Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nepilnametės nukentėjusiosios A. Č. atstovei pagal įstatymą šioje byloje - Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. J., ir įgaliotai atstovei - advokatei Rimai Šmigelskytei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

1) 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai, sugyventinės J. P. sumušimas) - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2021 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 40 parų areštu, taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesių laikui, 2022-08-31 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro pasibaigus bausmės laikui, teistumas neišnykęs pagal 2019-12-19 nuosprendį (BK 97 str. 8 d.),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu/nežymiu sveikatos sutrikdymu šeimos nariui – nepilnamečiui sugyventinės vaikui), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja J. P. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, jų šeimoje auga devyni vaikai, A. ir T. yra nuo kito vyro. A. yra vyriausia iš vaikų. 2024 m. liepos 5 d., kai sugyventinio dar nebuvo namuose, apie 14-15 val. A. ir T. socialinė darbuotoja H. Ū. parvežė iš savaitinės stovyklos, kur mergaitės buvo nuo birželio 31 d. iki liepos 5 d. Mergaitės pradėjo išsikrovinėti daiktus ir ginčytis, pyktis, ji kelis kartus nuėjo raminti, bet tai nepadėjo. Apie 16 val. grįžo D. R.. Visi pavalgė. Tada jos vėl pradėjo pyktis. Ji pasakė sugyventiniui, kad nueitų jis, nes jos neklauso. Sugyventinis nuėjo. Ji girdėjo, kaip T. verkė, nes, kaip vėliau pasakė, ją A. trankė į sieną. T. išėjo į lauką, o A. liko gulėti lovoje. Kai D. nuėjo, ji pati tame kambaryje nebuvo, nematė, kas ten vyko. D. mergaites išskyrė. A. neverkė, nesiskundė dėl smurto, nieko nesakė. Viskas tuo ir pasibaigė. Kitą dieną mergaitės išėjo pas močiutę J. P. valgyti cepelinų, nes močiutė paskambino ir pakvietė. T. po dviejų valandų grįžo namo, o A. negrįžo. Skambino paklausti, kodėl negrįžo namo, tai sakė, kad dar nori pabūti pas močiutę. Tai nuo šeštadienio iki antradienio A. buvo pas močiutę. Per dieną kelis kartus paskambindavo A., bet dukra vis sakydavo, kad dar pabus. Antradienį sužinojo, kad J. P. geria, todėl paskambino A. ir pasakė, kad pareitų namo, o A. sakė, kad čia kaimynai meluoja, kad močiutė negeria. Tuomet ji iškvietė socialinę darbuotoją H. Ū., kuri paskambino močiutei, kad A. pareitų namo. Tada J. P. pasakė – dabar laukite policijos. Kai pareigūnai ten buvo nuvažiavę, ji irgi nuėjo pas savo motiną, kuri iš karto pradėjo ant jos pulti, sakyti, kad A. neatiduos, sakė, kad A. sumušta ir rodė tą žymę ant užpakalio, kuri buvo atsiradusi nuo batuto, sakė, kad buvo mušta su laidu, kad mušė D.. A. nieko nesakė, pritarė močiutei, buvo kitame kambaryje. Žino, kad tai buvo žymė nuo batuto, nes pati liepė A. užsidėti kelnes, kadangi kai šokinėjo su šortais, tai nusisvilino odą – užpakaliuką, pilvą ir prie alkūnės. Gerai prisimena, kad buvo birželio (duomenys neskelbtini) d., buvo sūnaus J. gimtadienis, bet šventė turbūt birželio 22 d., nes buvo šeštadienis. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nurodė tuos pačius sužalojimus, bet tyrėja gal neužrašė. Močiutė prie pareigūnų rodė sužalojimą ant užpakaliuko. Ant sėdmens mergaitei buvo toks rožinis apvalus blynelis, apie 4 cm, mėlynės nebuvo, šašiukas jau buvo nuėjęs. Šašiukas buvo užsidėjęs po trijų dienų. Kai A. grįžo namo, kalbėjosi su ja, A. sakė, kad močiutė liepė sakyti, kad pastaroji pritars, kad padės, kad abi gyvens kartu. A. dažnai pameluoja, dabar užsiregistravo ją pas psichiatrą, nes, nors ir lankosi pas psichologus, bet tai nepadeda. Pas psichologą A. pradėjo lankytis pro praėjusio įvykio, H. Ū. ją vežiodavo. Pas psichiatrą užregistravo dėl nuolatinių muštynių, dėl A. agresijos. D. R., jai matant, prieš vaikus smurto nėra naudojęs. Močiutė A. visada duoda daugiau pinigų nei T., ir liepia nesakyti T.. Būna, kad D. tą nelygumą išlygina, t. y. duoda T. pinigėlių, kad abi turėtų vienodai. Balandžio mėnesį taip pat nelygiai davė, tada birželio pradžioje D. išlygino sumą. Mano, kad A. dėl to apkalba D., kad jis lygina sumas, o A. nori būti viršesnė už T.. D. su dukromis elgiasi lygiai. Pas juos bausmė yra eiti į lovą pagulėti, nes jei nusikalto, reiškia nori pailsėti. Šio įvykio metu, kai jos pešėsi, buvo kalta A., nes kratė sesę į sieną. T. taip sakė tą patį vakarą, o ji nėra melagė. Dėl specialisto nustatytų sužalojimų negali komentuoti, reikia klausti specialisto. Gal tada A. toje stovykloje kažkur užsigavo, nes grįžusios mergaitės ji nuo kojų iki galvos neapžiūrėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu Liudytoja J. P. parodė, kad apie 15 val. iš darbo grįžo sugyventinis D.. Kažkur apie 16 val. ji išgirdo triukšmą, sklindantį iš kambario, kuriame buvo A. su T., kurios pykosi dėl knygos. Nuėjusi į kambarį mergaites sudrausmino, tačiau jos apsiramino tik trumpam, nes toliau tęsė ginčą. Tada jų raminti nuėjo D. R.. Jis jas apramino, sugrįžęs į virtuvę pasakė, kad atitraukė A. nuo T., T. liepė eiti į lauką. Ji pati į kambarį tuo metu įėjusi nebuvo ir negali pasakyti, ar D. R. sudavė su kažkuo A., negirdėjo, kad A. būtų verkusi. Tą dieną A. jai nesakė, kad D. jai sudavė su laidu ar kuo kitu. Kitą dieną, tai buvo šeštadienis, apie pietus paskambino jos mama J. P. ir A. ir T. kvietė ateiti valgyti cepelinų. Mergaitės abi nuėjo. Po kelių valandų T. grįžo namo, o A. liko pas močiutę. Vakare liepė A. eiti namo, tačiau ji nėjo, kitą dieną A. jai nekėlė telefono, taip A. liko pas močiutę iki antradienio. Kai antradienį sužinojo, kad jos mama girta, apie tai pranešė socialinei darbuotojai H. Ū., sakė, kad A. jos neklauso, neina namo. Tada socialinė darbuotoja paskambino J. P. ir pasakė, kad leistų A. eiti namo, nes ši yra neblaivi ir pas ją nepilnametis vaikas būti negali, tačiau ši atsakė, kad A. niekur neis, laukit policijos. Po to socialinė darbuotoja ir ji nuėjo pas jos mamą, kur jau buvo atvykusi policija. A. buvo perduota laikinai globėjai. Pas A. buvo likęs nubrozdinimas ant dešinės pusės sėdmens, kai 2024 m. birželio 22 d., lipdama ji čiuožinėjo ant pripučiamo batuto. Tą dieną buvo mažamečio sūnaus J. R. gimtadienis, jie buvo išnuomoję batutą. Daugiau pas A. ant kūno jokių sužalojimų nebuvo. Tvirtina, kad sugyventinis D. R. niekada nėra naudojęs fizinio smurto nei prieš vieną vaiką, tuo labiau prieš A. Č.. Ji taip pat nėra mušusi savo vaikų, nebent juos aprėkia, sudrausmina. Jos manymu, A. pyksta ant D. todėl, kad jis T. daugiau palaiko mergaičių tarpusavio konflikte (1 t., b. l. 21-24).

Iš vaiko situacijos vertinimo anketos, pateiktos Vaiko teisių apsaugos tarnybos, matyti, kad D. R. ir J. P. šeima tarnybai yra žinoma. Nukentėjusiosios A. Č. nuomonė užfiksuota 2024-07-10. Mergaitė papasakojo, kad penktadienį, kai ji iš stovyklos grįžo namo, susipyko ir susimušė su sese T., kad konflikto metu atėjo patėvis D., kuris ją ir sesę ėmė mušti laidu. Jai D. sudavė laidu per ranką ir koją, dėl to ji iš skausmo verkė ir rėkė, o D. pasakė: „nu dar čia kurva parėksi, gausi dar“. Sesė laidu gavo mažiau. Patėvis buvo blaivus. Penktadienį ji apie tai niekam nesakė, nes nebuvo kam, o mamai „dzin“. Šeštadienį ji buvo pas močiutę ir ji pamatė žymę ant kojos, po ko ji papasakojo, kad gavo laidu nuo D.. Močiutė niekam nepranešė, o mama liepė pareiti namo, bet ji atsisakė, nes močiutė liepė neiti, mama jai sakė: „kurva pyzdyk namo“, bet ji nėjo. Apklausos dieną močiutei paskambino socialinė darbuotoja H. ir liepė parvesti ją namo, tačiau močiutė pasakė, kad iškvietė policiją. Mergaitė sakė, kad močiutė buvo neblaivi. Vaikas nurodo, kad nenori eiti namo, nes ją visi kaltins dėl įvykusios situacijos, vadins melage. Apklausta mergaitės motina nurodo, kad dukra A. buvo pas psichologus, kur buvo nustatyta, kad ji linkusi meluoti, fantazuoti, manipuliuoti. Nukentėjusiosios motina nurodo, kad A. prisigalvoja nebūtų dalykų, nepadeda namuose. Įvykio dieną A. ir sesuo T. susimušė dėl knygos, o D. jas išskyrė. Tvirtina, kad D. A. nemušė. Eilinį kartą tai yra A. melas ir fantazijos. Įbrėžimas ant rankos atsirado nuo čiuožinėjimo nuo batuto, kurį buvo išsinuomoję sūnaus J. gimtadienio proga (1 t., b. l. 46, 48).

Teismo psichologijos ekspertizėje Nr. 103MS-266/2022, atliktoje A. Č. kitame ikiteisminiame tyrime, kuris, pradėtas dėl smurto prieš A. Č., buvo nutrauktas (2 t. b. l. 149), nurodyta, kad atlikus tyrimą nebuvo nustatytos priežastys (įskaitant individualius, intelekto, kt.), dėl kurių A. Č. negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsidėmėti bei atgaminti apklausų metu. A. Č. nenustatytas polinkis į įtaigumą, nenustatyta atminties sutrikimų, nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti bei remtis A. Č. duotais parodymais (3 t., b. l. 8-14).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2024 m. liepos 5 d., laike nuo 16.00 val. iki 17.00 val., D. R., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laidu vieną kartą sudavė sugyventinės J. P. nepilnametei dukrai A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), į kairę ranką ir kairę koją, tuo padarė jai odos paraudimus, įbrėžimus kairio dilbio srityje ir kairio kelio srityje, tai yra nežymiai sutrikdė šeimos nario nepilnamečio vaiko sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai (BK 141 str.).

Kadangi nepilnametė nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinės/partnerės dukra, gyvena kartu, kaltinamasis ir nukentėjusioji laikytini šeimos nariais.

Kaltinamasis D. R. kaltu neprisipažino, neigė sudavęs nepilnametei sugyventinės dukrai A. Č., kaltinime nurodytu laiku tik išskyrė konfliktuojančias sugyventinės dukras A. ir T.. Smurtu prieš A. ir anksčiau jį buvo apkaltinusi A. močiutė, kuri visko primokina A., o A. tą ir daro. Tvirtina, kad A. jį šmeižia sakydama, kad jis jai sudavė. Tos žymės buvo ne nuo laido, o nuo batuto. Matė birželio 19 d. pas A. tuos nubrozdinimus – ant kojos buvo ir, lyg, ant pilvo. Mano, kad mergaitė taip elgiasi, nes labai nori gyventi pas močiutę. Močiutė ją primokino, nes ji vienintelė anūkė, kurią labiausiai myli. A. močiutė jam yra sakiusi, jog nori, kad A. Č. gyventų su ja.

Nors kaltinamasis kaltu smurtavęs šeimos narės - nepilnametės nukentėjusiosios A. Č. atžvilgiu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nepilnametė nukentėjusioji A. Č. ir iškvietus policiją, kas užfiksuota policijos pareigūno kūno kamera, ir apklausta Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisto, ir apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir nuvežta atlikti teismo medicinos tyrimą pas specialistą, ir pasakodama savo močiutei J. P., ir pasakodama socialinei darbuotojai H. Ū. bei psichologei S. K. vienodai aiškino, kad kaltinamasis D. R. jos atžvilgiu kaltinime nurodytu laiku panaudojo kaltinime nurodytą smurtą, tai yra sudavė laidu smūgį, pataikė per ranką ir koją, dėl to ji juto fizinį skausmą, smurtas ant kūno paliko sužalojimo žymes.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios A. Č. parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl patirto fizinio smurto turinio, duoti teismo anksčiau išvardintiems asmenims, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti jokie patikimi motyvai, dėl kurių nepilnametė nukentėjusioji būtų turėjusi pagrindą kaltinamąjį apkalbėti. Nukentėjusioji visą laiką koncentruotai pasakojo tik apie smūgį laidu, nors, jei turėtų polinkį fantazuoti ar meluoti, kaip tą tvirtino jos motina ir kaltinamasis, galėjo sakyti, kad jai buvo suduota ir daugiau smūgių, tiek kartų apklausta pradėti klysti ir nurodyti skirtingas aplinkybes. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad jeigu kaltinamasis jos atsiprašytų, tai ji jam atleistų. Ši nepilnametės nukentėjusiosios pozicija rodo, kad nukentėjusioji tik nori atsiprašymo, apie tai, kad ji pyksta ant kaltinamojo, net neužsiminė.

Kadangi byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti jį smurtavus būtent kaltinime nurodytu laiku ir kaltinime nurodytu būdu – nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti ir jais remiasi. Ankstesnis baudžiamosios bylos nutraukimas dėl kaltinamojo smurto prieš nukentėjusiąją, įtakos šioje byloje nagrinėjamam įvykiui neturi.

Nukentėjusiosios A. Č. parodymus dėl patirto smurto patvirtina ir netiesioginių liudytojų, kurie buvo įspėti ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymai.

Liudytoja J. P. – nukentėjusiosios močiutė, parodė, kad ant anūkės kojų pamačiusi randelius paklausė, kas nutiko, tai A. jai papasakojo, kad kai grįžusios iš stovyklos susipyko su sese, atėjęs D. ją mušė laidu. Ji patikėjo anūke, nes A. jai niekada nemeluoja, mergaitė pasakodama verkė. Nepasakytų, kad mergaitė yra linkusi fantazuoti. Pas A. sužalojimai matėsi ant kojytės ir rankytės. Šiaip A. yra uždaro būdo, ją reikia iškamantinėti, nes kitaip pati nieko nepasakys, viską laiko savyje. Anksčiau kaltinamasis smurtavo ir prieš jos dukrą. Šiuo metu ji ir kaltinamasis D. R. yra susitaikę.

Liudytoja H. Ū. – socialinė darbuotoja, patvirtinusi savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad paklausta A. Č. patvirtino, jog ją D. mušė laidu, rodė, kad mušė per ranką. Pas A. nubrozdinimas buvo ir ant kojos. Vaikų mama jai sakė, kad nubrozdinimai pas vaikus atsirado nuo batuto, tokie pat nubrozdinimai buvo ir pas vaikų mamą, todėl ji patikėjo mama ir apie tuos nubrozdinimus ant vaikų niekur neparašė.

Liudytoja S. K. – psichologė, parodė, kad 2025 m. sausio 27 d. konsultacijos, kurios prieš tai buvo nutrūkusios, tačiau atnaujintos A. Č. iniciatyva, metu, pati A. Č. paklausė ir mergaitė pusiau atsimindama papasakojo, kad buvo toks atvejis, kad tėtis kėlė ranką prieš ją, tačiau nurodė, kad tokie dalykai, jai grįžus atgal į šeimą, nebevyksta. A. Č. neatsakė, kaip konkrečiai prieš ją buvo panaudotas smurtas, bet sakė, kad apie tai ji pasisakė močiutei. Mergaitė tėčiu laiko asmenį, su kuriuo dabar gyvena. Pati mergaitė apie smurtą jai nepasisakė, kol ji pati nepradėjo jos klausinėti.

Liudytoja I. G. – socialinė darbuotoja, šiuo metu prižiūrinti R. šeimą, nurodė, kad nors A. ir turi negalią, jai yra nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, tačiau mergaitė yra draugiška, noriai bendrauja. Jos manymu, mergaitės protinis atsilikimas nelabai jaučiasi, ji yra adekvati, supranta, kas vyksta aplinkui, jai nėra pamelavusi. Mergaitė gerai atsiliepia apie brolius ir seseris. Nieko blogo nesako nei apie patėvį, nei apie mamą. Kol dirba su A., dar nebuvo tokio atvejo, kad ji būtų kažką nepagrįstai apkalbėjusi.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Teismas remiasi šių paminėtų netiesioginių liudytojų aprašytais parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios A. Č. ir paminėtų liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai, tai yra:

policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyti ant A. Č. rankos matomas sužalojimas, kurį pareigūnas įvardina, kaip įdrėskimą;

teismo medicinos specialisto išvadoje A. Č. konstatuoti: odos paraudimai - įbrėžimai kairio dilbio srityje, kairio kelio srityje, kurie padaryti aplinkybėse nurodytu laiku - kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir laidas, kaip tą nuolat tvirtino nukentėjusioji, taip pat nustatant, kad nustatyti sužalojimai nukentėjusiajai negalėjo būti padaryti 2024-06-22, tai yra tuo pačiu paneigiant kaltinamojo ir nukentėjusiosios motinos J. P. parodymus, kad nukentėjusioji susižalojo čiuožinėdama ant batuto 2024-06-22, kai buvo švenčiamas kito vaiko gimtadienis; teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai ant nukentėjusiosios nebūdingi griuvimui, sužalojimai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Be to, ir teismo medicinos specialistui A. Č. nurodė, kad ją mušė patėvis, kuris jai laidu sudavė kelis kartus į ranką ir koją, į kitas vietas smūgių nesudavė. Taigi abejonių, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotus sužalojimus padarė būtent kaltinamasis, teismui nekyla.

Vaiko situacijos vertinimo anketoje aprašytame pokalbyje su A. Č., kuris įvyko 2024-07-18 su Vaiko teisių apsaugos specialistu, nurodyta, kad A. Č. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, tai yra, kad dėl kilusio konflikto su sese atėjęs blaivus patėvis D., laidu jai sudavė per ranką ir koją, dėl to ji iš skausmo verkė ir rėkė, kad verkiančiai D. pagrasino suduoti daugiau, pavadino necenzūriniu žodžiu, kad apie įvykį kitą dieną ji pasipasakojo močiutei, kuri pamatė sužalojimo žymę ant jos kojos, o mamai nepasakojo, nes jai tai nerūpi;

policijos pareigūno kūno kamera fiksuotame vaizdo įraše nukentėjusioji, nors buvo puolama ir - kaip galima suprasti, atėjusios pačios mergaitės motinos, kuri aiškino, kad mergaitė būna pas močiutę, nes nenori namuose dirbti, dėl ko ir gavo barti, bet mušama nebuvo, po mergaitė pravirksta ir sako, kad ją kaltinanti moteris, kaip teismas nurodė, galimai jos motina, meluoja, rodo kairės rankos alkūnkaulį ir sako, kad jai trenkė su laidu, ir - net puolama pačios policijos pareigūnės, kuri pačiai nepilnametei nukentėjusiajai mergaitei priekaištauja, kodėl policijai pranešama tik po kelių dienų, po ko mergaitė nutyla ir nieko daugiau nebesako, tai yra net ir patyrusi spaudimą iš tų suaugusių asmenų, kurie turėjo mergaitę ginti, nukentėjusioji laikėsi savo pozicijos, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir savo parodymų nepaneigė.

Tai, kad nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios A. Č. parodymais, jos gebėjimu teisingai suvokti įvykio aplinkybes - priešingai, nei teisme bandė aiškinti nukentėjusiosios motina J. P. bei kaltinamasis, priešingai, nei vaiko teisių apsaugos darbuotojams vertinant vaiko situaciją (1 t., b. l. 47-48) nukentėjusiosios motina J. P. aiškino, kad A. buvo pas psichologus, kur buvo nustatyta, kad ji linkusi meluoti, fantazuoti, manipuliuoti, kad ji prisigalvoja nebūtų dalykų, nepadeda namuose, kad įvykio dieną D. tik išskyrė susipykusias seseris, bet A. nemušė, kad eilinį kartą tai yra A. melas ir fantazijos, kad įbrėžimas ant rankos atsirado nuo čiuožinėjimo nuo batuto, kurį buvo išsinuomoję sūnaus J. gimtadienio proga - ankstesnėje byloje atliktoje Teismo psichologijos ekspertizėje buvo nustatyta, kad atlikus tyrimą nebuvo nustatytos priežastys (įskaitant individualius, intelekto, kt.), dėl kurių A. Č. negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsidėmėti bei atgaminti apklausų metu. A. Č. nenustatytas polinkis į įtaigumą, nenustatyta atminties sutrikimų, nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti bei remtis A. Č. duotais parodymais.

Kadangi kaltinamojo kaltė, teismo įsitikinimu – neginčijamai įrodyta byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, kaltinamojo D. R. neprisipažinimas smurtavus nepilnametės šeimos narės - nukentėjusiosios A. Č. atžvilgiu, vertintinas kritiškai, kaip kaltinamojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytą nusikaltimą.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėdamas fizinį ir amžiaus pranašumą, jau buvęs teistas už smurtinę nusikalstamą veiką prieš sugyventinę - nukentėjusiosios šioje byloje motiną, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas – smūgiai nukentėjusiajai laidu, sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudamas kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Teismas, išanalizavęs surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad D. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – nepilnamečiui sugyventinės vaikui).

Dėl pripažinimo recidyvistu (BK 27 straipsnis).

Atsižvelgdamas į kaltinamojo anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdį, kiekį ir sunkumą, teismas daro išvadą, kad pripažinti jo recidyvistu šiuo metu dar nėra pagrindo.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtinis veiksmas pavartotas prieš fiziškai silpnesnį ir savęs apginti nesugebantį vaiką, dėl nepateisinamo noro dominuoti; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas ir už analogišką smurtinę nusikalstamą veiką prieš to paties vaiko motiną – sugyventinę, baustas administracine tvarka, dirba, sveikas.

Išvadų iš ankstesnių teistumų nepadariusiam kaltinamajam, vėl padariusiam analogišką smurtinę veiką, kas rodo, jog jis yra linkęs smurtauti, kurio elgesiui anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės įtakos nepadarė, šį kartą už nusikaltimą skirtina mažesnė nei vidurkis, tačiau griežčiausia - terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), ir, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjama jo padaryta nusikalstama veika kokių nors sunkesnių pasekmių, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, nesukėlė, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, į kaltinamojo šeiminę padėtį, teismas daro išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam šiuo metu gali būti atidėtas, atidedant vidutiniam laikui, nes mano, jog kaltinamajam turi būti suteikta galimybė pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaime gyvenančiam kaltinamajam neskiriant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys.

Nepilnametės nukentėjusiosios A. Č. įgaliota atstovė advokatė byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiajai (2 t., b. l. 129-130).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko, nes kaltu neprisipažino.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo nepilnametės atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą, todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nepilnametė patyrė ne tik sužalojimus/fizinį skausmą, bet ir išgąstį, stresą, neigiamus išgyvenimus, be to, dėl to, kad pasisakė, kas jai nutiko, nepilnametė nukentėjusioji buvo kaltinama artimiausių šeimos narių - savo motinos ir kaltinamojo, todėl neturtinė žala jai padaryta buvo.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad smurtas suduodant laidu, buvo panaudotas prieš vaiką, tai yra žmogų, kuris dėl savo amžiaus ir psichikos savybių negalėjo adekvačiai ir lygiaverčiai pasipriešinti suaugusiam kaltinamajam, kuris dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė ir skausmą, ir buvo sužalotas, kuris, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau šeimoje yra smurtavęs ir prieš vaiko motiną, galimai ir prieš pačią nukentėjusiąją, kaltinamojo traumuojantį elgesį tikėtina kentė ir anksčiau, todėl, nors ir turėdamas jaustis saugiu savo artimoje aplinkoje, vaikas dėl kaltinamojo elgesio patyrė pakankamai nemažą moralinę žalą ne tik dėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos, bet šį vaiko patirtis, teismo įsitikinimu, turės neigiamos įtakos ir jo psichologinei gerovei ateityje.

Svarstant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, dirba ir gauna pajamas. Turtinės žalos iš kaltinamojo priteisti neprašoma.

Teismo įsitikinimu, nepilnamečio nukentėjusiojo įgalioto atstovo prašomas priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai, yra adekvatus ir proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir nukentėjusiosios partirtiems išgyvenimams, todėl priteistinas iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis). Nepilnametei nukentėjusiajai priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki jos pilnametystės skirtina jos atstovė pagal įstatymą – motina J. P., nes kito įstatyminio atstovo, nuosprendžiui įsiteisėjus, gali ir nebūti, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgiant į nepilnametės nukentėjusiosios motinos J. P. aktyvų siekimą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybė, įpareigotina sukontroliuoti, kad priteistos žalos suma būtų perversta arba į nepilnametės nukentėjusiosios sąskaitą, arba panaudota pagal nukentėjusiosios valią - išimtinai tik nepilnametės nukentėjusiosios interesams patenkinti.

Daiktiniai įrodymai.

Kompaktinis diskas su vaizdo/garso įrašu ir kompaktinis diskas su A. Č. apklausa, saugomi byloje (2 t., b. l. 37 ir prie 3 bylos tomo viršelio), paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėją užtikrino teismas (2 t., b. l. 136), į sudėtingą daugiavaikę šeiminę padėtį (šeimoje auga devyni vaikai), į tai, kad kaltinamasis privalo atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai, VGTPT kaltinamajam paskirto gynėjo ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos (2025-04-09 VGTPT patikslinta pažyma Nr. APD-2025-04351 ir 2025-04-10 VGTPT patikslinta pažyma Nr. APD-2025-04421) iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – nepilnamečiui sugyventinės vaikui), ir nuteisti – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2-5 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) dalyvauti elgesio pataisos (agresijos, pykčio valdymo) programoje, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų be gydytojo paskyrimo).

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į kalėjimą atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo D. R. nukentėjusiajai/civilinei ieškovei A. Č., gim. (duomenys neskelbtini)– 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiosios pilnametystės paskiriant nepilnametės atstovę pagal įstatymą, šiuo metu – motiną J. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą sukontroliuoti, kad žalos atlyginimo lėšos būtų pervestos į nepilnametės nukentėjusiosios A. Č. sąskaitą arba panaudotos išimtinai tik nukentėjusiosios interesų patenkinimui.

Daiktinius įrodymus: kompaktinį diską su vaizdo/garso įrašu ir kompaktinį diską su A. Č. apklausa, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Proceso (VGTPT paskirto gynėjo ir nukentėjusiojo atstovo) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Įsiteisėjusio nuosprendžio kopiją išsiųsti ir Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).