Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės ir Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. D. (I. D.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria netenkinti nuteistojo skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-20 nutarimas Nr. 59-211 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam I. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės vykdymo pradžia 2013-11-17, bausmės vykdymo pabaiga 2017-11-15, 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2015-11-15.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2016-09-20 priėmė nutarimą Nr. 59-211 netaikyti I. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija, atsižvelgdama į nuteistojo vidutinę, nors ir mažėjančią nusikalstamo elgesio riziką - 44 balus, mąstymą ir elgesį, nuostatas, elgesį bausmės atlikimo metu, polinkį pažeidinėti nustatytą vidaus tvarką - šiuo metu turimas 3 galiojančias nuobaudas, neskatinimo faktą, motyvacijos keistis stoką, bei į aukščiau išvardintas aplinkybes, padarė išvadą, jog I. D. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

I. D., nesutikdamas su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-20 nutarimu Nr. 59-211, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi netenkino nuteistojo skundo ir paliko nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-20 nutarimą Nr. 59-211 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam I. D.. Teismas nurodė, kad nuteistojo I. D. paskirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti, jo elgesys laisvės atėmimo vietoje neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog būdamas laisvėje jis nedarys nusikalstamų veikų. Pažymėjo, kad visų Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu buvo vieninga. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-20 nutarimu Nr. 59-211 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam I. D. lygtinio paleidimo yra pagrįstas, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Teismas nurodo, jog teigiamai vertina jo elgesį pataisos įstaigoje. Per nustatytą laikotarpį jis įvykdė visas skirtas socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, dalyvavo reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Įvertinus socialinio tyrimo bei pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadas, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nuteistojo teigimu, galima daryti išvadą, kad jo mąstyme, elgesyje įvyko kardinalūs pokyčiai ir yra konstatuojama, kad tokios aplinkybės parodo jo elgesio korekciją tinkama linkme. Tačiau tuoj pat prieštaraujama šiam teiginiui ir nurodoma, kad per minimą laikotarpį režimo reikalavimus pažeidė keturis kartus.

Atsisakydamas tenkinti jo skundą, teismas motyvuoja, kad jo įvykdytiems nusikaltimams yra būdingas modelis ir jis anksčiau tris kartus buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Tačiau spendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo turi būti atsižvelgta į nuteistojo, t. y. jo, padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumą. Toks išplėstas įstatymo turinio taikymas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų, priimtų Lietuvoje įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas, remiantis kuriais lygtinį paleidimą (probaciją ) netikslinga taikyti, kai neatliktos laisvės atėmimo terminas yra pakankamai mažas.

Teismas nutartyje nurodo, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, dar nėra pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas. Taigi, vienas iš teismo argumentų netenkinti jo skundo yra teisingumo principas, kuris nėra aiškiai apibrėžtas ir yra daugiau subjektyvus nei objektyvus. Įstatymas numato, jog bausmės tikslai pasiekiami ne tik atliekant visą bausmę, bet ir neatlikus visos paskirtos bausmės lygtinai paleidžiant iš pataisos įstaigų. Taip nuteistieji motyvuojami kritiškai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jo pasekmes, siekti reabilitacijos ir socialinės integracijos, pvz., įgyjant išsilavinimą, profesiją, dirbant ar užsiimant kita naudinga veikla, tokiu būdu greičiau nei per paskirtos bausmės terminą tampant visuomeninei nebepavojingais asmenimis. Svarbu pabrėžti, kad lygtinai paleistieji iš mokesčių gavėjų tampa mokesčių mokėtojais bei atlygina didesnę nusikalstamomis veikomis padarytos žalos dalį, lyginant su įkalintaisiais asmenimis. Taip pat svarbu, kad tokiu būdu yra mažinamas kalinių skaičius, sprendžiamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos bei taupomos valstybės lėšos, skiriamos bausmių vykdymo sistemai.

Atsižvelgiant į Vilniaus pataisos namų pateiktą medžiagą, kurioje yra išdėstytos socialinio tyrimo išvados, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nustatytas vidutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (44 balai), pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada, komisijos priimtas nutarimas ir teismo nutartis netenkinti skundo, argumentuojant jog jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra prasilenkiantys su bausmės individualizavimo ir kitais baudžiamosios teisės principais. Nuteistojo teigimu, įvertinus socialinio tyrimo išvadą, psichologinės tarnybos pažymą, yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybes ir atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą vien deklaratyviais argumentais.

Jis suprato padarytų nusikalstamų veikų neigiamą pobūdį, yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti. Pasitaisiusį jo elgesį patvirtina net tik jo vidinės nuostatos, bet ir dabartinis elgesys šiuo bausmės atlikimo laikotarpiu, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas ir siekimas gyventi dorai ir nebenusikalsti. Taigi, egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas. Visi pateikti argumentai tenkinti jo prašymą yra pagristi jo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis, atskirų komisijos narių motyvuotomis nuomonėmis ir jo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Jis atitinka visus naujai įsigaliojusios BVK 157 straipsnio redakcijos kriterijus ir nuostatas, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. D. apeliacinis skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnyje numatyta galimybė teismui priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis, bei materialusis pagrindas – išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis I. D. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius kriterijus. ½ laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2015-11-15. Tačiau nežiūrint į tai, kad nagrinėjamu atveju yra BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formaliosios sąlygos, vien to nepakanka, kad nuteistojo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinama ir tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis įvykdė adaptacijos, teisinio ir socialinio švietimo programose numatytas priemones, ar nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitus duomenis, turinčius reikšmės šio klausimo sprendimui.

Iš Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-20 nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Nr. 59-211 matyti, kad I. D. pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas: lanko Psichologinės tarnybos psichologo individualias konsultacijas ir programas, įgijo vidurinį išsilavinimą ir elektros įrengimų remontininko specialybę, atliko gerbūvio darbus - valė sekcijos langus. Socialines situacijas vertina teisingai, geba suprasti kitų požiūrį, mąstymas pakankamai lankstus. Kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminacinių nuostatų nestebima. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2014-07-16 paprastosios grupės sąlygomis. Motyvuotas prasmingam užimtumui: žiūri TV laidas, sportuoja. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“; pozityvaus užimtumo priemonių programoje. Nuo 2015-08-12 iki 2015-11-11 dalyvavo anoniminių alkoholikų įžanginės grupės susirinkimuose, nuo 2015-10-22 iki 2015-11-23 Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose. Įgijo vidurinį išsilavinimą ir elektros įrengimų remontininko specialybę. Nuteistasis buvo registruotas darbo biržoje, gyveno iš pašalpos, nedirbęs. 2016 metais, bendrojo lavinimo mokykloje įgijo 12 klasių išsilavinimą, o Komunalinių paslaugų centre - elektros įrengimų remontininko specialybę. Gautas 2016-07-21 raštas dėl galimybės įsidarbinti UAB „Renovacijų Srautas“ elektros instaliacijos padėjėjo pareigose. I. D. socialiniai ryšiai išlikę, palaiko socialinius ryšius laiškais su motina, senele, pasimatymų metu lankomas. Turi pastovią gyvenamąją vietą. Po paleidimo planuoja apsistoti gyventi pas motiną. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 44 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 25 balus, jų sumažinti nėra galimybės, dinaminiai veiksniai - 19 balų, juos yra galimybė mažinti. Rizika sumažėjo 8 balais, buvo 52 balai. Teismas tai vertina kaip nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes.

Tačiau be minėtų aplinkybių būtina įvertinti ir kitas. Kaip pažymėjo apylinkės teismas, nors nuteistasis įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateiktas rekomendacijas (lanko psichologinės tarnybos psichologo individualias konsultacijas ir programas, įgijo vidurinį išsilavinimą ir elektros įrengimų remontininko specialybę, atliko gerbūvio darbus), o jo nusikalstamo elgesio rizika nors išliko vidutinė, bet mažėjo nuo 52 iki 44 balų, tai sudaro tik formalų pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo galimybę. Tačiau jo elgesys pataisos įstaigoje nerodo, kad jis linkęs paklusti visuomenėje priimtoms elgesio normoms: bausmės atlikimo metu jis keturis kartus pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus, trys nuobaudos tebegaliojančios, be to, naujas režimo reikalavimas padarytas ir nuobauda paskirta, po pirmojo lygtinio paleidimo galimybės svarstymo ir priimto neigiamo sprendimo, kuris buvo siejamas su galiojančių nuobaudų buvimu. Teismas, išanalizavęs I. D. padarytus nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus, pažymėjo, jog jų pobūdis nerodo, kad jie būtų buvę netyčiniai ar atsitiktiniai, nulemti aplinkybių ir nesusiję su paties nuteistojo netinkamu elgesiu, kaip teigia jis pats. Du kartus pažeidimų darymo metu fiksuotas atsisakymas vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Du kartus jis buvo rastas patalpose, kuriose neturėjo teisės būti, vieną kartą – nakties metu. Be to, I. D. dėl paskutinių trijų pažeidimų atsisakė teikti rašytinius pasiaiškinimus. Nei karto nebuvo skatintas. Apygardos teismas pažymi, jog, siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius. Tuo tarpu esant aukščiau aptartoms nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms, išlieka pavojus, jog būdamas laisvėje asmuo gali kartoti savo priešingą teisei, pavojingą elgesį.

Be to, pažymėtina ir tai, kad I. D. praeityje teistas 3 kartus, 3 kartus taikytas įstatymas dėl amnestijos. Amžius pirmojo teistumo metu 20 metų. Būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį smurtinį nusikaltimą – sunkų sveikatos sutrikdymą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad nuteistasis vis tik priklauso vidutinei rizikos grupei (44 balai).

Teismas teigiamai vertina tai, kad I. D. yra motyvuotas laisvėje dirbti, palaiko socialinius ryšius, tačiau nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, pavojingumas, elgesys bausmės atlikimo metu, Socialinėje tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai nepatvirtina, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi šiuo metu paleidus I. D. iš pataisos įstaigos lygtinai, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. D. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.