Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-10 · Administracinė byla Nr. P-438-82-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-10
Bylos Nr.
P-438-82-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
R.B.
Atsakovas
Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.P-438-282/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R.B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-756-618/2008 pagal pareiškėjos R.B. skundą atsakovui Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 20-TE-73 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei R.B.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Nurodė, kad nuobauda paskirta už neva nepagrįstai vilkintą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-1969-05, tuo pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio ir 176 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjos teigimu, ji, gavusi pavedimą atlikti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 25-1-1969-05, tuoj pat atliko neatidėliotinus veiksmus su įtariamuoju D.S. Nedelsiant nustatyti asmenų, kuriuos nurodė įtariamasis, nepavyko, o vėliau ir objektyviai negalėjo, kadangi atliko ikiteisminį tyrimą kitose jai pavestose tirti bylose. Nustačius galimų liudytojų anketinius duomenis, vasaros laikotarpiu jų surasti nepavyko. Pareiškėja pabrėžė, kad tyrėjo darbas planuojamas savaitei ar dviem, darbo krūvis didelis, iš anksto suplanuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai ne visada gali būti atidedami vėlesniam laikui. Neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus ji atliko kitose bylose, kuriose buvo suimti įtariamieji. Nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 1 d. 32-iejose ikiteisminio tyrimo bylose buvo priimti galutiniai sprendimai, toliau ji atlikinėjo ikiteisminį tyrimą 24-iose bylose. Kuruojanti prokurorė A. Alimaitė nuo 2006 m. kovo 9 d. iki 2006 m. gegužės 5 d. sirgo, kiti prokurorai nesiėmė organizavimo tyrimo bylose, atliko tik neatidėliotinus veiksmus. Nuo 2006 m. kovo 9 d. iki 2006 m. kovo 22 d. pati pareiškėja turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Pareiškėja taip pat budėjo operatyvinėje grupėje (buvo rezerve) ir tomis dienomis darbo bylose neplanavo. Nuo 2006 m. gegužės 22 d. iki 2006 m. birželio 27 d. ir nuo 2006 m. spalio 24 d. iki 2006 m. lapkričio 3 d. atostogavo. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo tiriamos visos reikšmingos aplinkybės, nebuvo vertinamas pareiškėjos darbo krūvis, visiškai nenagrinėta tarnybinio nusižengimo sudėtis, pareiškėjos kaltė.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas pareiškėjos skundą prašė atmesti.

Nurodė, kad pareiškėja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 25-1-1969-05 ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko tik 2005 m. gruodžio 19 d. Vėliau ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas 11 mėnesių. Pareiškėja, atlikdama ikiteisminį tyrimą, nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Be to, nesiėmė priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausius terminus. Šia veika pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio ir 176 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 22 d. sprendimu skundą tenkino – panaikino Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. 20-TE-73 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei R.B.“.

Teismas nustatė, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato atlikto tarnybinio patikrinimo 2007 m. sausio 10 d. išvadoje Nr. 20-IS-16 konstatuota, kad tyrėja R.B. aplaidžiai ėjo savo pareigas, nes ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje Nr. 25-1-1969-05 atliko tik 2005 m. gruodžio 19 d., vėliau ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas 11 mėnesių, todėl padaryta išvada, jog pareiškėja nesiimdama visų įmanomų priemonių, kad nusikalstama veika būtų ištirta išsamiai, iki galo ir greitai, kad per trumpiausius terminus būtų atliktas ikiteisminis tyrimas, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio ir 176 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 p., Tarnybinio patikrinimo atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV -308, 4.2 p.). Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria pareikštas kaltinimas pareiškėjai dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, grindžiama tik faktinių aplinkybių konstatavimu, susijusiu su ikiteisminio tyrimo eiga minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 25-1-1969-05, visiškai nevertinant pareiškėjos kaltės, neveikimo metu buvusių faktinių aplinkybių, objektyviai sąlygojusių neveikimą ar galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo vertinami pareiškėjos procesiniai veiksmai vienoje ikiteisminio tyrimo byloje, neatsižvelgiant ir nevertinant pareiškėjos darbo apimties ir pobūdžio kitose bylose. Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko V. Bakšio 2007 m. sausio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, taip pat jo parodymai teisme patvirtino, kad pareiškėja per 2006 metų laikotarpį atliko tyrimą vidutiniškai 28-30 bylose, iš kurių maždaug 25-iose buvo nustatyti nusikaltimą padarę asmenys, 10-je bylų buvo ištirtos 23 nusikalstamos veikos, šios bylos buvo perduotos teismui, 2 bylos nutrauktos nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, 17 ikiteisminių tyrimų nutraukta kitais pagrindais, be to, tyrėja žodžiu informavo V. Bakšį, kad dėl didelio darbo krūvio nespėja atlikti ikiteisminio tyrimo jai pavestose bylose, taip pat ir byloje Nr. 25-1-1969-05, tačiau galimybės perduoti bylas kitiems tyrėjams nebuvo, nes tuo laikotarpiu skyriuje trūko darbuotojų (b. l. 43). Panašius statistinius duomenis apie tyrėjų darbo rezultatus 2006 metais pateikė ir atsakovo atstovė (b. l. 60-62). Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėja, nepažeisdama Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, ikiteisminį tyrimą atliko vidutiniškai 28-30 bylose, o tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja turėjo galimybę veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, t. y. atlikti konkrečius procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 25-1-1969-05 ir neprivalėjo atlikti neatidėliotinų procesinių veiksmų kitose tiriamose bylose. Teismo nuomone, tarnybinio patikrinimo išvada laikytina vienpusiška, neobjektyvia ir nepagrįsta visų objektyvių aplinkybių įvertinimu, todėl nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties (Tvarkos 3 p.). Neįvertintos faktinės aplinkybės, objektyviai egzistavusios priežastys, kurios trukdė pareiškėjai veikti teisės aktų nustatyta tvarka, atliekant procesinius veiksmus nurodytoje ikiteisminio tyrimo byloje.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas atsakovo įsakymą dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjai panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

II.

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašė Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas nesutiko su teismo išvada, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja turėjo galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, nes pareiškėja privalėjo veikti pagal įstatymą. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos akivaizdžiai matyti, jog pareiškėja, atlikdama ikiteisminį tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-756-618/2008 atsakovo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkino, Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą pareiškėjos R.B. skundą dėl Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 20-TE-73 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei R.B.“ panaikinimo atmesti.

Teismas konstatavo, kad vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Tvarkos 20 punktas nustato, kad ,,tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau - ir išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas <…>. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis“. Taigi, teismo nuomone, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko (toliau – ir Kauno VPK) viršininko 2007 m. vasario 8 d. įsakyme Nr. 20-TE-73 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei R.B.“ nurodoma, kad jį priimant remtasi 2007 m. sausio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-16 (b. l. 7). Taigi, kaip pabrėžė teismas, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turėjo būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo šioje byloje visų pirma analizuotina ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatavo, kad 2007 m. sausio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje iš esmės buvo įvertinti ne tik pareiškėjos, bet ir jos tiesioginio viršininko paaiškinimai bei juose nurodytos aplinkybės, ištirti faktiniai duomenys dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 25-1-1969-05, nurodyti duomenys apie ankstesnę pareiškėjos tarnybą (b. l. 13-15), tad išvada iš esmės atitinka Tvarkos 20 punkto reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėja, atlikdama šioje byloje ikiteisminį tyrimą vienuolika mėnesių neatliko nei vieno ikiteisminio tyrimo veiksmo, tuo pažeisdama Baudžiamojo proceso įstatymo 2 straipsnio ir 176 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir tai įvertinta kaip aplaidumas. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai, sprendime konstatavo, kad nėra įrodyta pareiškėjos kaltė, nes tarnybinio patikrinimo išvadoje neįvertintos faktinės aplinkybės, kurios trukdė ir nepriklausė nuo pareiškėjos valios pastangų veikti teisės aktų nustatyta tvarka, atliekant procesinius veiksmus minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad pareiškėja dėl didelio darbo krūvio – tuo pačiu metu atliekamų ikiteisminių tyrimų kitose (vidutiniškai 28-30) bylose ir neatidėliotinų procesinių veiksmų jose, objektyviai neturėjo galimybės atlikti konkrečius veiksmus byloje Nr. 25-1-1969-05. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei teisės normų nuostatomis.

Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintas Vidaus tarnybos statutas apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (2 straipsnio 6 dalis). Vidaus tarnyba - vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma (2 straipsnio 1 dalis). Terminas ,,teisiniai santykiai“ patvirtina visuomeninių santykių vidaus tarnybos srityje reglamentavimą teisės normomis, todėl tarnybinio nusižengimo apibrėžime nurodyta vidaus tarnybos tvarka yra ne kas kita kaip teisės normomis reglamentuota vidaus tarnybos santykių visuma. Pareigūno statusas - pareigūno teisinė padėtis (Statuto 2 straipsnio 5 dalis) - viena vidaus tarnybos sąlygų, būtinų tokiems teisiniams santykiams atsirasti. Šis statusas siejamas su jo tarnybos reglamentavimu ir turimais įgaliojimais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Baudžiamojo proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Taigi, įstatyme įtvirtinta ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad ta veika būtų atskleista. Minėto straipsnio nuostatos įpareigoja už ikiteisminį tyrimą atsakingus pareigūnus nuolatos siekti, kad ikiteisminis tyrimas vyktų kiek įmanoma sparčiau: surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių nusikalstamos veikos požymius ir esant pakankamai duomenų manyti, kad tą veiką padarė byloje įtariamuoju laikomas asmuo, visa medžiaga nedelsiant turi būti perduodama teismui; gi paaiškėjus, kad įtarimas yra nepagrįstas, tuoj pat turi būti priimamas sprendimas dėl proceso nutraukimo. Jei ikiteisminis tyrimas trunka nepateisinamai ilgai, gali atsirasti pagrindas teigti, kad pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatyta įtariamojo ir kaltinamojo teisė į kuo greitesnį jo bylos išsprendimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjo) statusas yra ypatingas, įstatymais jam pavestos svarbios užduotys, susiję su visuomenės apsauga nuo nusikalstamų veikų, tad ir Statute jam keliami aukšti kvalifikacijos bei asmeninių savybių reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant tokio pareigūno kaltės klausimą, reikia įvertinti ne tik tas aplinkybes, kurios jam trukdė atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir į tai, kokių priemonių pareigūnas ėmėsi, siekdamas pašalinti iškilusias kliūtis, trukdančias jam tinkamai atlikti pareigas. Kalta veika yra ne tik tokia veika, kuria tyčia siekiama tam tikrų neigiamų padarinių, bet ir tokia veika (veikimas ar neveikimas), kurią darydamas asmuo lengvabūdiškai tikisi išvengti neigiamų pasekmių, arba nors nenumato, kad neigiami padariniai gali atsirasti, tačiau turi ir gali tai numatyti. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos neveikimas byloje Nr. 25-1-1969-05 truko itin ilgą laiką – net vienuolika mėnesių. Pareiškėja savo neveikimą ir nekaltumą dėl jo motyvuoja dideliu darbo krūviu, taip pat nurodo, kad nuo 2006 m. gegužės 22 d. iki 2006 m. birželio 27 d. ir nuo 2006 m. spalio 24 d. iki 2006 m. lapkričio 3 d. atostogavo, nuo 2006 m. kovo 9 d. iki 2006 m. kovo 22 d. sirgo, o nuo 2006 m. kovo 9 d. iki 2006 m. gegužės 5 d. sirgo ją kontroliuojanti prokurorė, tuo tarpu kiti prokurorai nesiėmė tyrimo organizavimo visose bylose. Iš Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko tarnybinio pranešimo ir jo parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis pripažino, jog žodžiu jį pareiškėja informavo, kad byloje nebuvo atliekami tyrimo veiksmai. Skyriaus viršininkas taip pat nurodė, kad šios tyrėjos darbo rezultatai yra vieni prasčiausių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų raštu kreipusis į ikiteisminio tyrimo institucijos viršininką ar atitinkamą prokurorą dėl jos minėtų kliūčių, galinčių sukelti neigiamas pasekmes ikiteisminio tyrimo byloje, pašalinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė ir tai, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašyme (b. l. 41) įtvirtintas reikalavimas tyrėjui savarankiškai planuoti, organizuoti ir apibendrinti savo veiklą (5.3 p); įstatymų numatyta tvarka nagrinėti gaunamus pareiškimus ir pranešimus apie nusikaltimus ir atlikti ikiteisminį tyrimą bei priimti procesinius sprendimus, vykdyti prižiūrinčio prokuroro nurodymus ir atsiskaityti jam nustatytu laiku (6.1 p.). Taigi, tyrėjas privalo planuoti savo darbą taip, kad paraleliai būtų atliekami procesiniai veiksmai visose jo tiriamose bylose. Pareiškėja nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų, kad ji visus vienuolika mėnesių (atmetant jos nedarbo dėl ligos ir atostogų laikotarpius) kitose tiriamose bylose atlikinėjo tik tokius svarbius ir neatidėliotinus veiksmus, dėl kurių visą tą laiką nebuvo galimybių atlikti reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus aptariamoje byloje. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Toks pareiškėjos (ikiteisminio tyrimo tyrėjos) netinkamas pareigų atlikimas (ilgalaikis neveikimas konkrečioje byloje) prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio ir 176 straipsnio reikalavimams bei pareiškėjos pareigybės aprašymo nuostatoms, todėl pagrįstai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje faktinių bylos aplinkybių viseto pagrindu buvo įvertintas kaip aplaidus. Teisėjų kolegija nusprendė, kad atsakovas tarnybinę nuobaudą - pastabą - jai paskyrė pagrįstai. Teismo nuomone, tokia nuobauda adekvati padarytam nusižengimui, jo pobūdžiui.

Teismo vertinimu, tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo tvarkos ir įstatymo reikalavimų. Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjai yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nebuvo pagrindo. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, todėl sprendimas yra naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.). Apeliacinės instancijos teismas panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos R.B. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.), o atsakovo apeliacinis skundas patenkintas.

III.

Pareiškėja R.B. 2008 m. liepos 8 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-756-618/2008. Prašymą pareiškėja grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėja nurodo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kada padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėta sprendimą, nutarimą ar nutartį, o 12 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Pareiškėjos nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. -756-618/2008 padarė esminį materialinės teisės normos pažeidimą, taikydamas ją netinkamai. Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, kurios 20 punkte numatyta, kad „tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą ir pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Pareiškėjos manymu, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A-756-618/2008 apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė šias teisės normas.

2. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-756-618/2008, nebuvo laikomais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Pareiškėja teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-618/2008 priėmė neatsižvelgdamas į formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose (administracinės bylos Nr. A-678/2004, Nr. A15-1480/2005 bei Nr. A17-816/2007), pagal kurią, sprendžiant klausimą dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo vidaus tarnybos pareigūnams, turi būti atsižvelgiama į objektyvias asmens galimybes veikti, pareigūno kaltės formą, objektyvias tarnybinio nusižengimo priežastis, sąlygojusias susiklosčiusią situaciją, bei padarinius. Pareiškėjos manymu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-756-618/2008 sprendimą priėmė nevertindamas visumos, o pasisakė tik dėl konkrečios pareiškėjos tirtos bylos, tokiu būdu neatsižvelgdamas į realią situaciją ir atliktus darbus kitose tirtose bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu (pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant) ir 12 punktu (būtinybe užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą).

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, jei pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Tačiau, kaip matyti iš prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio, pagrindais atnaujinti procesą pareiškėja iš esmės nurodo ne konkrečių materialinės teisės normų pažeidimus, bet netinkamą faktinių aplinkybių vertinimą (anot pareiškėjos, administracinėje byloje Nr. A-756-618/2008 teismas, spręsdamas ar jai teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda „sprendimą priėmė nevertindamas visumos, o pasisakė tik dėl konkrečios pareiškėjos tirtos bylos, tokiu būdu neatsižvelgdamas į realią situaciją ir atliktus darbus kitose tirtose bylose“). Pavyzdžiui, teigdama, jog nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A-756-618/2008 teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pareiškėjas nurodo, kad darbdavys, o ne ji pati privalėjo pateikti argumentus ar įrodymus dėl atlikto tarnybinio patikrinimo (prašymo dėl proceso atnaujinimo 4 psl.); administracinėje byloje Nr. A-756-618/2008 teisėjų kolegija neatsižvelgė į tarnybinio patikrinimo metu konstatuotas aplinkybes (prašymo dėl proceso atnaujinimo 5 psl.); apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (prašymo dėl proceso atnaujinimo 6 psl.); tiek pats pareiškėjos veiklos tarnybinis patikrinimas, tiek ir bylos nagrinėjimas teisme buvo vienpusis, grindžiamas atsakovo argumentais (prašymo dėl proceso atnaujinimo 7 psl.). Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog dėl fakto klausimų, tai yra dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu.

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomi konkretūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžiai, nuo kurių, jos teigimu, teismas nukrypo nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A-756-618/2008 yra susiję ne su materialinės, bet proceso teisės normų, reguliuojančių įrodymų vertinimą bei įrodinėjimą (ABTĮ 57 – 64 straipsnis) interpretavimu, taip pat su procesinio pobūdžio klausimų ir faktinių aplinkybių vertinimu. Pavyzdžiui, pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-678/2004, kuriame buvo nurodyta kokias aplinkybes būtina nustatyti vertinant ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda; taip pat procesiniu sprendimu administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005, kuriame buvo aiškinama kokios aplinkybės turi būti vertinamos taikant drausminę atsakomybę už neveikimą bei sprendimu administracinėje byloje Nr. A17-816/2007, kuriame buvo pažymėta, jog siekiant konkretaus pareigūno atsakomybės už įvykdytą teisei priešingą veiką nepakanka apsiriboti bendro pobūdžio teiginiais apie padarytą nusižengimą. Tačiau sistemiškai aiškinant ABTĮ 153 straipsnio nuostatas (atsižvelgiant į tai, kad pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį netinkamas procesinių teisės normų taikymas ar faktinių aplinkybių vertinimas nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje), darytina išvada, jog procesas negali būti atnaujinamas ir remiantis pareiškėjos nurodomais administracinių teismų praktikos pavyzdžiais (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. Nr. A-756-618/2008 nenustatyta, todėl pareiškėjos R.B. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos R.B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-756-618/2008 pagal pareiškėjos R.B. skundą atsakovui Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas