Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių A. A. M. A., R. A. M. A. ir Y. A. M. A., atstovaujamų pagal įstatymą A. A. M. A., apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių A. A. M. A., R. A. M. A. ir Y. A. M. A., atstovaujamų pagal įstatymą A. A. M. A., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

5. Pareiškėjų vertinimu, atsakovo išvados apie smurto lygį jų gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) neatitinka surinktos kilmės valstybės informacijos, kad aktualioje teritorijoje buvo užfiksuoti saugumo incidentai, yra daug skurdo ir pan. Atsakovas šiuo aspektu netinkamai atliko tyrimą dėl papildomos apsaugos suteikimo.

7. Pareiškėjai tvirtino, kad atsakovas nepagrįstai (formaliai, be faktinio ir teisinio pagrindų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d. 5 p.) nusprendė prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti skubos tvarka. Teisė ginčyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą skubos tvarka yra įtvirtina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje. Itin trumpas nagrinėjimo laikas šiuo atveju lėmė netinkamą pareiškėjams kilmės valstybėje kylančių grėsmių vertinimą. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl tokio prašymo nagrinėjimas skubos tvarka nesuderinamas su 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES „Dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos“ (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) tikslais ir nuostatomis (pvz., 31 str. 8 d.), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis (pvz., 76 str. 4 d.). Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog padėtis šioje valstybėje yra labai prasta. Būtinybę itin atidžiai vertinti iš šios valstybės atvykusių asmenų prašymus patvirtina ir statistika (pvz., ESPA duomenimis, (duomenys neskelbtini)). Be to, sprendimas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti skubos tvarka yra diskriminacinio pobūdžio, nes atsakovas pasinaudojo jam patogiomis Įstatymo 140⁸ straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis ir visų „neteisėtų migrantų“ (išskyrus tam tikrų valstybių, pvz., Baltarusijos Respublikos, piliečius) prašymus suteikti prieglobstį automatiškai nagrinėja skubos tvarka, nevertindamas, ar pateiktas konkretus prašymas gali būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Atsakovo veiksmai prieš pareiškėjus gali būti suprantami kaip netiesioginė diskriminacija.

II.

13. Teismas apžvelgė Sprendimo argumentus, akcentuodamas, kad, nors pareiškėjo pasakojimas neprieštarauja kilmės valstybės informacijai, tačiau jo pasakojimas yra abstraktus, jam trūko detalių, nustatyti prieštaravimai su žmonos ir sūnaus A. A. M. A. paaiškinimais, nes pareiškėjas ir jo sūnus nurodė skirtingą pareiškėjo pagrobimų skaičių, sūnus pirminėje apklausoje esmine priežastimi nurodė tik nenorą tarnauti kariuomenėje, (duomenys neskelbtini), o ne tėvo persekiojimą; pareiškėjas iš viso nenurodė, kad buvo pagrobtas, o jo žmona nurodė, kad jis buvo pagrobtas 3 kartus; pareiškėjas ir jo žmona nurodė skirtingus skaičius, kiek kartų pareiškėjas buvo kviečiamas į tardymus ir pan., t. y. atsakovas, vertindamas pareiškėjo parodymus aptartų aplinkybių aspektu dėl numanomų grėsmių jo kilmės valstybėje, šiuos parodymus pripažino nepatikimais, prieštaringais bei juos atmetė.

15. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas apie persekiojimą dėl tikėjimo užsiminė tik antrojoje apklausoje. Kiti pareiškėjų šeimos nariai neįvardijo šios priežasties, pavyzdžiui, pareiškėjo pilnametis sūnus teigė, kad dėl buvimo (duomenys neskelbtini) jam nekilo pavojaus, t. y. „asmeniškai nekyla problema. Dėl to aš nedažnai išeidavau iš namų, dėl to man kilo kažkoks kitas pavojus, bet ne dėl religijos“. Surinkta informacija apie kilmės valstybę taip pat nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojami vien tik dėl savo tautinio / religinio identiteto. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių apie dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei patirto persekiojimo faktorius, numatytus Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose. Pareiškėjo teiginiai šiuo klausimu yra abstraktaus pobūdžio ir neindividualizuoti, paneigti surinkta informacija apie padėtį jo kilmės valstybėje.

17. Teismas, išanalizavęs ginčo faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl grėsmių, kylančių jam ir jo šeimai dėl jo religijos ir (duomenys neskelbtini) bei persekiojimo iš (duomenys neskelbtini) yra abstraktaus pobūdžio ir neindividualizuoti, paneigti surinkta informacija apie padėtį kilmės valstybėje šiuo metu. Pareiškėjas pateikė priešingą surinktos informacijos apie padėtį savo kilmės valstybėje vertinimo versiją, tačiau šis vertinimas yra prieštaraujantis sprendime aptartiems įrodymams, dėl ko yra pripažintinas nepagrįstu bei neteisingu.

19. Teismas akcentavo ir tai, jog prašymo nagrinėjimas bendrąja tvarka ir skubos tvarka iš esmės skiriasi tik terminų trukme, per kuriuos įstatymų leidėjas įpareigoja atsakovą išnagrinėti asmens prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau, net prašymą nagrinėjant bendrąja tvarka, jis gali būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų ir pan. Visa tai neduoda pagrindo išvadai, kad pats prašymo nagrinėjimas trumpesnį arba ilgesnį laiką, atsižvelgiant į jo trukmę, gali būti pripažintas diskriminaciniu, nes paprastai diskriminacija yra siejama su asmens priklausomybe tam tikrai asmenų grupei, lyčiai, tautybei, rasei ir pan. Kadangi nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, priešingi šiuo klausimu skundo teiginiai laikytini bei nepagrįstais. Be to, teismas pakartojo, kad prašymus suteikti prieglobstį anksčiau jau buvo pateikę pareiškėjo žmona ir pilnametis sūnus, jų duoti paaiškinimai apie prašymo suteikti prieglobstį padavimo aplinkybes tarpusavyje nesutapo. Dėl to atsakovui egzistavo faktinis ir teisinis pagrindai taikyti Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 4 punktą.

20. Teismas atmetė ir skundo reikalavimus panaikinti Pažymas bei pripažinti, kad pareiškėjų atveju buvo pažeistas diskriminacijos draudimas. Teismas pažymėjo, kad diskriminacijos pripažinimas nėra savarankiškas reikalavimas. Jis šiuo atveju sudaro skundo reikalavimo (dalyko) – panaikinti Sprendimą – pagrindą, t. y. aplinkybę, kuria remiantis yra grindžiamas pats reikalavimas. Pažymomis yra konstatuotos tik faktinės aplinkybės, kad pareiškėjų prašymai suteikti prieglobstį priimti nagrinėti bei kad šie prašymai bus nagrinėjami skubos tvarka. Tai reiškia, kad Pažymos yra informacinio pobūdžio, informuojančios pareiškėjus apie procedūros pradėjimą ir procedūros atlikimo būdą bei tvarką. Šiuo atveju teisines pasekmes pareiškėjams sukėlė Sprendimas, kuris ir buvo priimtas užbaigus minėtą procedūrą. Pažymos nėra savarankiški skundo bei bylos nagrinėjimo dalykai.

III.

24. Pareiškėjai pakartoja, kad jų baimė patirti persekiojimo veiksmus dėl išpažįstamos religijos yra pagrįsta. Per apklausas Departamente ir nagrinėjant bylą teisme, buvo sistemingai pateikiami detalūs paaiškinimai apie pareiškėjo patirtus persekiojimo veiksmus (iškvietimus į tardymus, per kuriuos prieš jį būdavo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas) dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), kurie (paaiškinimai) buvo suderinami su atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija. Pateiktus paaiškinimus patvirtina informacija apie kilmės valstybę ir kituose šaltiniuose, pavyzdžiui, ESPA 2021 ir 2022 metų ataskaitose.

25. Pareiškėjai taip pat pakartoja, kad jie patenka į dvi padidintos rizikos grupes: 1) asmenys, pasiprašę prieglobsčio ir grąžinami į kilmės valstybę; 2) asmenys, gyvenę opozicijos valdomose teritorijose; tokią poziciją grindžia ESPA 2021 ir 2022 metų ataskaitose nurodytais duomenimis. Atsakovas nerinko kilmės valstybės informacijos šiuo aspektu, nevertino ir neidentifikavo dėl šių aplinkybių pareiškėjams kylančios grėsmės. Teismas iš viso nepasisakė šiuo klausimu. Tokiu būdu atsakovas ir teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią tuo atveju, kai nacionalinės institucijos disponuoja informacija, kad prieglobsčio prašytojas priklauso grupei, kuri sistemingai veikiama netinkamo elgesio, jos turi atlikti išsamų tyrimą dėl asmeniui kylančių grėsmių patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus veiksmus. Atsakovas ir teismas taip pat nevertino nepilnamečiams vaikams kylančių grėsmių grįžus į kilmės valstybę, nors, pagal atsakovo surinktą informaciją, smurtas kilmės valstybėje tik didėja tiek dėl karinių susirėmimų ir bombardavimų, tiek dėl pagrobimų ir žudymų konflikto zonose. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas negali būti pripažintas atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių A. A. M. A., R. A. M. A., Y. A. M. A., atstovaujamų pagal įstatymą A. A. M. A., skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Departamento 2022 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 22M37045, kuriuo pareiškėjams nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (pabėgėlių statusas ir papildoma apsauga), ir įpareigoti atsakovą iš naujo ir iš esmės išnagrinėti jų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

34. Tikrinant minėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

35. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

36. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

37. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

38. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala; d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala; e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

39. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2022 m. kovo 22 d. sprendime byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 55978/20) pažymėjo, kad nors iš tiesų praeityje nutikęs persekiojimas ar netinkamas elgesys stipriai pakreipia vertinimą, kad asmeniui iš tiesų gali kilti grėsmė būti persekiojamam ir ateityje, tokios informacijos nebuvimas nėra lemiamas kriterijus. Dėl to tai, kad patikimai nebuvo nustatyta, jog praeityje su pareiškėjais buvo netinkamai elgiamasi arba grasinama jų kilmės valstybėje, nėra lemiama, sprendžiant dėl tikros grėsmės patirti netinkamą elgesį asmens išsiuntimo atveju (sprendimo 81–82 p.). Šioje byloje EŽTT taip pat akcentavo, kad tikros grėsmės buvimo vertinimas privalo būtinai būti griežtas ir jis turi koncentruotis į numatomas pasekmes, kurias sukeltų pareiškėjo išsiuntimas (minėto sprendimo 88 p.). Šios pasekmės vertintinos bendros situacijos ir pareiškėjo individualių aplinkybių kontekste (EŽTT didžiosios kolegijos 2016 m. kovo 23 d. sprendimas byloje F. G. prieš Švediją (pareiškimo Nr. 43611/11)).

40. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjo A. A. M. A., jo žmonos S. R. ir pilnamečio sūnaus A. A. M. A. paaiškinimais, duotais nagrinėjant jų prieglobsčio prašymus, nustatė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtus persekiojimo veiksmus iš (duomenys neskelbtini) nėra patvirtinami rašytiniais įrodymais, o atsakovo iš leistinų informacijos šaltinių surinkta informacija tokių aplinkybių nepatvirtina; apie baimę būti persekiojamam kilmės šalyje dėl to, jog yra (duomenys neskelbtini) tikėjimo, pareiškėjas nurodė tik antroje apklausoje, kuri vyko 2022 m. spalio 19 d., nors prieš tai kiti šeimos nariai šios priežasties neįvardijo, surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę taip pat nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vien tik dėl savo tautinio / religinio identiteto yra persekiojami (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 4 punktu ( „Migracijos departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas <...> pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami“), įvertinęs, kad pareiškėjo A. A. M. A., S. R. ir A. A. M. A. paaiškinimai apie prieglobsčio prašymo aplinkybes tarpusavyje nesutapo bei buvo prieštaringi, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo ir jo nepilnamečių vaikų prašymus išnagrinėjo skubos tvarka.

41. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl grėsmių, kylančių jam ir jo šeimai dėl jo religijos ir (duomenys neskelbtini) bei persekiojimo iš (duomenys neskelbtini), yra abstraktaus pobūdžio ir neindividualizuoti, paneigti surinkta informacija apie padėtį kilmės valstybėje.

42. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nustatytas šiai bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kuriomis remiantis Sprendimas pripažintas pagrįstu ir teisėtu, pirmiausiai pažymi, kad šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog į Lietuvos Respubliką siekdami, jog būtų suteikta tarptautinė apsauga nuo persekiojimo (duomenys neskelbtini), atvyko pareiškėjas A. A. M. A., jo žmona S. R. ir jų nepilnamečiai vaikai (šios bylos pareiškėjai R. A. M. A., Y. A. M. A., taip pat ir dar du kiti nepilnamečiai vaikai Q. A. M. A., R. A. M. A.), t. y. šeima. Šių asmenų prieglobsčio prašymai išnagrinėti atskirai. S. R. yra šios bylos pareiškėjų nepilnamečių vaikų R. A. M. A., Y. A. M. A. atstovė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.157 str. 1 d.). ABTĮ 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Pagal ABTĮ 48 straipsnio 1 dalį, atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti priklauso atstovaujamiesiems; atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovui. Nagrinėjamu atveju S. R. nebuvo sudaryta galimybė atstovauti nepilnamečiams vaikams R. A. M. A., Y. A. M. A..

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad prieglobsčio prašytojai yra tiek tėvai, tiek ir jų nepilnamečiai vaikai, pažymi ir tai, kad tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir / arba atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Persekiojimas taip pat turi pasiekti tam tikrą sunkumo lygį. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021; 2022 m. kovo 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1303-602/2022 ir kt.).

44. Įstatymo normose yra įgyvendintos, be kita ko, Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES nuostatos.

45. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas „pabėgėliu“, kaip tai yra apibrėžta 1951 metų Jungtinių Tautų konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, pagal Įstatymą, jo normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus.

46. Direktyvos 2011/95/ES konstatuojamoje dalyje nustatyta: „<...> (18) įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus pagal 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Vertindamos geriausius vaiko interesus valstybės narės visų pirma turėtų tinkamai atsižvelgti į šeimos vienovės principą, nepilnamečio gerovę ir socialinę raidą, saugumo ir apsaugos aspektus ir į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą; (19) būtina išplėsti šeimos narių sąvoką, atsižvelgiant į tam tikras skirtingas priklausomumo aplinkybes ir ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams; <...>“.

47. Direktyvos 2011/95/ES 6 straipsnyje nustatyta: „Persekiojimo vykdytojais ar didelės žalos darytojais gali būti: a) valstybė; b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos; c) nevalstybiniai subjektai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi vykdytojai ir darytojai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo arba didelės žalos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje“. Šios Direktyvos 7 straipsnyje nustatyta, kad: „1. Apsaugą nuo persekiojimo ar didelės žalos gali suteikti tik: a) valstybės arba b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, jei jos nori ir gali pasiūlyti apsaugą pagal 2 dalį. 2. Apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos turi būti veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio. Tokia apsauga paprastai suteikiama, kai 1 dalies a ir b punktuose minimi apsaugos teikėjai imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, inter alia, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos, ir kai prašytojas turi galimybę naudotis tokia apsauga“.

48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir jo nepilnamečių vaikų prašymai dėl prieglobsčio suteikimo buvo išnagrinėti skubos tvarka, visiškai nevertinant jokių aplinkybių dėl nepilnamečių vaikų interesų apsaugos, t. y. iš esmės nevertinta, kad prieglobsčio prašytojai yra ir nepilnamečiai vaikai kartu su savo tėvais (tėvu ir motina). Departamentas, spręsdamas dėl vaikų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, nieko nepasisakė ir nevertino, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos bus deramai užtikrinti geriausi vaikų interesai, kaip to reikalauja Direktyvos 2011/95/ES tikslai, atsižvelgiant į kuriuos turėtų būti aiškinamas ir Įstatymas.

49. Atsižvelgiant tiek į apeliacinio skundo, tiek ir į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, šiai bylai teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-10122-394/2022 panaikintas Departamento 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo S. R. ir nepilnamečiams vaikams Q. A. M. A., R. A. M. A., Departamentas įpareigotas iš naujo ir iš esmės išnagrinėti jų prieglobsčio prašymus. Įsiteisėjusiame sprendime nustatyta, kad S. R. yra priskiriama pažeidžiamai grupei (psichikos sutrikimų turintys ar psichikos liga sergantys asmenys), S. R. 2022 m. rugsėjo 12 d. ir jos pilnamečio sūnaus A. A. M. A. (šio asmens prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas atskirai) 2022 m. rugsėjo 8 d. apklausų nesutapimai buvo paneigti tose pačiose apklausose buvusia informacija bei skirtingų asmenų gebėjimu / galėjimu prisiminti, žinoti ir atkartoti buvusius įvykius; apklausose esantys neatitikimai nėra tiek žymūs, jog atsakovas būtų galėjęs juos vertinti, kaip turinčius įtakos S. R. pasakojimą pripažinti nepatikimu. Taip pat nustatyta, kad S. R. prieglobsčio prašyme nurodė, jog gyveno (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) organizacija nužudė jos vyro brolį, minėta organizacija įtarė, jog jos vyras bendradarbiauja su valstybės organizacijomis, todėl nutarė nužudyti jos šeimą, ir atsižvelgiant į tai, konstatuota, jog Departamentas neturėjo įstatyme numatyto pagrindo konstatuoti, jog S. R. prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jai gali būti suteiktas prieglobstis. Konstatuota, kad S. R. nurodė aplinkybes, kurių įvertinimas atitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytus kriterijus, todėl tyrimas turėjo būti atliktas prieglobsčio prašymus nagrinėjant iš esmės ir ne skubos tvarka.

50. Kadangi atsakovas, priimdamas Sprendimą, vertino ir pilnamečio sūnaus A. A. M. A. paaiškinimus, todėl teisiškai svarbu yra ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1159-552/2023 panaikintas Departamento 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimas, kuriuo nesuteiktas šiam asmeniui prieglobstis, ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti šio asmens prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pripažino, kad esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms kaip ir administracinėje byloje eI3-10122-394/2022, išnagrinėjus A. A. M. A. prieglobsčio prašymą skubos tvarka, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, akcentavo, kad A. A. M. A. pasakojimas visiškai atitinka atsakovo surinktą informaciją apie jo kilmės valstybę, o neesminiai netikslumai, kurie galėjo būti nulemti pakankamai ilgu laiko tarpu, praėjusiu nuo jo nurodomų įvykių, negali būti pagrindas, paneigiantis pasakojimo patikimumą. Taip pat nustatyta, kad A. A. M. A. prašymą suteikti prieglobstį grindė baime patirti persekiojimo veiksmus dėl tėvui vykdomo spaudimo iš (duomenys neskelbtini); karinės tarnybos atlikimu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), šis asmuo prieglobsčio prašymą grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis (papildomai nurodydamas, kad jis nenori atlikti privalomosios karo tarnybos), nurodė, jog jis patenka į 3 grupes asmenų, kuriems kyla didesnė rizika patirti persekiojimą: asmenys, pasiprašę prieglobsčio ir grąžinami į (duomenys neskelbtini); asmenys, gyvenę opozicijos valdomose teritorijose; asmenys, turintys atlikti karinę tarnybą, šiuos jo teiginius neginčijamai patvirtina kilmės valstybės informacija.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą ginčo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, apibendrindama šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo A. A. M. A. paaiškinimų neatitikimu jo žmonos S. R. ir pilnamečio sūnaus A. A. M. A. paaiškinimams, įvertinusi tai, kad pareiškėjo ir dviejų nepilnamečių vaikų prašymai išnagrinėti atskirai skubos tvarka nuo jų motinos ir kitų nepilnamečių vaikų prašymų, neįvertinant nepilnamečių vaikų interesų, daro išvadą, kad Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjų prašymams suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

52. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas Sprendimo išvadoms, netinkamai sprendė dėl Departamento taikytos materialiosios teisės, todėl teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti reikalavimai panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymus, ir šie reikalavimai tenkinami, o kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

53. Pareiškėjai prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje pateiktus dokumentus, pareiškėjas yra sumokėjęs 23 Eur žyminio mokesčio už skundą ir 11 Eur už apeliacinį skundą. Kadangi esminis skundo reikalavimas patenkintas, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 34 Eur bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. A. M. A., R. A. M. A. ir Y. A. M. A., atstovaujamų pagal įstatymą A. A. M. A., apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjų A. A. M. A., R. A. M. A. ir Y. A. M. A., atstovaujamų pagal įstatymą A. A. M. A., skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 22M37045 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Priteisti pareiškėjui A. A. M. A. 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nutartis neskundžiama.