Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės ir Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K. N. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. N. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, t. y. tuo, kad 2015 m. sausio 23 d., nuo 9 val. iki 20 val., tiksliau nenustatytu laiku, N. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas pagrobti svetimą, N. V. priklausantį turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia nužudė N. V., kurios kūną paslėpė nenustatytoje vietoje, ir iš N. V. buto pagrobė jai priklausančius pinigus nenustatyta valiuta, kurių bendra suma yra 290 Eur, ir 15 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įdėta beverte „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), taip iš savanaudiškų paskatų nužudė N. V..K. N. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad 2015 m. sausio 23 d., nuo 9 val. iki 20 val., N. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis pagrobė fizinio asmens dokumentą – N. V. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).K. N. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 303 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2015 m. vasario 6 d., tiksliai nenustatytu laiku, tiksliau nenustatytu įrankiu ir vietoje į smulkias dalis padalijo ir taip sugadino fizinio asmens dokumentą – N. V. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jis 2015 m. sausio 23 d., nuo 9 val. iki 20 val., pagrobė N. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šią sunaikintą kortelę 2015 m. vasario 6 d. 9.03 val. išmetė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį šiukšlių konteinerį, buvusį (duomenys neskelbtini), namo kieme.K. N. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad 2015 m. sausio 23 d., nuo 9 val. iki 20 val., N. V. bute, esančiame S(duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią N. V. vardu išduotą mokėjimo kortelę ,,Maestro“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurią laikė su savimi iki 2015 m. vasario 6 d. 9.03 val., kol ją išmetė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį šiukšlių konteinerį, buvusį (duomenys neskelbtini), namo kieme.K. N. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktuose, t. y. tuo, kad 2015 m. sausio 26 d., nuo 10 val. iki 18 val., V. U. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas pagrobti svetimą V. U. priklausantį turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia nužudė dėl amžiaus esančią bejėgiškos būklės V. U., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios kūną atidalijo ir paslėpė nenustatytoje vietoje bei pagrobė svetimą, V. U. priklausantį turtą, t. y. 1 000 Eur vertės auksinį žiedą su deimantais, 118 Eur vertės auksinius auskarus, 200 Eur vertės vestuvinį žiedą, 891 Eur vertės geltono aukso grandinėlę, nešiojamą ant kaklo, bendros 225 Eur vertės tris auksines grandinėles, nešiojamas ant kaklo, 250 Eur vertės baltų perlų papuošalų rinkinį, 2 606 Eur ir 500 dolerių (444,68 Eur), bendros 15 Eur vertės nenustatyto pavadinimo mobiliojo ryšio telefoną, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įdėta beverte „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), iš viso pagrobė svetimo turto už 5 749,68 Eur ir iš savanaudiškų paskatų nužudė V. U..K. N. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad 2015 m. sausio 26 d., nuo 10 val. iki 18 val., V. U. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis pagrobė fizinio asmens dokumentus – V. U. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės dokumentus, V. U. nenustatytu laiku sudarytą testamentą, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, V. U. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini).K. N. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 303 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku, būdu, įrankiu ir vietoje į smulkias dalis padalijo ir taip sugadino fizinio asmens dokumentą – V. U. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2015 m. sausio 26 d., nuo 10 val. iki 18 val., jis pagrobė V. U. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. vasario 6 d. 9.03 val. išmetė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį šiukšlių konteinerį, buvusį (duomenys neskelbtini), namo kieme.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka K. N. sulaikytas 2015 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi K. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi kaltinamajam K. N. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismas nustatė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis K. N., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kaltinamojo K. N. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.Anot kaltinamojo gynėjo, byloje esantys duomenys kelia abejonių, ar iš tiesų K. N. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nustatyta tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė.Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – EŽTT) slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas, vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Turėtų būti atsižvelgiama į daugelį kitų svarbių veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo taikymo. Be to, sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į asmens charakterį, jo moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, jo palaikomus tarptautinius ryšius. Argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą pagal EŽTT negali būti bendro ir abstraktaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas pripažino, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutus pagrindas taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau padarė išvadą, kad tos aplinkybės, jog K. N. yra jaunas, jo nesaisto santuokiniai ryšiai, jis nedirbo ir nesimokė, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, leidžia manyti, jog kaltinamasis gali pasislėpti. Tokia Kauno apygardos teismo išvada prieštarauja faktiniams bylos duomenims, nes K. N. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur iki sulaikymo gyveno su savo artimaisiais, kurie juo rūpinosi ir išlaikė. Jis mokėsi aukštojoje mokykloje, siekė teisininko išsilavinimo. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad studijų pertrauka buvo padaryta dėl sveikatos būklės.2014 m. sausio mėn. K. N. diagnozuotas susirgimas F20.6, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Psichiatrijos skyriaus, kuriame jis gydėsi nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. spalio 7 d., medikai patvirtino anksčiau nustatytą diagnozę F20.6. Ikiteisminio tyrimo metu teismo psichiatrai buvo konstatavę, kad K. N. sirgo sunkia depresija, vėliau – mišriais ir kitais asmenybės sutrikimais. Visi nurodyti susirgimai susiję su žmogaus psichikos sutrikimu, o tokioms ligoms būtinas specifinis gydymas. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, o suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Medicinos pagalbos suteikimą turėtų inicijuoti pats kaltinamasis, tačiau, atsižvelgiant į sveikatos sutrikimus, kurie diagnozuoti K. N., vargu ar jis pats gali savimi pasirūpinti, kad būtų suteikta tinkama ir jo būklę atitinkanti medicinos pagalba. Panašu, kad tolesnis tokio žmogaus kalinimas tardymo izoliatoriuje tik blogina jo sveikatos būklę ir gali sukelti nepataisomų padarinių.Kaltinamojo gynėjas atkreipia dėmesį į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar yra pagrindas pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Byloje nėra jokios informacijos apie kaltinamojo ryšius užsienyje, jis neteistas. Visos kitos įstatyme minimos aplinkybės palankios kaltinamajam, todėl vargu ar gerai pasielgė apygardos teismas, ypatingą reikšmę suteikdamas vienai aplinkybei ir praktiškai ignoruodamas visas kitas. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti,. Kaltinamojo K. N. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas atmetamas. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria kaltinamajam K. N. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, kuriomis nustatoma, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokie nustatyti įstatyme.Skunde pateikti argumentai iš esmės jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje. Kaltinamojo gynėjas naujų argumentų dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimo švelnesne kardomąja priemone skunde nenurodo. Sąlygos pratęsti kaltinamajam K. N. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamajame įstatyme nustatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės (taip pat ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos). Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties K. N. parodymuose, liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti protokole, įvykio vietos, daiktų, dokumentų apžiūrų protokoluose, kratų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėse, taip pat duomenys užfiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu, specialistų (serologų, trasologų, teismo medicinos) išvadose, vaizdo įrašuose bei kitoje bylos medžiagoje. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės. Priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Iš skundžiamosios nutarties matyti, kad kaltinamajam K. N. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šio kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo teoriniai pagrindai buvo išanalizuoti pirmiau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, todėl nekartojami.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą. Byloje nustatyta, kad K. N. yra kaltinamas galimai padaręs septynias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis), trys – prie apysunkių, o dar dvi – prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 4, 3 dalys). Už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) baudžiamajame įstatyme nustatyta itin griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad K. N. yra jauno ir darbingo amžiaus, jo nesaisto santuokos ryšiai, iki sulaikymo jis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o tai, įvertinus inkriminuojamų nusikaltimų padarymo aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia spręsti, kad galbūt padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, o siekiant gauti lėšų pragyvenimui. Aplinkybė, kad iki sulaikymo kaltinamasis gyveno su močiute, nors ir leidžia spręsti apie turimus socialinius ryšius, tačiau akivaizdu, kad garbaus amžiaus moteris nėra pajėgi sulaikyti kaltinamojo nuo galimybės pasislėpti. Todėl visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Gynėjas skunde teigia, jog kaltinamajam K. N. griežčiausia kardomoji priemonė negali būti taikoma ir dėl jo sveikatos būklės. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamasis, būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, galėjo kreiptis į šios įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos, o šiuo metu būdamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos skyriuje, į šios įstaigos gydytojus, kurie, esant būtinybei, nuspręs dėl specializuotos medicinos pagalbos suteikimo ir galimybės suteikti tokią pagalbą suėmimo atlikimo vietoje. Aukštesnės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad suėmimo atlikimo vietoje K. N. negali būti užtikrinta ir suteikta tinkama sveikatos priežiūra.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kaltinamajam paskirti švelnesnių kardomųjų priemonių. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams. Todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria kaltinamajam K. N. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo K. N. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi kaltinamajam K. N. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.