- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- TS-24-482/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nuteistasis
- G. B.
- Kategorijos
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr.435, susipažinusi su skundo medžiaga, nuteistojo asmens byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės rajono apylinkės teisme 2016-04-28 gautas nuteistojo G. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2016-04-20 nutarimą netaikyti G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir prašo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde pažymima, jog Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neatsižvelgė į nuteistojo dedamas pastangas, kad būtų paleistas lygtinai, jog vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokinosi ir įgijo specialybę, 2 kartus skatintas, turi gyvenamąją vietą ir bus įdarbintas, nuobauda skirta už vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą šiuo metu negalioja. Mano, kad jau atliko pakankamą skirtos bausmės dalį ir jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, skiriant įpareigojimus galinčius užtikrinti bausmės tikslus. Teismo prašo patenkinti jo skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ( b.l.1).
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo dėl nuteistojo skundo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Teismas nustatė, kad G. B., teistas 2014-08-28 Norvegijos karalystės Ringerike pirmos instancijos teismo pagal Norvegijos BK 192 & 1 d. a raidės, pagal 2 d. a raidės, pagal BK 49 & BK 257 &, pagal 258 &. BK 63 & 1 d. 64 & 1 d. 3 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo Įsiteisėjo 2014-08-28 Pagal Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo nuosprendį galutinė bausmė 4 metams laisvės atėmimo. 2015-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė pagal Norvegijos BK suderinta su LR BK 22 str. 1 d.149 str. 1 d., 178 str. 2 d. (5 veikos), 63 str. paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Užskaityta 352 dienos. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 4 mėnesiai ir 21 diena.
2016-04-20 Komisija priimtu nutarimu Nr. 435 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 4 Komisijos nariams balsavus „prieš“, 1 komisijos nariui balsavus „už“ nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis pataisos namuose dirba, įgijo specialybę. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Drausmine tvarka baustas 1 kartą (nuobauda panaikinta anksčiau laiko), 2 kartus skatintas. Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Anksčiau teistas 4 kartus, šis teistumas 5-tas. Komisija pažymėjo, jog nuteistojo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei laisvės apribojimas, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto, tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti bei pavojingumą visuomenei.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas pažymi, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą, kurios nėra identiškos. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis teistas 5 kartus, vyrauja nusikaltimai nuosavybei, turinėms teisėms ir interesams. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė, ir tolau vykdė nusikalstamas veikas. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už 5 apysunkių tyčinių baigtų nusikaltimų padarymą bei pasikėsinimo padaryti sunkų nusikaltimą. Padaryti nusikaltimai, teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistasis, nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose (padaręs grubų pažeidimą už ką jam buvo paskirta nuobauda), kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus, leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Nuteistasis nurodo, jog atliko 2/3 bausmės ir tai yra daugelyje Europos valstybių pakankama bausmės dalis lygtinio paleidimo taikymui. Lygtinio paleidimo netaikymą nuteitasis įvardija kaip „spekuliaciją“, prieštaraujančią įstatymų nustatyta tvarkai. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju subendrintą 4 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Nuteistasis bausmės atlikimo metu 2 skatintas, dirba, įgijo specialybę, kas rodo nuteistojo elgesyje esant korekcijos požymių, tačiau nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė– 60 balų pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką.
Nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau ir likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė ir nuteistasis 2015-09-11 dienai faktiškai atlikęs 1/2 bausmės. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Tai, kad nuteistasis turi šeimą, palaiko ryšius su artimaisiais, kuria socialius planus, yra įprastinis elgesys, būdingas daugumai nuteistųjų, tačiau teismo nuomone, šiuo metu tai dar neduoda absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis G. B. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. ir Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Nuteistojo G. B. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-04-20 nutarimo Nr. 435 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.