- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 1-304-667/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- N. K., E. J., R. L.
- Civilinis ieškovas
- M. M.
- Advokatai
- Martynas Vilčinskas, Alvyda Rima Medišauskienė, Ramutė Budrytė, Gintaras Platūkis
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Dariui Dziegoraičiui, kaltinamosios N. K. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, kaltinamojo E. J. gynėjui advokatui Martynui Vilčinskui, kaltinamojo R. L. gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, nukentėjusiajam - civiliniam ieškovui M. M., jo atstovei advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas - vidurinis, nedirbanti, registruota Darbo biržoje, susituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d.
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - pagrindinis, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, nesusituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2007-10-01 Kauno apygardos teismo pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m.; bausmės vykdymas atidėtas 2 m. (BK 92 str.);
2) 2007-10-24 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 181 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 2 d. (dvi veikos) - laisvės atėmimu 3 m. 2 mėn.;
3) 2008-01-24 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. (dvi veikos), 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 4 m. 4 mėn.;
4) 2008-04-23 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 4 m. 7 mėn.;
5) 2008-04-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 6 mėn.; bausmę subendrinus su 2008-04-23 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 8 mėn. (BK 63 str. 1, 4, 9 d.); bausmę atlikęs 2014-05-13;
6) 2015-10-07 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 3 d., 302 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. – laisvės atėmimu 3 m. 7 mėn.;
teistumui neišnykus, kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d.
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - specialus vidurinis, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2012-06-29 pagal BK 181 str. 1 d., 253 str. 1 d., 259 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn.;
teistumui neišnykus, buvo kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji N. K. 2014-09-27, apie 1.30 val., veikdama kartu su E. J., E. J. išlaužus buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio M. M., duris, neteisėtai įsibrovė į butą ir E. J. sudavus M. M. į veidą ne mažiau vieno smūgio nenustatytu daiktu, tuo padarant lūpų sumušimą – nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atimdami nukentėjusiajam M. M. galimybę priešintis, E. J. pagrobus mobilaus ryšio telefoną „Samsung Huawei“ su „Tele2“ SIM kortele, kurio bendra vertė 231,69 eurai (800 Lt), pagrobė 69,06 eurus (200 Lt), tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. M. bendrą 300,75 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d.
Kaltinamasis E. J. 2014-09-27, apie 1.30 val., veikdamas kartu su N. K., išlaužęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio M. M., duris, neteisėtai įsibrovė į butą ir sudavė ne mažiau vieno smūgio nenustatytu daiktu M. M. į veidą, tuo padarydamas lūpų sumušimą – nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu atimdami nukentėjusiajam M. M. galimybę priešintis, N. K. pagrobus 46,33 eurus (160 Lt),), pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Huawei“ su „Tele2“ SIM kortele, kurių bendra vertė 231,69 eurai (800 Lt), nešiojamąjį, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. M. bendrą 300,75 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d.
kaltinamasis R. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-09-27, apie 1.30 val., veikdamas kartu su N. K. ir E. J., būdamas su veidą dengiančia kauke, E. J. išlaužus buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio M. M., duris, neteisėtai įsibrovė į butą, E. J. sudavus ne mažiau vieno smūgio lazda M. M. į veidą, tuo padarant lūpų sumušimą – nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu atimdami nukentėjusiajam M. M. galimybę priešintis, N. K. pagrobus 69,06 eurus (200 Lt), E. J. pagrobus mobilaus ryšio telefoną „Samsung Huawei“ su „Tele2“ SIM kortele, kurių bendra vertė 231,69 eurai (800 Lt), pagrobė nešiojamąjį kompiuterį „Apple“, kurio vertė 434,42 eurai (1500 Lt), tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam bendrą turtinę žalą 712,44 eurus (2459,91 Lt), padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d.
Kaltinamoji N. K. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad ji gyvena buvusiame bendrabutyje, aukšte yra 8-10 butų, nuosavame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o butą Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojosi nukentėjusysis M. M., nors jis kitos lytinės orientacijos, jie kaip kaimynai iki šio įvykio sutarė. Kaltinamieji E. J. ir R. L. jai yra pažįstami. E. J. nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio jų name nuomojosi butą Nr. (duomenys neskelbtini). R. L. dažnokai ateidavo į svečius pas E. J., virtuvėje parūkydavo, išgerdavo, visi kaimynai juos žinojo, matė. Po to 2014-09-27 įvykio M. M. ir E. J. išsikraustė iš ten. E. J., kurį bendrabutyje visi vadino Egiu, ji tvarkydavo kambarį, jis už tai jai sumokėdavo. Su M. M. bendravo kaimyniškai, jis ateidavo į virtuvę parūkyti, vaišindavo kaimynus sidru. 2014-09-26 vakare, apie 21.30 val., ji telefonu paskambino M. M. į jo Nr. (duomenys neskelbtini), nes norėjo grąžinti jam skolą 40 Lt., susitarė susitikti bendroje virtuvėje, kad ji atiduotų skolą. Kai ji M. M. padavė pinigus, dvi kupiūras po 20 Lt., jis pradėjo ją kolioti, ją įžeidė. M. M. buvo išgėręs, ji taip pat buvo išgėrusi alaus virtuvėje. Pinigus ji buvo pasiskolinusi cigaretėms ir maistui, jos vyras gavo algą ir todėl ji norėjo sugrąžinti pinigus Kadangi M. M. ją įžeidė, ji paskambino E. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiskundė, E. J. atsiliepęs pasakė, kad šiuo metu atvykti negali, bet tuoj bus. Vėlai vakare E. J. atvyko, jie susitiko virtuvėje, kartu parūkė, jam papasakojo visą tą įvykį su M. M.. E. J. buvo gal kiek išgėręs, dar turėjo tekilos butelį, jie jį gėrė, kartu buvo ir R. L.. Jau buvo po vidurnakčio, kai E. J. pasakė jai, kad „eina pakalbėt“ ir nuėjo pas M. M.. Ji nėjo iš paskos, stovėjo prie virtuvės durų, tai viską matė, nes nuo virtuvės M. M. buto durys yra trečios, dar netoliese buvo jos dukra, kiti bendrabučio gyventojai, jos vyras buvo apgirtęs ir nuėjęs miegoti. E. J. pabeldus M. M. durų neatidarė, tada E. J. dar kartą pabeldė. Po to jis stipriai paėmė už rankenos ir durys išlūžo, jis įėjo vidun, M. M. kambaryje degė šviesa, buvo kažkokia prieblanda. Po to ji iš paskos atėjo ir stebėjo kas vyksta nukentėjusiojo kambaryje. M. M. sėdėjo ant lovos, buvo su chalatu. Kai įėjo į M. M. butą, Egis išsitraukė ginklą iš už nugaros, iš po diržo, priėjęs prie lovos nieko nesakęs pradėjo mušti į veidą M. M., kaire ranka kumščiu ir dešinėje rankoje turėtu ginklu, panašiu į pistoletą jį pas Egį buvo mačiusi keletą kartų, jo siūlymu buvo atsisakiusi jį čiupinėti, bijodavo palikti savi pirštų antspaudus. Ji M. M. nesudavė, jo nemušė, Egis M. M. mušė per veidą, sudavė 3 - 4 kartus ir dar spyrė, nukentėjusiajam pradėjo iš lūpos ar iš nosies bėgti kraujas, M. M. išsigandęs net norėjo šokti per langą. Dėl Egio turimo pistoleto ji ir pati išsigando, todėl pasakė E. J., kad tas baigtų. M. nesipriešino, atgal nedavė. Ji M. M. pasakė, kad jis turėtų jos atsiprašyti, M. M. atsakė, kad ne. M. M. apsirengė ir išbėgo pro buto duris, po to ji su E. J. išėjo iš nukentėjusiojo buto ir liko 2-o aukšto virtuvėje, ten E. J. jos paklausė ką M. M. turįs gero kambaryje. Ji atsakiusi, kad nežino, tada E. J. dar kartą nuėjo pas M. M. kambarį pažiūrėti, ji ėjo kartu, peržengusi M. M. buto durų slenkstį, nuo jo virtuvėlės stalo, iš pykčio, kaip už moralinę žalą, atgal atsiėmė 40 Lt, kuriuos prieš tai M. M. buvo atidavusi kaip skolą, įsidėjo į chalato kišenę, niekas nematė kaip ji paėmė pinigus, kada nukentėjusiojo kambaryje atsirado R. L. ji nežino, gal jis prieš tai buvo pas E. J. kambaryje, R. L. tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo, kartais miegodavo kambaryje pas E. J.. Įvykio metu jis buvo be kaukės ir stovėjo koridoriuje. Ar R. L. pas M. M. į butą buvo užėjęs po to ji nematė. Vėliau ji paklausė E. J. ką gero rado pas M. M. kambaryje, tai E. J. parodė jai M. M. telefoną, liečiamu ekranu, kurį ji anksčiau buvo mačiusi pas M. M.. Kai ją paleido po laikino sulaikymo, ji grįžo namo ir tvarkydama E. J. kambarį, po spinta rado M. M. telefoną, kada jias paėmė telefoną, ar mušdamas ar jiems sugrįžus į kambarį, ji nematė. Ar E. J. paėmė dar kokį kitą daiktą ji nematė. Žino tiek, kad anksčiau pas M. M. yra mačiusi nešiojamą kompiuterį. Kai koridoriuje kažkas sušuko, kad atvažiavo policija, jie iš kambario išbėgo, E. J. pistoletą paslėpė tualete ant kaimynų tualeto stogelio, jai pasakė, kad pas jį gali daryti kratą. Atvykus policijai E. J. ir R. L. pabėgo, o ji buvo sulaikyta namuose, ji pinigus susidėjo į striukės kišenėles ir su ta pačia striuke išvažiavo. Kai ji grįžo iš laikino sulaikymo ji M. M. skambino, bet jis sakė, kad nenori su ja bendrauti. M. M. išsikraustė iš namų, išsilupo laminatą ir buto savininkei paliko tuščias grindis, viską išlupo. Ji bijo R. L. su E. J.. Ji anksčiau nėra teista. Atsiprašo nukentėjusiojo ir daugiau taip nedarys. Padarytos žalos iki šiol neatlygino, nes M. M. nenori su ja bendrauti. Prieš įsilaužimą josios vyras tvarkė M. M. duris, nes M. M. brolis buvo išlaužęs jo duris. M. M. buvo užsirakinęs, tai E. J. patraukė už rankenos ir stakta išlūžo. Nematė, kad R. L. būtų turėjęs M. M. daiktų. Ginklą pas E. J. matė kai jis mušė M. M. ir kai slėpė tą ginklą, jos dukra K. irgi viską matė, ji su kaltinamaisiais artimų santykių nepalaikė, R. L. klaidingai teigia, kad ji jį apkrėtė venerine liga.
Kaltinamasis E. J. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad su N. K. santykiai buvo kaimyniški, duodavo jai užsidirbti, nes ji sutvarkydavo butą, kuriame jis gyveno. (duomenys neskelbtini) bute gyveno kaimynas nukentėjusysis M. M., N. K. gyveno priešais jo butą. 2014-09-26 vakare jam paskambino N. K. ir paprašė pagalbos, nes bendrabutyje buvo jos incidentas su nukentėjusiuoju dėl skolos, po to jis iškoliojo N. K.. Prieš savaitę ar dvi E. J. buvo užpultas M. M. brolio ir jo draugų, buvo praskelta galva, liko randas. 2014-09-27, 1.30 val. jam grįžus į namus (duomenys neskelbtini), virtuvėje jis susitiko N. K., jis atsinešė tekilos butelį, ten buvo ir jos dukra, N. K. vėl viską jam papasakojo. Po to jis nuėjo iki M. M. durų, pabeldė du kartus, tačiau durų niekas neatidarė, tada jis palenkė už rankenos išlaužė duris, į butą įėjo vienas, N. K. ir jos dukra stovėjo koridoriuje. Nukentėjusiojo bute buvo prieblanda, buvo įjungtas televizorius, M. M. sėdėjo ant lovos, buvo su chalatu.. Jis ant M. M. pradėjo šaukti, kad šis gąsdina kaimynus, šaukia ant jų ir pareikalavo, kad M. M. atsiprašytų N. K., sudavė jam kelis smūgius iš rankos ir kojos, kad M. M. atsiprašytų jis sakė 4-5 kartus, bet M. M. tylėjo, neatsiprašė. Todėl vėl mušė M. M., kad atsiprašytų. Jis supranta, kad pasielgė negerai. Nukentėjusiajam trenkė su ranka, o N. K. kažkodėl teigia, kad jis M. M. trenkė su pistoleto rankena, o nukentėjusysis, kad su lazda. Tuo metu jis buvo išgėręs, blaivas, turbūt irgi taip pat būtų elgęsis. Kiek kartų trenkė į veidą nepamena, pasipylė kraujas, M. M. nukrito ant lovos. M. M. nesipriešino, neprašė, kad jo nemuštų. Viskas labai greitai įvyko, kai M. M. atsiprašė jis išėjo. Jis tik teisme sužinojo, kad N. K. paėmė M. M. pinigus. Jo tikslas buvo, kad M. M. atsiprašytų, ir dar jam buvo skaudu, kad anksčiau buvo sumuštas. Iš buto jis nieko nepaėmė, kambaryje buvo daug daiktų, ten jis nematė jokio kompiuterio. Jis tik padarė ko prašė N. K., po įvykio iškart išėjo iš bendrabučio, neliko nakvoti, ten paliko, ir tekilą, ir cigaretes. R. L. įvykio vietoje nebuvo. Į M. M. kambarį dar buvo užėjusi N. K.. Jis M. M. atsiprašė, kai susitiko, jo negąsdino, viskas buvo draugiškai. Su pareikštu ieškiniu nesutinka, tik nebent už išlaužtas duris gali atlyginti.
Kaltinamasis R. L. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltės nepripažino ir parodė, kad jis įvykio vietoje nebuvo, nes jam buvo paskirtas teismo įpareigojimas nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Name, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jo giminaitis E. J., kuris yra jo pusseserės sūnus, kurį jis pažįsta nuo mažens. N. K. pažįsta per E. J., kur ji tiksliai gyvena nežino. Pas N. K. nėra buvęs. M. M. nepažįsta, nebent kada nors yra matęs bendroje virtuvėje, į kurią kas nori tas ir užeina. Su juo 2014-09-26 – 27 naktį namuose buvo mama G. L., jo namuose Probacija jį pastoviai tikrindavo. Vėliau mama jam paskambino ir pasakė, kad pas jį daroma krata, kad policija ieško kompiuterio. Jis pažinojo N. K. dukrą, su ja yra turėjęs artimų santykių, jį apkrėtė venerine liga, todėl jo žmona skambino N. K. ir pasakė, kad jos dukra gydytųsi ligas. Su N. K. jis jokių kitų reikalų neturėjo, mano gal kaltinamoji pyko ant jo dėl jos dukros, todėl jį apkalbėjo. Prašo jį išteisinti, nes nepadarė nusikaltimo.
Nukentėjusysis M. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad dirba barmenu, kaltinamieji pažystami. Įvykio metu jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), nuomotame (duomenys neskelbtini) kambaryje, galvojo jį pirkti, gyveno 4 - 5 mėn. iki to įvykio. Anksčiau jokių konfliktų su N. K. nebuvo. Kaimynė N. K. pastoviai ateidavo pas jį skolintis maisto, cigarečių, pinigų. Tarp jų anksčiau nebuvo konflikto – 2014-09-26 jis paskambino kaimynei, nes ji buvo jam skolinga 40 Lt. ir paprašė, kad atiduotų pinigus, nes žinojo, kad tą dieną ji gavo pinigų, N. K. pradėjo šaukti ant jo, kad neturi pinigų, kai jis grįžo iš darbo sutiko N. K. tarpduryje neblaivią. N. K. nutrenkė jam tuos 40 Lt, jis nuėjo namo, išsimaudė ir ruošėsi eiti miegoti, buvo blaivus, buto durys buvo užrakintos. Kietai buvo įmigęs, kai išgirdo laužiamas duris, atsisėdo ant lovos. E. J. pradėjo jį mušti, tuo metu N. K. vaikščiojo po kambarį, ieškojo kažko, kraustė jo daiktus, trečias asmuo, vyriškos lyties, su kepure kauke stovėjo tarp koridoriaus ir spintos ir nieko nedarė, stovėjo, jis jo nepažino. E. J. jį mušė su apie 80 cm ilgio pailgu daiktu, panašiu į lazdą ar pagalį, kiek sudavė smūgių nežino, jam sumušė veidą, pradėjo smarkiai bėgti kraujas. „Egis“ jam pradėjo grasinti, kad jį išmes per langą, kodėl jam grasino – negali pasakyti. Jis pradėjo klausinėti, kas čia darosi. Jis buvo šoke, apsimiegojęs, nesuprato kas vyksta. Kambaryje, kuris padalintas su spinta į dvi dalis gyvenamąją dalį ir virtuvėlę, pas jį ant stalo buvo padėtas kompiuteris, buvo liečiamu ekranu mobilus telefonas, jie dingo užpuolimo metu, taip pat dingo jo pinigai, iš jo krepšio 160 Lt, juos laikydavo akinių dėkle, N. K. tai žinojo, nes kai jis skolindavo jai pinigus, ji matydavo iš kur jis juos ima, bei N. K. jam atiduota skola 40 Lt, kuriuos taip pat buvo padėjęs ant staliuko, tai iš viso dingo pinigų 200 Lt. Jis matė, kad E. J. jį mušant, po jo daiktus landžiojo kaimynė N. K., matė, kaip į jo krepšį per petį buvo įkišusi ranką, kraustė sekciją, kažko ieškojo. Visi buvo išėję iš kambario, tada jis greitai apsirengė ir išbėgo iš kambario, apačioje paskambino tėvams, prašė pagalbos, jie atvažiavo, po to nuvažiavo į policiją, iš ten namo grįžo su policija, tada pasigedo savo daiktų. N. K. jau buvo užsirakinusi kambaryje, pareigūnai pabeldė ir ją pasikvietė ir sulaikė. E. J. ir kito vyro jis nebematė. Po šio įvykio niekas jo neatsiprašė, tačiau jis jiems dovanoja, ieškinį turi paruošęs, bet nebenori reikšti, dovanoja jiems, pretenzijų nereiškia, daugiau dalyvauti posėdžiuose nenori, nes išvyksta į užsienį. Su N. jokio konflikto įvykio išvakarėse nebuvo, jos tikrai neplūdo jokiais necenzūriniais žodžiais, taip pat nebuvo jokio konflikto ir su E. J., kas buvo trečiasis asmuo – net neįsivaizduoja. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė analogiškai. (t.1 t., b. l. 51, 52-53, 55, 56-57)
Liudytojas A. R. parodė, kad dirba Kauno AVPK, 2014-09-27 įvykį pamena – naktį gavo informaciją, kad į policiją yra atėjusi moteris, kuri pasiskundė, kad jai paskambino sūnus, nes jam išlaužė duris trys jaunuoliai su kaukėm įbėgo, sumušė, sudaužė, daiktus, po to lygtais ėmė ir pasišalino. Pareigūnai tą moterį pasiėmė, nuvažiavo iki vietos, kieme laukė nukentėjusysis, nuėję prie nukentėjusiojo buto akivaizdžiai matė, kad (duomenys neskelbtini) buto durys buvo išlaužtos. Nukentėjęs buvo išsigandęs, atrodė sumuštas, matėsi mėlynės, paraudimai, jo butas buvo apverstas aukštyn kojom, ant staktos matėsi, kad išlupta viskas, spyna išlaužta. Jis pasakojo, kad po darbų grįžo namo, atsigulė į lovą miegot, išgirdo kaip durys lūžo ir kiek pastebėjo, kad trise įbėgo su kaukėm, lazdom ar kuo, suspardė, sudaužė. Nukentėjusysis nurodė vieno iš jų - kaimynės gyvenamąją vietą, jie paskambino į kaimynės duris, pradžioje kaimynė neigė dalyvavusi užpuolime, sakė, kad nieko nežino. Todėl užsirašė jos duomenis, iškvietė tyrėjus, kurie viską toliai ir aiškinosi.
Liudytoja G. L. sutiko duoti parodymus ir parodė, kad žino, jog jos sūnus R. L. yra teistas. Su sūnumi R. L. santykiai geri. Paleistas iš įkalinimo vietos 2014 m. gegužės mėn. jis dažnai namuose būdavo, jam buvo probacija, apribojimai buvo skirti 10 mėn., turėjo nuo 21 val. iki ryto būti jos namuose, todėl nakvodavo namuose, dienos metu išeidavo pas žmoną, nors jis su žmona išsiskyręs, o vakarais visada grįždavo pas ją. Ką 2014-09-26-27 naktį veikė negali pasakyti, ji kontroliavo sūnų - jei matydavo, kad jau 20 val., ji iškart skambina sūnui išsiaiškinti , kur jis yra. Jie gyvena trečiam aukšte, taip nemiega, kad negirdėtų, kaip sūnus išeina iš namų.
Liudytoja L. Ž. parodė, kad R. L. yra jos buvęs vyras, šiuo metu jie yra 2011 m. išsituokę, kartu negyvena. Ji nuomojosi butą, jis būdavo arba pas ją, arba pas savo mamą. Jį probacija tikrindavo pas mamą, dieną dažnai jis būdavo pas ją (duomenys neskelbtini), o vakare jis vėl eidavo pas mamą. Ji nežino, ar jis turėjo kitų moterų. Kai jau nebegyveno kartu, sužinojo, kad jis galėjo būti jai neištikimas su kaltinamosios N. K. dukra K. L., tai jai papasakojo pats vyras. Ji R. L. juo pasitikėjo šimtu procentų. E. J. nepažįsta. Kaltinamąją N. K. pažįsta, nes prieš kokius keturis metus ir ji tame pačiame bendrabutyje nuomojosi butą, adresu (duomenys neskelbtini).
Liudytojas R. J. parodė, kad E. J. yra jo brolis, parodymus duoti sutiko ir parodė, kad kur brolis buvo 2014-09-26 -27 naktį nežino.
Liudytojas D. K. parodė, kad kaltinamoji N. K. yra jo žmona, parodymus duoti sutiko ir parodė, kad su N. K. yra vedę apie 16 m. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nedirba. Seniau teistas. E. J. pažįsta daugiau, kitą kaltinamąjį R. L. mažiau. E. J. atvažiuodavo, jie išgerdavo. E. J. ateidavo, pasikviesdavo į bendrą virtuvę. E. J. ir R. L. su M. M. kartu negerdavo, nes jų kiti interesai, nukentėjusysis vaišindavo dažniausiai moteris, todėl M. M. ateidavo į virtuvę, kai E. J. nebūdavo. Kad 2014-09-26 -27 naktį M. M. buvo sumuštas žino. Tą dieną jis buvo stipriai išgėręs, po to dar kas turėjo, tas ir vaišino, M. M. dar pavaišino virtuvėje, gėrė sidro. Nelabai ir atsimena ką veikė ir su kuo gėrė, kiek pamena, M. M. ją išvadino visokiais žodžiais, liudytojas pasakė M. M. porą žodžių ir nuėjo miegoti, tuo metu muštynių dar nebuvo. Vėliau N. K. sakė, kad M. M. gavo per galvą. Dėl ko mušė ir kas mušė nežino. Jis anksčiau buvo sutvarkęs M. M. duris ir spyną, kai jas buvo išlaužęs jo brolis.
Liudytoja K. L. parodė, kad kaltinamoji N. K. yra jos motina, parodymų duoti nesutinka.
Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas ir suteiktas 1 numeris, parodė, kad jis tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju kaip įslaptintas asmuo Nr. 1, šiuos išsamius parodymus davė savo valia, teisingus, tvirtina ir nurodė, kad 2014-09-27 apie 1.30 val. buvo name, kuris yra (duomenys neskelbtini), ėjau antro aukšto koridoriumi ir matė kaip to namo gyventojai N. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kambarį ir E. J., kuris gyvena nuomotame kambaryje (duomenys neskelbtini) bei kartu su jais buvęs asmuo R., vėliau sužinojau, kad tai R. L., kuris atrodo yra E. draugas, išlaužę (duomenys neskelbtini) kambario, kuriame gyveno M. M., duris, suėjo į šį kambarį ir E. J. su daiktu, panašiu į pistoletą, mušė M. M., sudavė daug smūgių, jų tarpe ir į veidą, po to jis kruvinas išbėgo į koridorių ir kažkur nubėgo į laiptinę. Po to mačiau, kad iš (duomenys neskelbtini) kambario išėjo N. K. ir R. L., kurie nuėjo link virtuvės, o E. J. liko kambario viduje, kažkam sušukus, kad atvažiavo policija, iš kambario išbėgo E. J., jis su R. L. nubėgo į laiptinę.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G499/15 (02) matyti, kad M. M. konstatuotas sužalojimas - lūpų sumušimas, kuris padarytas kietu buku daiktu paveikus lūpų sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2014-09-27 vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 50).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. M. atpažino E. J., kaip asmenį, kuris kartu su kaimyne N. bei asmeniu, dėvinčiu veidą dengiančia kauke, jį sužalojo bei pagrobė asmeninius daiktus (t. 1, b. l. 63-65).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką metu, liudytoja J. G. atpažino E. J., kaip asmenį, kuriam priklauso abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 75-77).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja J. G. pateikė apžiūrai savo MRT Samsung Galaxy S5 (t. 1, b. l. 72), kuris apžiūrėtas apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 73) ir atiduotas pagal pakvitavimą (t. 1, b. l. 74).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, liudytojas V. P. pateikė savo MRT Samsung Galaxy S4 (t. 1, b. l. 79), kuris apžiūrėtas apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 80-81) ir atiduotas pagal pakvitavimą (t. 1, b. l. 82).
2015-01-26 siųstas užklausimas į Kauno AVPK KP SUV tikslu nustatyti kas naudojasi pagrobtu mobilaus ryšio telefonu (t. I, b. l. 106), gautame atsakyme matyti, kad į pagrobtą mobilaus ryšio telefoną IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-01-10, 18.45 val. buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, kaip nustatyta naudojosi E. J.. (t. I, b. l. 107).
Iš medicininių įstaigų gautų dokumentų matyti, kad K. L. nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 Odos ir venerinių ligų klinikoje neįregistruota, jai venerinė liga nediagnozuota (t.5., b.l. 101, 103)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs teisme surinktus ir patikrintus įrodymus konstatuoja, kad bendroje kaltinamųjų E. J. ir N. K. veikoje nėra BK 180 str. 3 d. požymių, nes nenustatyta, kad plėšimo metu E. J. turėjo ginklą, kaip nurodė kaltinamoji N. K., jų bendroje veikoje yra BK 180 str. 2 d. požymiai.
BK 180 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Teismas, įvertinęs teisme duotus kaltinamųjų N. K., E. J. bei R. L., nukentėjusiojo M. M. ir liudytojų parodymus, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs ir įvertinęs, daro išvadą, kad surinktų ir patikrintų įrodymų visetas leidžia teismui konstatuoti, kad teismas neturi pagrindo iš esmės abejoti kaltinamųjų N. K. ir E. J., nukentėjusiojo M. M., liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1, parodymais, jų duoti parodymai viską susieja į vieną bendrą grandinę, iš kurios susidaro išsamus nusikalstamos veikos vaizdas, t. y. kad kaltinamieji E. J. ir N. K. 2014-09-27, 1.30 val., veikdami kartu, E. J. išlaužus buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajam M. M., duris, neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiojo M. M. butą, E. J. ne mažiau vieno smūgio nenustatytu daiktu sudavus nukentėjusiajam M. M. į veidą, tuo padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu atimant nukentėjusiajam M. M. galimybę priešintis, E. J. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Huawei“ su „Tele2“ SIM kortele, kurių bendra vertė 231,69 eurai (800 Lt), o N. K. pagrobė 69,06 eurus (160 litų iš nukentėjusiojo rankinės ir 40 Lt nuo stalo), tuo bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam M. M. bendrą turtinę žalą 300,75 eurus, tai yra kaltinamieji N. K. ir E. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 str. 2 d.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta kada iš nukentėjusiojo kambario dingo nešiojamasis kompiuteris „Apple“, kurio vertė 434,42 eurai (1500 Lt), ir kas, prie kokių aplinkybių jį paėmė, nukentėjusiajam išėjus iš savo buto, todėl ši aplinkybė neinkriminuojama nusikalstamą veiką padariusiems asmenims E. J. ir N. K..
Kaltinamosios N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi, pripažindama kaltę bei bendradarbiaudama su teisėsauga duodama parodymus padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios N. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).
Skiriant kaltinamajai N. K. bausmę atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamoji nedirba, registruota Darbo biržoje, bausta administracine tvarka, neteista. Ji nėra psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje. Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti kaltinamajai skirtina BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.). Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinčių aplinkybių nebuvimą. BPK 140 str., BK 66 str. pagrindais į bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2014-09-27, 2.15 val. iki 2014-09-28, 12 val. (t. 2, b. l. 48, 51), kas sudaro dvi paras. Sutinkamai su BK 75 str. teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji N. K. padarė nusikalstamą veiką – tyčinį sunkų nusikaltimą nuosavybei, nusikalstamos veikos stadija – baigtinis nusikaltimas, neteista, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajai skirtinos pareigos ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį – baudžiamojo poveikio priemonės.
Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi, pripažindamas kaltę bei bendradarbiaudamas su teisėsauga duodamas parodymus padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo E. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).
Parenkant kaltinamajam E. J. bausmės rūšį, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamasis nedirba, teisiamas septintą kartą, kaip matyti iš ankstesnių teistumų atitinkamų išvadų nedaro, nusikalto teistumui neišnykus, savo elgesio nekoreguoja, nors anksčiau jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, šiuo metu jis realiai atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose; taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas nuosavybei (BK 11 str. 5 d., 180 str. 2 d.). Šios nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkęs ir toliau daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti įstatymus, teigiamų išvadų nedaro, iš savo neteisėto, delinkventinio elgesio nepasimoko, todėl teismo nuomone bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus tik griežčiausią bausmę iš BK 180 str. 2 d., sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių rūšių – terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 str.) Įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisako, skirtinos bausmės - laisvės atėmimo dydis parinktinas mažesnis už vidurkis, tačiau įvertinus jo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, jam skirtina griežtesnė bausmė nei jo bendrininkei kaltinamajai N. K.. Paskirtoji bausmė BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindais iš dalies bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2015-10-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal minėtą nuosprendį.
Surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti teismui, kad kaltinamasis R. L. nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką – plėšimą 2014-09-27, apie 1.30 val., prieš nukentėjusįjį M. M., veikdamas kartu su N. K. ir E. J., nenustatyta, kad jis būtų pagrobęs, kaip jam inkriminuota, nešiojamąjį kompiuterį „Apple“, kurio vertė 434,42 eurai (1500 Lt), todėl jis išteisintinas dėl jam inkriminuojamos veikos numatytos BK 180 str. 2 d padarymo, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Ta aplinkybė, kad jis buvo šalia įvykio vietos (duomenys neskelbtini) 2-ame aukšte teismas laiko įrodyta, tačiau, kad buvo įėjęs į nukentėjusiojo butą, kad tik tokiu savo buvimu darė psichologinę įtaką nukentėjusiajam, kad buvo susitaręs veikti kartu vykdant plėšimą nukentėjusiojo atžvilgiu, nenustatyta, nes nukentėjusysis nurodo, kad nepažystamas asmuo buvo įėjęs į jo butą, tačiau tai ne R. L., ir tas asmuo kokių veiksmų kartu su E. ir N. K. nedarė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos numato, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie pagal įstatymo prasmę įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 str. numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai išdėstyti BPK 20 str. 3 ir 4 d.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais (BPK 20 str. 1, 3, 4 d.). Vadinasi, teismas, spręsdamas, ar ištirtus duomenis pripažinti įrodymais, turi patikrinti, ar jie gauti įstatyme nustatytais būdais ir ar jie gali būti patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais. Nustačius, kad, renkant duomenis, buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Pagal tas pačias taisykles vertinami ir duomenys, gauti kitų įstatymų ar kitokių teisės aktų nustatyta tvarka (kasacinės bylos Nr. 2K-430/2011, 2K-493/2011).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pagal BPK 20 str. prasmę kaltinamojo parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (nevaržomi priesaikos ir atsakomybės už melagingų parodymų davimą, gali laisvai rinktis gynybos taktiką, visada byloje turi interesų), taip pat yra įrodymai. Norint juos atmesti, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nustatyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus. Išanalizavus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, jog tokių įrodymų byloje nėra, o nesant kitų objektyvių ir tiesioginių įrodymų, neįmanoma paneigti kaltinamojo R. L. parodymų, kad jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.
Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, teismas yra nešališkas arbitras šiuos vertinti, kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konvencijos 6 str. 2 d., Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma ir įrodoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013).
Teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime R. L. nurodytos tyčinės veikos padarymą, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Kaltinamąjį R. L. išteisinus ir paskelbus nuosprendį suimto išteisinto kaltinamojo R. L. atžvilgiu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintinas ir kaltinamasis R. L. nedelsiant paleistinas iš suėmimo teismo posėdžių salėje (BPK 309 str. 1 d. 1 p.).
Nukentėjusiajam M. M. atsisakius civilinio ieškinio jo pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Byloje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-10-15 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4003, 2016-02-22 pažymą Nr. TP-7-1978, 2016-03-07 pažymą Nr. TP-7-2642 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai N. K. ir prašo priteisti iš kaltinamosios N. K. valstybės naudai 382,14 eurus (t. 4, b. l. 163-166; t. 5, b. l. 98-99, 108-109).
BPK 106 str. 1 d. numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015-09-14 nutartimi (t. 4, b. l. 134) BPK 51 str. 1 d. 4 p. pagrindu kaltinamajai N. K. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamosios N. K. teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios N. K. valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji N. K. šiuo metu nedirba, neturi turto, t. y. galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos antrinei teisinei pagalbai apmokėti iš kaltinamosios N. K. nepriteistinos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam E. J. kardomoji priemonė neskirtina, nes jis atlieka pagal kitą teismo nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajai N. K. paliktina ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 5 d.2 p., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
N. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 9 mėnesius. Paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę (BK 75 str.):
1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
3) įmokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL (376,6 Eur).
Įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privaloma sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT26 7300 0100 0245 5919 (AB „Swedbank“) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
N. K. išaiškinti, jog už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str.
Paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2014-09-27, 2.15 val. iki 2014-09-28, 12 val., kas sudaro 2 paras, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. pagrindu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BPK 140 str.).
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.
Paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015-10-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – terminuotu laisvės atėmimu 3 m. 7 mėn., jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturių) metų 2 (dviejų) mėnesių terminuotą laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose (BK 63 str. 1, 4, 9 d.); į bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2015-10-07 nuosprendį atliktą bausmės dalį.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
R. L. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Išteisintajam R. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir R. L. nedelsiant paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Nukentėjusiojo M. M. 2015-07-22 civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą
Nepriteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš N. K..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.