- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- I-453-644/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01249-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. L. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 6797,00 Eur (1797,00 Eur turtinei ir 5000,00 Eur neturtinei) žalai atlyginti (I t. b. l. 4-11).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose ir nuo 2016 m. sausio 20 d. dirba pataisos namų valgyklos tvarkytoju. Pareiškėjas buvo įdarbintas 0,5 etato, tačiau laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 23 d. realiai dirbo po 6 valandas per dieną. Pažymėjo, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje minėtu laikotarpiu pareiškėjo išdirbtos valandos buvo žymimos neteisingai – poilsio ir švenčių dienomis išdirbtas laikas nebuvo žymimas, taip pat nurodytas trumpesnis darbo laikas, nei buvo išdirbta realiai, t. y. vietoje išdirbtų 6 valandų žiniaraštyje nurodytos 4 valandos. Už darbą švenčių ir poilsio dienomis papildomos poilsio dienos nebuvo suteikiamos. Po pokalbio su Marijampolės pataisos namų direktoriumi 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 7104-241 pareiškėjo pareigybei buvo nustatyta 0,75 etato, tačiau už darbą švenčių ir poilsio dienomis iki 2017 m. gegužės 1 d. apmokama nebuvo.
Pažymėjo, kad darbas valgykloje prasidėdavo 6 val. ryte, maitinimas pusryčių metu vyko nuo 6.45 val. iki 8.00 val. Pasibaigus pusryčiams pareiškėjas turėjo valgykloje nuvalyti stalus, taigi darbas truko daugiau nei dvi valandas. Per pietus darbas prasidėdavo nuo 11.00 val. Pietų maitinimas truko nuo 11.30 val. iki 13.30 val. Po pietų maitinimo pareiškėjas taip pat turėjo nuvalyti valgyklos stalus, taigi pietų metu darbas truko daugiau nei dvi valandas. Vakare darbas prasidėdavo nuo 17.00 val. Vakarienė truko nuo 17.30 val. iki 18.45 val. Po vakarienės maitinimo pareiškėjas turėjo nuvalyti valgyklos stalus, suolus, palanges, taigi vakare darbas taip pat truko daugiau nei dvi valandas.
Pareiškėjas nurodė, kad už 2016 m. sausio mėnesį jam nebuvo išmokėta 57,40 Eur darbo užmokesčio, už 2016 m. vasario mėn. – 132,10 Eur, už 2016 m. kovo mėn. – 146,70 Eur, už 2016 m. balandžio mėn. – 145,80 Eur, už 2016 m. gegužės mėn. – 156,80 Eur, už 2016 m. birželio mėn. – 83,79 Eur, už 2016 m. liepos mėn. – 110,70 Eur, už 2016 m. rugpjūčio mėn. – 97,20 Eur, už 2016 m. rugsėjo mėn. – 86,40 Eur, už 2016 m. spalio mėn. – 108,00 Eur, už 2016 m. lapkričio mėn. – 97,20 Eur, už 2016 m. gruodžio mėn. – 108,00 Eur, už 2017 m. sausio mėn. – 97,20 Eur, už 2017 m. vasario mėn. – 108,90 Eur, už 2017 m. kovo mėn. – 88,10 Eur, už 2017 m. balandžio mėn. – 118,80 Eur, kas sudaro 1797,00 Eur turtinę žalą (negautas pajamas). Pareiškėjas pažymėjo, kad negavęs darbo užmokesčio dalies jis negalėjo įsigyti sau būtiniausių prekių ir vitaminų.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią įvertino 5000 Eur. Pažymėjo, kad neturtinė žala pasireiškė dvasinėmis kančiomis, išgyvenimais, sukrėtimu, fiziniu skausmu (pūslės ant kojų) dirbant be poilsio dienų.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu (I t. b. l. 54-56) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjo išdirbtas laikas buvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Pagal žiniaraštyje pateiktus duomenis Marijampolės pataisos namų buhalteris apskaičiuoja asmeniui priklausantį darbo užmokestį. Pataisos namai neturi pagrindo abejoti darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų tikrumu. Pažymėjo, kad dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų tikrumo pareiškėjas yra kreipęsis į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi visi teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Marijampolės pataisos namų buhalterio pateikti paskaičiavimai patvirtina, kad darbo užmokestis pareiškėjui skaičiuojamas teisingai. Pareiškėjas nepateikė svarių argumentų ir įrodymų dėl darbo užmokesčio nepriemokos. Pataisos namai neturi duomenų apie pareiškėjo moralinius išgyvenimus bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų darbo užmokestis. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. dirbant Marijampolės pataisos namų valgyklos patalpų tvarkytoju dėl galimai neteisėtų Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų - neteisingai pildant darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir atitinkamai neišmokant dalies pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio. Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnai vietoje realiai išdirbtų 6 valandų per dieną darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymėjo 4 valandas ir nefiksavo išdirbto laiko poilsio ir švenčių dienomis.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, kad valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (administracinė byla Nr. A17-499/2007). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą būtina nustatyti ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas G. L. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose ir dirbo patalpų tvarkytoju (tvarkdariu). Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 7/07-18 pareiškėjas buvo paskirtas dirbti patalpų tvarkytoju (tvarkdariu) 0,5 etato, MMA koef. 0,43 (1 t. b. l. 14, 73, 151-152). Nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 7/07-241 G. L. buvo paskirtas dirbti patalpų tvarkytoju (tvarkdariu) 0,75 etato, MMA koef. 0,43 (1 t. b. l. 13, 72).
Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo apskaičiuotas ir išmokėtas šis darbo užmokestis: už 2016 m. sausio mėn. - 21,07 Eur, už 2016 m. vasario mėn. – 52,37 Eur, už 2016 m. kovo mėn. – 52,34 Eur, už 2016 m. balandžio mėn. – 52,68 Eur, už 2016 m. gegužės mėn. – 52,67 Eur, už 2016 m. birželio mėn. – 58,65 Eur, už 2016 m. liepos mėn. – 85,63 Eur, už 2016 m. rugpjūčio mėn. – 85,74 Eur, už 2016 m. rugsėjo mėn. – 85,74 Eur, už 2016 m. spalio mėn. – 85,58 Eur, už 2016 m. lapkričio mėn. – 85,82 Eur, už 2016 m. gruodžio mėn. – 85,58 Eur, už 2017 m. sausio mėn. – 85,74 Eur, už 2017 m. vasario mėn. – 85,59 Eur, už 2017 m. kovo mėn. – 85,63 Eur, už 2017 m. balandžio mėn. – 91,76 Eur. Iš viso už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. G. L. buvo apskaičiuota ir išmokėta 1152,59 Eur darbo užmokesčio (1 t. b. l. 16, 18, 19, 74, 75, 87, 90, 96).
Remiantis Marijampolės pataisos namų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. dirbo pataisos namų valgyklos salės tvarkytoju 4 val. per dieną, penkias dienas per savaitę. Nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. - 6 val. per dieną, penkias dienas per savaitę (1 t. b. l. 36-51, 57-68). Pagal minėtus duomenis pareiškėjas savaitgaliais ir švenčių dienomis nedirbo.
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo ypatumus reglamentuoja specialusis įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais. Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 str. 1 d.).
Suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 3 punktą, jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliojo valandinio atlygio dydžio. Pagal Apmokėjimo aprašo 1 priedą, pareigybėms, kurioms nereikia profesinių įgūdžių, taikomas 0,43 koeficientas.
Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. faktiškai dirbo daugiau valandų, nei nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, t. y. vietoje realiai išdirbtų 6 valandų per dieną, jam buvo žymimos tik 4 valandos. Tvirtino, kad darbas valgykloje prasidėdavo 6 val. ryte, maitinimas pusryčių metu vyko nuo 6.45 val. iki 8.00 val. Pasibaigus pusryčiams pareiškėjas turėjo valgykloje nuvalyti stalus, taigi darbas ryte truko daugiau nei dvi valandas. Pietų metu darbas prasidėdavo nuo 11.00 val. Maitinimas truko nuo 11.30 val. iki 13.30 val. Po pietų pareiškėjas turėjo nuvalyti stalus, taigi pietų metu darbas truko daugiau nei dvi valandas. Vakare darbas prasidėdavo nuo 17.00 val. Vakarienė truko nuo 17.30 val. iki 18.45 val. Po vakarienės pareiškėjas turėjo nuvalyti baldus ir palanges, taigi vakare darbas taip pat truko daugiau nei dvi valandas.
Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai atspindi realiai pareiškėjo išdirbtą darbo laiką ir yra teisingi, o darbo užmokestis pareiškėjui buvo apskaičiuojamas ir mokamas remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, t. y. pagal faktiškai išdirbtą laiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. realiai dirbo daugiau, nei 4 valandas per dieną. Remiantis Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 7/07-18, pareiškėjui minėtu laikotarpiu buvo nustatyta dirbti 0,5 etato, t. y. 4 val. darbo trukmė per dieną (1 t. b. l. 73). Iš nuteistųjų maitinimo grafiko (1 t. b. l. 28) matyti, kad nuteistųjų pusryčiai truko nuo 6.45 val. iki 8.00 val. (1 val. 15 min.), pietūs – nuo 11.30 val. iki 13.30 val. (2 val.), vakarienė – nuo 17.30 iki 18.45 val. (1 val. 15 min.), t. y. iš viso 4 val. 30 min. per dieną. Akcentuotina ir tai, kad minėtu laikotarpiu pats pareiškėjas irgi valgė pusryčius, pietus ir vakarienę, o dirbančiųjų nuteistųjų pertrauka pailsėti ir pavalgyti neįskaitoma į darbo laiką. Teismas nesiremia pareiškėjo pateikta Nuteistųjų išvedimo į darbą 2016 m. birželio 1-30 d. paraiška (1 t. b. l. 29), kadangi ši paraiška neatspindi, kada realiai pareiškėjas buvo išvestas į darbą ar pervestas. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog jis dirbo daugiau nei 4 valandas per dieną laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. laikytini deklaratyviais ir atmestini, o atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šioje dalyje nekonstatuotini.
Pareiškėjas reikalavimą taip pat grindė aplinkybėmis, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. jis realiai dirbo švenčių dienomis ir savaitgaliais, tačiau atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje minėtų išdirbtų dienų nežymėjo.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 7/07-18 pareiškėjas buvo paskirtas dirbti 0,5 etato, t. y. 4 val. per dieną, o laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 7/07-241 - 0,75 etato, t. y. 6 val. per dieną. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, pareiškėjas poilsio ir švenčių dienomis nedirbo (1 t. b. l. 36-51, 57-68).
Iš nuteistųjų maitinimo grafiko (1 t. b. l. 28) matyti, kad darbai, kuriuos atliko pareiškėjas, yra kasdienio pobūdžio, nes nuteistieji maitinami tiek švenčių, tiek poilsio dienomis. Liudytojas V. D. patvirtino, kad ginčo laikotarpiu jis buvo atsakingas už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą. Liudytojas paaiškino, kad už valgyklos salės tvarkymą ginčo laikotarpiu buvo atsakingi trys nuteistieji – G. L., V. V. ir S. V. (1 t. b. l. 151), tačiau nei vienam iš šių nuteistųjų darbo laikas švenčių ir poilsio dienomis žiniaraščiuose nebuvo žymimas. Duomenų, kuris konkrečiai nuteistasis (-ieji) ginčo laikotarpiu dirbo pataisos namų valgykloje tvarkiniu (-iais) švenčių ir poilsio dienomis į bylą nebuvo pateikta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Teismo vertinimu, vien tik atsakovo atstovo paaiškinimo, kad į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai atspindi realiai išdirbtą (pareiškėjo) darbo laiką ir yra teisingi, nagrinėjamu atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kas konkrečiai iš nuteistųjų dirbo tvarkiniu (-iais) pataisos namų valgykloje poilsio ir švenčių dienomis. Remdamasis liudytojo V. D. paaiškinimais teismas sprendžia, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo fiksuojamas nuteistųjų (tvarkinių G. L., V. V. ir S. V.) išdirbtas laikas darbo dienomis, o švenčių dienomis ir savaitgaliais nuteistųjų išdirbtas laikas žiniaraščiuose iš vis nebuvo žymimas. Nesant byloje konkrečių duomenų, kurie konkrečiai nuteistieji ir kuriomis dienomis dirbo tvarkiniais pataisos namų valgykloje švenčių ir poilsio dienomis, teismas remiasi pareiškėjo paaiškinimais ir konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. pareiškėjas G. L. dirbo tvarkiniu Marijampolės pataisos namų valgykloje tiek darbo, tiek švenčių bei poilsio dienomis.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BVK 128 straipsnio 3 dalį, nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 12 punkte taip pat numatyta, kad nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio ir švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų.
Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. Marijampolės pataisos namų valgykloje dirbo tvarkiniu švenčių ir poilsio dienomis, už kurias, pagal minėtą reglamentavimą, pareiškėjui turėjo būti suteiktos papildomos poilsio dienos. Duomenų apie papildomų poilsio dienų suteikimą pareiškėjui už darbą švenčių ir poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. byloje nėra. Byloje nustačius, kad už darbą švenčių ir poilsio dienomis pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteiktos papildomos poilsio dienos, konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo Marijampolės pataisos namų veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovo 1797,00 Eur turtinę žalą (negautas pajamas) už darbą poilsio ir švenčių dienomis, tačiau, kaip matyti iš minėto Aprašo, už darbą poilsio ir švenčių dienomis nuteistiesiems nėra apmokama, tačiau jiems suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. Nesant atsakovo atstovui pareigos už nuteistųjų darbą poilsio ir švenčių dienomis atlyginti pinigais, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (nuostolių atlyginimo) už jo darbą poilsio ir švenčių dienomis netenkintinas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą, kuri kildinama iš neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų nesuteikiant pareiškėjui papildomų poilsio dienų. Pareiškėjas nurodo, kad darbas be poilsio dienų sukėlė dvasines kančias, išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, sveikatos pablogėjimą (kilo fiziniai skausmai, atsirado pūslės ant kojų).
Kaip jau buvo minėta, byloje teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. (1 metai 3 mėnesiai 10 dienų) pareiškėjas Marijampolės pataisos namų valgykloje dirbo tvarkiniu švenčių ir poilsio dienomis, t. y. be poilsio dienų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl minėtų aplinkybių, t. y. ilgai trunkančio darbo be poilsio dienų, pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą. Pareiškėjo prie skundo pateikti asmens sveikatos istorijos įrašai (1 t. b. l. 21, 22) patvirtina jo nurodytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini). Kita vertus, bylos duomenimis (tą patvirtino pareiškėjas ir teismo posėdžio metu), pareiškėjas dėl papildomų poilsio dienų suteikimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis į pataisos namų administraciją nesikreipė (2 t. b. l. 26). Ši aplinkybė sudaro pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie didelio masto išgyvenimus ir kančias, kurias galimai sukėlė atsakovo neteisėti veiksmai. Pažymėtina, jog ginčo laikotarpis yra ilgas bei tęstinis, taigi spręstina, jog pareiškėjas, dėl savo pažeistų teisių jausdamas diskomfortą, kančią, fizinį skausmą, turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir prašymais kreiptis į pataisos namų administraciją dėl papildomų poilsio dienų suteikimo.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl ilgą laiką trunkančio darbo be poilsio dienų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų ir išgyvenimų. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 str. 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad pareiškėjas dėl papildomų poilsio dienų suteikimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis į Marijampolės pataisos namų administraciją nesikreipė, nenustačius, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, sveikatos sužalojimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą, nenustačius, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos negrįžtamai, įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pažymėtina, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nuteistiesiems suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų, taigi dėl ginčo laikotarpiu nesuteiktų (nepanaudotų) papildomų poilsio dienų pareiškėjas gali kreiptis į pataisos namų administraciją, jog šios dienos (nepanaudotos papildomos poilsio dienos) jam būtų suteiktos kitu laiku arba pridėtos prie atostogų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. L. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo G. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Kitą pareiškėjo G. L. skundo dalį (dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.