrindą pripažinti įrodyta aplinkybę, jog išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį ieškovė BUAB „Pajūrio viešbučiai“ ilgą laiką nenaudojo dėl objektyvių priežasčių.Byloje nustatyta, kad tarp AB banko „Snoras“ ir UAB „Pajūrio viešbučiai“ 2007-07-18 sudaryta kredito sutartimi UAB „Pajūrio viešbučiai“ buvo suteiktas kreditas atsiskaityti už įsigyjamus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir nuomos teisę. Iš šios kredito sutarties kylančių sąlygų įvykdymui užtikrinti UAB „Pajūrio viešbučiai“, be kita ko, įkeitė AB bankui „Snoras“ žemės sklypo nuomos teisę pagal 2000-05-15 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N21/2000-0062. Iš byloje esančios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009‑05-12 nutarties Nr. 75-1N/2009 turinio nustatyta, kad UAB „Pajūrio viešbučiai“ neįvykdė įkeitimu užtikrintos prievolės, dėl to nutarta areštuoti ir įpareigoti UAB „Pajūrio viešbučiai“ perduoti kreditorei AB bankui „Snoras“ nuomos teisę į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2‑1069‑370/2012, UAB „Pajūrio viešbučiai“ iškelta bankroto byla. Šioje teismo nutartyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės UAB „Pajūrio viešbučiai“ įsiskolinimai kreditoriams susidarė dar 2008 m.Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė UAB „Pajūrio viešbučiai“ ėmėsi veiksmų nekilnojamojo turto statybos projektui vystyti, tačiau susidūrė su projekto tęsimą ribojančiomis kliūtimis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ieškovių nurodytas aplinkybes dėl taikyto valstybinės žemės sklypo nuomos teisės arešto, taip pat aplinkybes dėl vėliau, ieškovei UAB „Pajūrio viešbučiai“ iškėlus bankroto bylą, jai kilusių Įmonių bankroto įstatymo nustatytų apribojimų ir padarė byloje esančiais įrodymais pagrįstą išvadą, kad ieškovės UAB „Pajūrio viešbučiai“ galimybė disponuoti nuomos teise ir vykdyti veiklą buvo apribota dėl objektyvių priežasčių. Apeliantė nenurodė konkrečių nesutikimo su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvų. Įvertinus byloje esančius įrodymus nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė BUAB „Pajūrio viešbučiai“ išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį ilgą laiką nenaudojo dėl objektyvių priežasčių. Apeliantė nenurodė argumentų, kad dėl tokių aplinkybių nuomotojai atsirado neigiamų padarinių (žala). Apeliantė kelia prielaidą, kad 2016-03-30 sudaryta Turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartis yra apsimestinis sandoris ir nugriautas pastatas – degalinė perleistas tam, kad kartu su juo būtų galima perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamoji teritorija, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos – iš esmės susijęs su visuma kryptingų ilgalaikio pobūdžio veiksmų, jiems atlikti objektyviai reikalingas tam tikras laikotarpis. Taigi buvo vykdomas ilgalaikis, tęstinio pobūdžio projektas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė BUAB „Pajūrio viešbučiai“, atlikusi dalį anksčiau nurodytų teritorijų planavimo procedūros, projektavimo ir statybos (griovimo) darbų veiksmų, susijusių su tikslu įgyvendinti gyvenamųjų namų statybą ginčo Žemės sklype, dėl objektyvių priežasčių (taikytų veiklos ir turimų teisių apribojimų) 2009–2016 m. laikotarpiu negalėjo valstybinės žemės sklypo naudoti pagal paskirtį, o jos galimybė perleisti nuomos teises kitiems asmenims taip pat buvo apribota. Bylos duomenimis nustatyta, kad, atsižvelgiant į BUAB „Pajūrio viešbučiai“ kreditorių susirinkimo 2016-05-12 priimtą nutarimą dėl (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype registruotų objektų (degalinės ir kiemo aikštelės) pardavimo kartu su įkeista nuomos teise, 2016-06-30 tarp BUAB „Pajūrio viešbučiai“ ir naujųjų pirkėjų UAB „Nametas“, UAB „Agrosales“ ir UAB „Bauservis“ sudaryta Turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartis Nr. 19. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad minėtu sandoriu nesiekta toliau vykdyti tęstinio nekilnojamojo turto objektų statybos projekto, atliekant veiksmus, susijusius su valstybinės žemės naudojimu pagal jos paskirtį ir numatytą naudojimo būdą bei pobūdį.Teisėjų kolegija taip pat įvertina apeliantės nurodomu laikotarpiu atsakovės atliktus veiksmus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad dar iki minėtos 2016-03-30 Turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties sudarymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, išnagrinėjęs BUAB „Pajūrio viešbučiai“ prašymą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimo, 2016-02-22 raštu informavo, kad naujasis nekilnojamojo daikto pirkėjas įgis teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Skundžiamame sprendime taip pat pagrįstai akcentuota, kad žemės naudojimo patikrinimas, kurio duomenimis nutraukdama nuomos sutartį rėmėsi atsakovė, pirmą kartą buvo atliktas tik 2016-08-25, t. y. jau perleidus nuomos teisę tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog sudarydami 2016-03-30 Turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį ieškovė BUAB „Pajūrio viešbučiai“ ir naujieji pirkėjai turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį nuomos sutarties pagrindu naudoti valstybinę žemę ir tęsti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo projekto vykdymą.Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti esminį žemės nuomos sutarties pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad byloje ginčijamas Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016‑12-29 įsakymas Nr. 13VĮ-672-(14.13.2.) priimtas praėjus neilgam laikotarpiui po nuomos teisės perleidimo tretiesiems asmenims. Bylos duomenys, taip pat ir 2016-08-25 žemės naudojimo patikrinimo aktas nėra pakankami pripažinti įrodyta aplinkybę, kad atsakovė turėjo pagrindą nesitikėti sutarties tinkamo vykdymo ir Žemės sklypo dalies naudojimo pagal nustatytą naudojimo paskirtį ateityje, tai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Ištyrus byloje esančių įrodymų visumą sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti esminį valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimą ir taikyti CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, leidžiančią atsakovei nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-22 sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Papildomai pažymėtina, kad iš ieškovių ieškinių turinio, taip pat byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad byloje ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 13VĮ‑672-(14.13.2.), kuriuo nutraukta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, priimtas 2016‑12‑29. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje ir rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta byloje ginčijamo įsakymo data. Šis rašymo apsirikimas taisytinas patikslinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 276 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovės apeliacinis skundas atmestas. Ieškovė BAB bankas „Snoras“ pateikė prašymą iš apeliantės priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovė BAB bankas „Snoras“ pateikė 2 289,32 Eur dydžio su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusias turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus.Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta šioje teisės normoje nurodytose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Įvertinus teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 patvirtintų nauja redakcija išdėstytų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkto ir 8.11 punkto nuostatas, reglamentuojančias maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientą (1,3), ir pagal ieškovės bylinėjimosi išlaidų patyrimo (apmokėjimo) laiką (2018-01-04) jų maksimaliam dydžiui apskaičiuoti pagrindu imamą užpraėjusio ketvirčio statistinį dydį (2017 m. III ketvirtis – 850,8), darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, sudarantį 1 106,04 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei BAB bankas „Snoras“ iš apeliantės priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma mažintina iki Rekomendacijose numatyto dydžio ir priteistina 1 106,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-22 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad teismo sprendimu panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016-12-29 įsakymas Nr. 13VĮ‑672‑(14.13.2.).

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ 1 106,04 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.