- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- I-1657-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 665 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 5).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-08-25 iki 2017-02-25 buvo laikomas perpildytose kamerų tipo patalpose Nr. 3 ir Nr. 4. Kameros plotas buvo apie 14,11 kv. m, joje gyveno 4 asmenys. Be to, dalį ploto užėmė baldai. Kameros sanitarinis mazgas tebuvo skylė grindyse, nehigieniškas, surūdijęs, neuždengtas, neužtikrinantis privatumo. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios tiek nacionalinių teisės aktų, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovės 665 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 8-12, 68) nurodė, jog pareiškėjas pataisos įstaigoje už rėžimo pažeidimus nuo 2016-08-25 iki 2017-02-25 atlikinėjo nuobaudą: kameroje Nr. 1, laikotarpiu nuo 2016-08-25 iki 2017-01-30, joje buvo įrengta viena miegamoji vieta, plotas- 6,58 kv. m; kameroje Nr. 3, laikotarpiu nuo 2017-01-30 iki 2017-02-25, joje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, plotas- 14,78 kv. m. Kameroje Nr. 4 pareiškėjas nebuvo kalinamas. Ploto norma, minimaliai tenkanti vienam kaliniui kamerų tipo patalpose, pažeista nebuvo. Sanitariniai mazgai kamerose yra įrengti atskirose kabinose su varstomomis durimis ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Nėra ir duomenų, jog pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų kreipėsi į atitinkamas tarnybas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2016-08-25 iki 2017-02-25.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK kamerose neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 15, 68, 69, 16-17) matyti, jog pareiškėjas už rėžimo reikalavimų pažeidimus nuobaudas atliko: nuo 2016-08-25 iki 2017-01-30 kameroje Nr. 1, kurioje įrengta viena miegamoji vieta, patalpos plotas 6,58 kv. m; nuo 2017-01-30 iki 2017-02-25 kameroje Nr. 3, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, patalpos plotas – 14,78 kv. m. Taigi, šiose kamerose pareiškėjui teko ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Pabrėžtina, jog nors atsakovės atstovas pateikia duomenis apie miegamųjų vietų skaičių atsiliepimo pateikimo dieną, o ne ginčo laikotarpiu, pats pareiškėjas skunde nurodo, kad kameroje Nr. 3 gyveno keturiese. Taigi, tiek atsakovės atstovo, tiek pareiškėjo nurodomos aplinkybės šiuo atveju sutampa, nėra pagrindo laikyti, jog ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 3 kalėjo daugiau nei 4 asmenys.
Pareiškėjas skunde teigia, jog buvo kalinamas ir kameroje Nr. 4, kurios plotas buvo apie 14,11 kv. m, joje gyveno 4 asmenys, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė. Tuo tarpu atsakovės atstovas savo pateiktoje Pažymoje (b. l. 69) konstatuoja, kad pareiškėjas kameroje Nr. 4 nuobaudos neatlikinėjo. Teismas taip pat pažymi, jog byloje esančioje pažymoje apie visų uždarosios zonos kamerų plotą (b. l. 74-75), nėra nei vienos kameros, kuri atitiktų pareiškėjo pateiktą apibūdinimą – t. y. kurios plotas būtų 14,11 kv. m. Pastebėtina, jog kameros Nr. 8 plotas (14,12 kv. m) yra panašus į pareiškėjo nurodomą, tačiau pats pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde apie kamerą Nr. 8 neužsimena, tvirtina kalėjęs kameroje Nr. 4. Kameros Nr. 4 plotas, remiantis bylos duomenimis (b. l. 74-75), yra 13,88 kv. m, taigi, ne toks, kokį nurodo pareiškėjas. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 4 ar kurioje nors kitoje kameroje, kurios plotas būtų 14,11 kv. m. Įvertinus tai, kad pareiškėjo argumentai neatitinka bylos duomenų, o jokių kitų juos pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo argumentus pagrįstais. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 4, skundo argumentai dėl kalinimo sąlygų joje atmestini.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes spręstina, jog atsakovas nepažeidė Taisyklių 11¹.2. punkto nuostatų, kuriose numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.
Pareiškėjo nuomone, skaičiuojant ploto normą turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo, baldų bei kitų įrengimų užimamas plotas. Pastebėtina, kad Taisyklėse nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje paprastai aiškina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2019-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1503-492/2019, 2017-07-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017). Taigi, pagal bylos duomenis, nenustačius gyvenamojo ploto normos (3,6 kv. m.) pažeidimo, nenustačius, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui būtų tekę mažiau nei 3 kv. m. ploto, nėra pagrindo skaičiuojant ploto normą iš bendro ploto normos išskaičiuoti sanitarinio mazgo, baldų ar kito inventoriaus užimamą plotą.
Pareiškėjas teigia, kad tualetai kamerose įrengti netinkamai, t. y. tualetas tupimas, o ne sėdimas. Taip pat nurodė, jog tualetas nešvarus, nehigieniškas, surūdijęs, neužtikrinantis privatumo.
Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, laisvės atėmimo kamerų tipo patalpose turi būti įrengta po vieną klozetą arba unitazą bei plautuvę. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (Vilnius, 2012) tualetas yra išvietė, o unitazas - tualeto kriauklė. Lietuvos higienos normoje HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ (patvirtintoje 2001 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.622) 3.4. punkte unitazas apibrėžiamas kaip tualeto kriauklė išmatoms ir nešvariam vandeniui nutekėti. Taigi, nėra nustatyta, kad tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint. Pastebėtina, jog šiuo metu galiojančiose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose atskirai nurodyta, jog tualetas gali būti ir tupiamas. Darytina išvada, jog ginčo laikotarpiu teisės aktuose nebuvo nustatyti konkretūs reikalavimai pataisos namuose įrengiamų tualetų konstrukcijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai šioje dalyje atmestini.
Pareiškėjas taip pat deklaratyviai ir abstrakčiai nurodo, kad sanitariniai mazgai buvo nehigieniški, tualetas surūdijęs, dėl ko susidarydavo sąlygos bakterijoms veistis ir tai galėjo sukelti sveikatos sutrikimų. Tokius pareiškėjo argumentus teismas laiko hipotetinėmis prielaidomis. Pareiškėjas nenurodo, kokios subjektyvios neigiamos pasekmės konkrečiai jam kilo dėl minėtų aplinkybių, kokie sveikatos sutrikimai pasireiškė dėl galimai nehigieniško tualeto. Byloje tokių duomenų nėra. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl prasto kameros inventoriaus, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo tualeto ir higienos nėra pakankami neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui ir jos atlyginimui.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis (Pažymą (b. l. 76) ir fotonuotraukas (b. l. 77-78)), iš kurių matyti, kad kamerose Nr. 1 ir Nr. 3, sanitariniai mazgai yra visiškai izoliuoti nuo likusios patalpos, įrengti atskirose kabinose su varstomomis durimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo.
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Pažymėtina, kad Pravieniškių PN-AK psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 18) nurodoma, kad pareiškėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl kalinimo sąlygų nesikreipė. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo M. D. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.