- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-19
- Bylos Nr.
- 2A-1217-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01627-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- E. Ž.
- Ieškovas
- S. V.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas
Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1217-370/2012
2012 m. liepos 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-82-204/2012 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui E. Ž. ir institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. V. ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas E. Ž. yra jos dukters K. V., gim. 2010-04-16, tėvas, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, taip pat 5326 Lt išlaikymo dukrai įsiskolinimą, ją paskiriant priteistų lėšų tvarkytoja. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2006 m., beveik po metų jie išvyko į Angliją ir ten kartu gyveno kaip šeima bei dirbo trejus metus. Tapus nėščiai, ji, atsakovui nupirkus bilietus, 2010-01-28 parvyko į Lietuvą ir 2010-04-16 pagimdė dukrą, nuo tada su atsakovu nebegyvena kartu. Atsakovas pripažino, kad yra vaiko tėvas, siuntė pinigus. Atsakovo motina, gimus vaikui, ją aplankė ligoninėje, pripažino kaip anūkę, davė 200 Lt. Ieškovė nurodo, kad dukra serganti, jai dėl nenustatytos priežasties dažnai pakyla temperatūra, prasideda traukuliai, per mėnesį reikia 10 pakelių žvakučių nuo karščiavimo, vieno jų kaina yra 10 Lt. Vaistams, vitaminams per mėnesį reikia 250 Lt, maistui 400 Lt, sauskelnėms 100 Lt. Iš viso per mėnesį reikia vaikui apie 1000 Lt. Jos socialinė pašalpa sudaro tik 412 Lt, dėl vaiko ligos negali dirbti. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis dirba užsienyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-03-05 sprendimu ieškinį tenkino, nustatė, kad atsakovas E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. V., gim. 2010-04-16, asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. V. yra E. Ž. dukra. Priteisė iš atsakovo E. Ž. išlaikymą nepilnametei dukrai K. V., gim. 2010-04-16, po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo E. Ž. 5326 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai K. V., gim. 2010-04-16, įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-04-16 iki 2011-08-23. K. V. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę S. V.. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažino, kad jis yra K. V., gim. 2010-04-16, tėvas. Teismas atsižvelgęs į šalių dukters amžių, į jos sveikatos būklę, jos sąlygotus poreikius, į ieškovės nurodytą lėšų poreikį vaikui, į tai, kad jam turi būti skiriamas padidintas dėmesys, kad ieškovė dėl dukters sveikatos būklės neturi galimybių dirbti, į šalių turtinę padėtį, konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė nei ieškovės, todėl 600 Lt per mėnesį atsakovo skiriama suma laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis minimalų fizinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis vaikui (CK 1.5 str.). Teismas nurodė, kad konstatavus, jog šalių dukrai reikalingas išlaikymas iš atsakovo sudaro 600 Lt per mėnesį, įvertinus laikotarpį nuo jos gimimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. 16 mėn.7 d.) ir išskaičiavus atsakovo teiktą išlaikymą minėtu laikotarpiu, ieškovės patikslintas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas 5326 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas už nurodytą laikotarpį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. Ž. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-03-05 sprendimą bei priimti naują sprendimą – patenkinti atsakovo reikalavimus arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, jog vaikui per mėnesį išleidžia 1000 Lt. Mokėjo ieškovei po 300 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui, todėl tokia suma ir turėtų būti priteista iš atsakovo. Byloje aiškiai nenustatyti vaiko poreikiai, tik pasiremta ieškovės parodymais. Ieškovė, turėdama visas galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas, dėl nesuprantamų priežasčių to nedaro. Ieškovės įsipareigojimai grąžinant 4 000 Lt skolą, nelaikytini išlaidoms vaiko poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Gyvendamas Didžiojoje Britanijoje gauna atlyginimą (1000 svarų), o pravedus išlaikymą dukrai lieka 900 svarų. Atsakovas nurodo, kad skirtingų valstybių piniginiai vienetai negali būti lyginami pagal kitos šalies piniginių keitimų kursą, kadangi skirtingose valstybėse yra ir skirtingas pragyvenimas. Teigia, kad įvertinus laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos (16 mėn. 7 dienos) ir išskaičiavus jo teiktą išlaikymą šiuo laikotarpiu, jo įsiskolinimas būtų tik 466,97 Lt, kuris ir turėtų būti priteistas iš jo. Apeliantas taip pat pažymi, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiaudama savo teisėmis ir turėdama teisę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, ja nepasinaudojo, o samdėsi advokatą. Taip pat ieškovė prašė atleisti nuo žyminio mokesčio, o tai rodo, kad ieškovė gauna ir kitas pajamas, apie kurias teismui bylos nagrinėjimo metu duomenų nepateikė. Atsakovas teigia, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos iš jo, taip pat turi būti sumažintos ir kitos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-03-05 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, jog jos pajamos yra 412 Lt gaunama socialinė išmoka, šiuo metu darbo neturi, nes augina sergančią mažametę dukrą. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir mažamečio vaiko sveikatos būklę, pagrįstai iš atsakovo priteisė 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų bei 5326 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atsakovas ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kitos sprendimo dalies neginčija, teisėjų kolegija patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei S. V. 2010-04-16 gimė dukra K. V.. 2010-04-21 išduotame gimimo liudijime Nr. 144, K. V. mama nurodyta tik ieškovė, duomenys apie tėvą nenurodyti. Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-03-05 sprendimu nustatė, kad atsakovas E. Ž. yra K. V., gim. 2010-04-16, tėvas. Apeliantas šio fakto neginčija. Atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymo ir įsiskolinimo dydžiu, taip pat bylinėjimosi išlaidomis. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais.
CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
CK 3.200 straipsnio normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012). Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įstatymų teisės normų nepažeidė, jomis pagrįstai vadovavosi, savo sprendimą motyvavo ir pagrindė faktiniais bylos duomenimis, su kuo kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nepilnametės dukros sveikatos būklę, jos sąlygotus poreikius, į ieškovės nurodytą lėšų poreikį vaikui, į tai, kad jam turi būti skiriamas padidintas dėmesys, kad ieškovė dėl dukters sveikatos būklės neturi galimybių dirbti. Pripažintina, kad ieškovė įrodė, jog vaiko poreikių patenkinimui reikalinga skirti apie 600 Lt per mėnesį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tokio dydžio būtinų išlaidų reikalingumą.
Atsakovas neginčija savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą K. V. ir sutinka mokėti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį. Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį laikydamas, kad atsakovas turi galimybę vaiko išlaikymui teikti 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovės turtinę padėtį apibūdina jos gaunamos pajamos, kurias sudaro 412,50 Lt per mėnesį gaunama socialinė pašalpa. Ieškovė nekilnojamojo turto ir automobilio neturi. Atsakovas šiuo metu dirba Didžiojoje Britanijoje ir gauna 3589,77 Lt darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Pažymėtina, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir iš atsakovo priteistas 600 Lt išlaikymo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus bei atitinka formuojamą teismų praktiką.
A. E. Žoromskis ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nepilnametei dukrai iš jo priteistas 5326 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad priteisiant išlaikymą po 300 Lt už laikotarpį nuo 2010-04-16 iki 2011-08-23, jo įsiskolinimas būtų tik 466,97 Lt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pateiktų įrodymų pagrindu tinkamai nustatė išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2010-04-16 iki 2011-08-23 dydį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 5326 Lt išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą po 600 Lt per mėnesį bei atimdamas atsakovo 2010-06-11 – 2011-08-10 ieškovei pervestus 4393,03 Lt (CK 3.200 straipsnis).
A. E. Žoromskis taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nepriteisiant iš jo išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o kitas bylinėjimosi išlaidas sumažinti. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki minėto momento į bylą pateikti dokumentai patvirtino, kad ieškovė už atstovavimą, dokumentų surašymą advokatui sumokėjo 1500 Lt. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė ir motyvavo savo išvadas, kodėl priteista 1910,50 Lt (1500 Lt advokatui, 304 Lt antstolio pagalbai apmokėti, 70 Lt žyminis mokestis ir 36,50 Lt už VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ pažymas) bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovo E. Ž.. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija sutinka, nes pateiktų dokumentų turinys kaip tik yra toks, kokį nurodė teismas sprendime. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad maksimalus užmokestis už teisines paslaugas paruošiant ieškinį apskaičiuojamas taikant koeficientą 3. Ieškovei buvo suteikta ieškinio paruošimo, atstovavimo teisme teisinė pagalba. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt, todėl maksimalus užmokestis už ieškinio paruošimą galėjo būti 2400 Lt, todėl ieškovės prašoma priteisti suma neviršijo paminėtų teisės aktų.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės prašymu priteistinos jos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovė advokatui Vytautui Kelpšui sumokėjo 300 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-03-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo E. Ž. ieškovei S. V. priteisti 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme