- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-101-527/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08880-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Matininkas“
- Atsakovas
- LR Finansų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- LR Vyriausybė, LR Vidaus reikalų ministerija, V. P.
procesinių sprendimų kategorijos: 35.4; 35.5; 40.2; 121.15; 121.21.
2012 m. balandžio 30 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė), Jolitos Cirulienės (pranešėja) ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Gintarei Veželytei-Putnikienei,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Matininkas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Matininkas“ ieškinį atsakovei LR Finansų ministerijai dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys: LR Vyriausybė, LR Vidaus reikalų ministerija ir V. P.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 93-94), vėliau patikslinusi procesines šalis, prašė priteisti iš atsakovės 28.070,31 Lt skolą, 10.273,73 Lt delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2008-09-26 ieškovė ir tuometinė Kauno apskrities viršininko administracija (toliau – KAVA) sudarė Žemės sklypų kadastrinių matavimų paslaugų atlikimo sutartis Nr. 12 ir 23, kuriomis ieškovė įsipareigojo atlikti kadastrinius matavimus atitinkamai Raseinių rajono Kalnujų, Pašaltuonio ir Kėdainių rajono Aristavos, Lančiūnavos kadastrinėse vietovėse, o KAVA įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Ieškovė pagal šias sutartis atliko darbų už 79.879,98 Lt, jų rezultatą perdavė KAVA ir 2009-04-06 pateikė šių darbų perdavimo-priėmimo aktus Kėdainių ir Raseinių rajonų žemėtvarkos skyriams. Kadangi KAVA ieškovei liko nesumokėjusi 28.070,31 Lt skolos ir 10.273,73 Lt delspinigių, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama minėtas sumas priteisti iš LR FM, kaip valstybės atstovės ginčuose dėl apskričių viršininkų administracijų skolinių įsipareigojimų, kylančių iš apskričių viršininkų administracijų sudarytų sutarčių (LR Vyriausybės 2010-03-10 nutarimas Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijos likvidavimo“ 5.7 p.) (t. 1, b. l. 144-146). Ieškovės teigimu, KAVA nedėjo pastangų pati išieškoti iš savo skolininkų neapmokėtos pinigų sumos už atliktus darbus. LRV 2002-02-15 nutarimo Nr. 241 ,,Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų apmokėjimo“ taisyklių 7 p. teigiama, kad ,,žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto ir šiame projekte asmeniui suprojektuoto valstybės parduodamo, nuomojamo, perduodamo neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypo patvirtinimo apskrities viršininko įsakymu įteikia (arba išsiunčia paštu) asmeniui sąskaitą, kad jis už atliktus darbus sumokėtų likusią sutartyje nurodytą pinigų sumą. Asmuo, gavęs sąskaitą, per 40 darbo dienų sumoka pinigus į žemėtvarkos skyriaus nurodytą sąskaitą. Žemėtvarkos skyrius, gavęs šiuos pinigus, per 5 darbo dienas galutinai atsiskaito (įskaitant avansą) su projekto autoriumi. Jeigu asmuo neapmoka sąskaitos, jis apskrities viršininko sprendimu išbraukiamas iš dokumentų, pagal kuriuos jam suprojektuotas valstybės parduodamas, nuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypas. Tokiu atveju sumokėtas avansas asmeniui negrąžinamas. Asmens nesumokėta likusi sutartyje nurodyta pinigų suma už atliktus darbus iš jo išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-07-21 sprendimu (t. 2, b. l.69-76) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė atliko darbus pažeisdama atskirais su KAVA sudarytais susitarimais nustatytus grafikus, o KAVA yra apmokėjusi už darbus, kurie buvo priimti pagal jos pasirašytus priėmimo aktus turimo finansavimo sumai. Teismas sprendė, kad kita dalis darbų, kurių KAVA pasirašytais priėmimo aktais nepriėmė, ieškovės buvo atlikti jau galiojant LR žemės reformos įstatymo 19 str. pakeitimo įstatymui (Žin., 2009, Nr. 81-3358) ir LR Vyriausybės 2009-09-02 nutarimui Nr. 1067, kuriuo buvo pakeista LR Vyriausybės 2002-02-15 nutarimo Nr. 241 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ redakcija, numatantiems, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais – fizinių ir juridinių asmenų lėšomis, todėl, teismo nuomone, KAVA, būdama biudžetine įstaiga ir neturėdama reikiamo finansavimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarkos pasikeitimo, negalėjo ir neprivalėjo apmokėti už visus ieškovės atliktus darbus, kurie ieškovės buvo atlikti pažeidžiant atskirais su KAVA sudarytais susitarimais nustatytus grafikus ir kurie po žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarkos pasikeitimo 2009 m. turėjo būti finansuojami fizinių ir juridinių asmenų lėšomis. Teismas nurodė, kad už pastaruosius darbus galės būti atsiskaitoma fiziniams ir juridiniams asmenims sumokėjus lėšas bei valstybei paskyrus lėšas apmokėjimui už ieškovės atliktas paslaugas.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 86-88) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, aplinkybės dėl ieškovės darbų atlikimo nesilaikant sutarčių sąlygų ir pažeidžiant atskirais pasirašytais susitarimais nustatytus grafikus nė viena iš ginčo šalių savo procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodžiusi ir neįrodinėjo. Ši aplinkybė buvo nurodyta tik liudytojų, todėl teismas, ją nustatinėjęs, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir tuo pažeidė CPK 12-14 str., 17 str. įtvirtintus rungimosi, dispozityvumo ir šalių proceso lygiateisiškumo principus. Atsižvelgiant į ieškinio pagrindą, teismo nustatytos aplinkybės, jog darbai, nurodyti ieškovės pateiktuose darbų priėmimo aktuose (įskaitant KAVA nepasirašytuose), buvo realiai atlikti (tą, beje, pripažino ir apklausti liudytojais tuometiniai KAVA Žemės tvarkymo departamento Kėdainių ir Raseinių rajonų žemėtvarkos skyrių vedėjai J. M. ir J. P., kurie, be kita ko, yra nurodę ir tai, kad ieškovės teismui pateikti atliktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktai nebuvo KAVA pasirašyti tik dėl to, kad trūko pinigų tiems darbams apmokėti, o ne dėl to, kad tie darbai būtų buvę atlikti netinkamai) – o būtent tai ir įrodinėjo ieškovė – turėjo visiškai pakakti ieškiniui patenkinti, juo labiau, kad jokie byloje dalyvavę asmenys nėra ginčiję ir pačios ieškiniu reikalaujamos sumos. Kadangi ieškovė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą įvykdė, tuo tarpu kiti dalyvavę byloje asmenys teismo nustatytos, kaip ieškovės reikalavimo teisę paneigiančios aplinkybės, kad ieškovė darbus atliko ne pagal grafikus, nei įrodinėjo (ieškovė tokios įrodinėjimo pareigos neturėjo – ne ji grafikų nesilaikymu gynėsi nuo reikalavimo vykdyti piniginę prievolę), nei ją įrodė, nes byloje nėra pateikta jokių grafikų. Nesant pastarųjų, kurių, pasak teismo, nesilaikė ieškovė, atlikinėdama kadastrinius matavimus, yra neįmanoma nustatyti ir jų nesilaikymo fakto, nes paprasčiausiai nėra su kuo palyginti faktiškai ieškovės atliktų darbų datų. Taigi teismas aplinkybę, kad ieškovė darbus atliko pažeisdama grafikus, nustatė neteisėtai ir be jokio pagrindo. Kita vertus, būdama tikra, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių ir Raseinių žemėtvarkos skyriuose esantys tuometinės KAVA sudaryti ir su ieškove suderinti grafikai patvirtins, jog ieškovė darbus atliko laikydamasi juose nustatytų terminų, ieškovė tuos grafikus prašė išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos atitinkamų skyrių.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 97-99) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-21 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad ji informacijos, susijusios su ginčo dalyku, neturėjo, nes nebuvo sutarčių šalimi, kurių pagrindu apeliantė reiškė savo reikalavimus civilinėje byloje, taip pat nelikvidavo ir KAVA. Teismas, tai įvertinęs bei siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, visiškai pagrįstai apklausė liudytojus, kurie pateikė informaciją apie sutarčių vykdymą, kurių pagrindu apeliantė reiškė savo reikalavimus, bei KAVA likvidavimą. Be to, įrodymų visetas, o ne vienas iš jų, lemia atitinkamas teismo išvadas. Teismas vertino ne tik abiejų šalių pateiktus įrodymus, bet ir liudytojų bei trečiojo asmens parodymus, kurie yra laikytini įrodymais. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 14 str. 2 d.). Kadangi liudytojai nurodė, kad apeliantė darbus atliko pažeisdama grafikus, o tai susiję su nagrinėjamu ginču, teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nustatė šią aplinkybę ir ją nurodė sprendime. Tai, kad teismas, įvertinęs visus įrodymus, priėmė vienai iš šalių palankų sprendimą, nėra pagrindas pripažinti, jog teismas netinkamai vertino įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Šalių 2008-09-26 sudarytų Žemės sklypų kadastrinių matavimų paslaugų atlikimo sutarčių Nr. 23 (t. 1, b. l. 13-14) ir Nr. 12 (t. b. l. 31-32) (toliau – Sutartys), kuriomis ieškovė įsipareigojo atlikti Žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymais suformuotus žemės sklypų kadastrinius matavimus, 5.1.3 punktu užsakovas (KAVA) įsipareigojo sumokėti rangovui (ieškovei) už atliktas paslaugas Sutarties 4 skyriuje numatytais terminais ir tvarka. Sutarčių 4 skyriaus 4.5 p. numatyta, jog atsiskaitymas už mėnesio paslaugas atliekamas per 10 dienų, užsakovui pasirašius atliktų Paslaugų perdavimo-priėmimo aktą.
Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė, atlikusi kadastrinių matavimų darbus, pateikė šių darbų 2009-04-06 perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2 su priedu Kėdainių žemėtvarkos skyriui (t. 1, b. l. 21-25) 71.723,29 Lt sumai ir 2009-04-06 perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2 su priedu Raseinių žemėtvarkos skyriui (t. 1, b. l. 41-42) 8.156,69 Lt sumai apmokėjimui (bendra mokėtina suma 79.879,98 Lt), tačiau, KAVA-ai šių perdavimo–priėmimo aktų nepasirašius, ieškovė KAVA-ai daliniam atsiskaitymui pateikė perdavimo–priėmimo aktus 2009-11-04 Nr. 1 (45.334,01 sumai) (t. 1, b. l. 26-28), 2009-12-16 Nr. 2 (4.300,53 Lt sumai) (t. 1, b. l. 29-30) ir 2010-01-11 Nr. 1 (2.175,13 Lt sumai) (t. 1, b. l. 43), kuriuos KAVA pasirašė ir pagal kuriuos su ieškove atsiskaitė, sumokėdama viso 51.809,67 Lt (45.334,01 + 4.300,53 + 2.175,13) ir tokiu būdu, ieškovės teigimu, likdama skolinga 28.070,31 Lt (79.879,98 - 51.809,67).
Taigi šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma priteisti pagal priėmimo-perdavimo aktus, kurie užsakovo (KAVA) iki jo likvidavimo nebuvo pasirašyti. Kadangi nėra įvykusi viena iš sutartinių sąlygų, tik kuriai esant būtų kilusi KAVA pareiga atsiskaityti su ieškove už jos atliktas paslaugas, KAVA atsisakymas pasirašyti ant jai pateiktų priėmimo-pardavimo aktų nėra pripažintas neteisėtu, KAVA nėra įpareigota tokius aktus pasirašyti (tokie reikalavimai teisme net nebuvo keliami, nors, KAVA atsisakius pasirašyti jai pateiktus priėmimo-pardavimo aktus, ieškovė, tokį atsisakymą laikydama nepagrįstu sutartinėmis nuostatomis, galėjo savo pažeistas iš sutarties kildinamas teises ginti teisme), kolegijos nuomone, šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimai negali būti patenkinti vien dėl šios priežasties.
Taip pat pažymėtina, jog LRV 2009-09-02 nutarimu Nr. 1067 pakeitė LRV 2002-02-15 nutarimą Nr. 241 ,,Dėl fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ ir nustatė, jog asmenys savo lėšomis sumoka už žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose projektuojami valstybės parduodami ir nuomojami žemės sklypai (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus), taip pat perduodami neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypai, rengimo ir įgyvendinimo darbus. Nutarime numatyta, jog nurodyti darbai asmens lėšomis turi būti apmokėti per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame suprojektuotas valstybės parduodamas ar nuomojamas žemės sklypas (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus), taip pat perduodamas neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypas, patvirtinimo. Jeigu šie darbai asmens lėšomis neapmokami per nustatytą terminą, asmuo, kuriam suprojektuotas valstybės parduodamas, nuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypas, apskrities viršininko sprendimu išbraukiamas iš dokumentų, pagal kuriuos jam suprojektuotas šis žemės sklypas. Šiuo nutarimu taip pat nustatyta, jog tuo atveju, kai iki LR žemės reformos įstatymo 19 str. pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2009-07-09) buvo atlikti žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame projektuojamas ar suprojektuotas valstybės parduodamas ar nuomojamas žemės sklypas (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus), perduodamas neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypas, rengimo arba rengimo ir įgyvendinimo darbai, už kuriuos nesumokėta valstybės lėšomis ir nesudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos ar panaudos sutartis arba žemės sklypo patikėjimo teisė neperduota teisės aktų nustatyta tvarka, apskrities viršininko administracijos teritorinis žemėtvarkos skyrius per 20 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo įteikia (arba išsiunčia paštu) asmeniui, kuriam projektuojamas ar suprojektuotas žemės sklypas, pranešimą, kad jis savo lėšomis gali sumokėti už atliktus darbus, taip pat sąskaitą atliktiems darbams apmokėti. Sąskaita parengiama pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartyje, sudarytoje tarp apskrities viršininko ir asmens, rengiančio ir įgyvendinančio žemės reformos žemėtvarkos projektą, nurodytą kainą. Žemėtvarkos skyrius, gavęs asmens sumokėtus pinigus, per 5 darbo dienas atsiskaito su asmeniu, atlikusiu žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ar įgyvendinimo darbus.
Byloje esantys raštai, 2009-10-14 (t. 1, b. l. 50) (37.270,65 Lt), 2009-12-16 (t. 1, b. l. 51) (4.300,52 Lt) ir 2009-12-30 (2.175,13 Lt) (t. 1, b. l. 52) „Dėl apmokėjimo už atliktus darbus“, kolegijos nuomone, patvirtina, jog KAVA, pasikeitus ginčo santykių teisiniam reglamentavimui, pagal pasirašytus 2009-11-04 Nr. 1 (45.334,01 sumai) (t. 1, b. l. 26-28), 2009-12-16 Nr. 2 (4.300,53 Lt sumai) (t. 1, b. l. 29-30) ir 2010-01-11 Nr. 1 (2.175,13 Lt sumai) (t. 1, b. l. 43) priėmimo-perdavimo aktus atsiskaitė su ieškove būtent gautomis iš piliečių ir įmonių lėšomis už jiems atliktus darbus. Tai, jog pati ieškovė, KAVA-ai nepasirašius 2009-04-06 perdavimo–priėmimo aktų Nr. 2 (t. 1, b. l. 21-25; 41-42), parengė ir pateikė KAVA-ai pasirašyti tris naujus aktus, kuriuose buvo nurodyta visiškai kitokia (mažesnė) atliktų per mėnesį bei nuo darbų pradžios darbų vertė, prilygstanti gautomis iš piliečių ir įmonių lėšomis už jiems atliktus darbus, kolegijos nuomone, duoda pagrindą išvadai, jog tokiu būdu ieškovė tuo metu pripažino aplinkybę, jog, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nelikus valstybės finansavimo, KAVA su ieškove galėjo atsiskaityti tik gautomis iš piliečių ir įmonių lėšomis už jiems atliktus darbus, tuo labiau, kai Sutarčių 2.6.2 p. buvo numatyta, jog sutarties objekto dalių vertė gali būti keičiama tarp sąmatoje nurodytų paslaugų neviršijant bendros sutartinės žemės reformos žemėtvarkos paslaugų vertės, priėmus naujus norminius teisės aktus ar pakeitus galiojančius, kurie reglamentuoja žemės reformos Paslaugų atlikimo ir apmokėjimo tvarką ir kuriais vadovaujantis buvo apskaičiuota Paslaugų kaina. Pažymėtina, jog duomenų, kad žemėtvarkos skyriai, gavę asmenų sumokėtus pinigus, per 5 darbo dienas ir iki KAVA likvidavimo neatsiskaitė su asmeniu, atlikusiu žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ar įgyvendinimo darbus, t. y. su ieškove, į bylą nėra pateikta, apie tai nenurodyta ir ieškinyje. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, pati ieškovė jame cituoja (tokiu būdu pripažindama jo taikymą ginčo santykiams) LRV 2002-02-15 nutarimu Nr. 241 patvirtintų Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių 7 punktą, kuriame (redakcija, galiojusi bylos užvedimo metu - nuo 2009 09 15) numatyta, jog ,,Žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto ir šiame projekte asmeniui suprojektuoto valstybės parduodamo, nuomojamo, perduodamo neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypo patvirtinimo apskrities viršininko įsakymu įteikia (arba išsiunčia paštu) asmeniui sąskaitą, kad jis už atliktus darbus sumokėtų likusią sutartyje nurodytą pinigų sumą. Asmuo, gavęs sąskaitą, per 40 darbo dienų sumoka pinigus į žemėtvarkos skyriaus nurodytą sąskaitą. Žemėtvarkos skyrius, gavęs šiuos pinigus, per 5 darbo dienas galutinai atsiskaito (įskaitant avansą) su projekto autoriumi. Jeigu asmuo neapmoka sąskaitos, jis apskrities viršininko sprendimu išbraukiamas iš dokumentų, pagal kuriuos jam suprojektuotas valstybės parduodamas, nuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypas. Tokiu atveju sumokėtas avansas asmeniui negrąžinamas. Asmens nesumokėta likusi sutartyje nurodyta pinigų suma už atliktus darbus iš jo išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“ Kolegijos nuomone, akivaizdu, jog ir šių Taisyklių pagrindu pareiga atsiskaityti su ieškove per 5 dienas KAVA-ai būtų kilusi tik tokiu atveju, jei ji būtų gavusi pinigus iš asmenų, kas, kaip jau minėta, šioje byloje nenustatyta. Ieškovės teigimu, KAVA nedėjo pastangų išieškoti iš savo skolininkų neapmokėtos pinigų sumos už ieškovės jiems atliktus darbus. Tačiau, kolegijos nuomone, vien ši aplinkybė taip pat negalėtų būti pagrindas ieškiniui patenkinti, ieškovei nenurodžius ir teismui nenustačius jokio konkretaus įstatymo, kurį KAVA būtų pažeidusi, iki jos likvidavimo neišieškojusi iš asmenų lėšų už ieškovės atliktus darbus, nes nurodytose Taisyklėse jokie konkretūs terminai išieškoti iš asmenų jų nesumokėtas pinigų sumas už atliktus darbus nėra nustatyti.
Kolegija taip pat nustatė, jog pagal Sutarčių 2.5 p. bendra per metus atliekamų Paslaugų vertė kiekvieniems metams buvo nustatoma atliekamų Paslaugų sąmatoje (2 Sutarties priedas), kuri yra šios Sutarties neatsiejama dalis ir gali būti tikslinama kiekvienais metais papildomu šalių susitarimu, atsižvelgiant į žemės reformai vykdyti skirtas lėšas ir kitas šioje sutartyje nustatytas sąlygas. Iš 2008-09-26 Sutarties Nr. 23 Priedo Nr. 2, patikslinto 2009-02-25 susitarimu Nr. 1 (1 t., b. l. 17), matyti, jog Kauno apskrities Kėdainių rajono Aristavos, Lančiūnavos kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymų kadastrinių matavimų 2009 metais atliekamų paslaugų bendra sąmata (t. y. paslaugų vertė) buvo numatyta už valstybės parduodamos žemės sklypų projektų įgyvendinimą (kadastrinius matavimus) 67.200 Lt be PVM (80.000 Lt su PVM), iš jų ketvirčiais (tūkst. Lt): I - 8,4, II – 8,4, III – 25,2, IV – 25,2. Šis įrodymas, kolegijos nuomone, paneigia apelianto teiginį, jog ieškovė darbus atliko laikydamasi grafikuose nustatytų terminų, nes iš darbų išskirstymo ketvirčiais akivaizdu, jog pagrindinė darbų dalis buvo numatyta III ir IV ketvirčiuose, o tuo tarpu pagal šioje byloje pateiktus įrodymus akivaizdu, jog ieškovė 2009-04-06 perdavimo–priėmimo aktu Nr. 2 su priedu Kėdainių žemėtvarkos skyriui (t. 1, b. l. 21-25) įrodinėja atlikusi per pirmo ketvirčio mėnesį darbų iš bendros 69.011 Lt sąmatos (be PVM), galutinai suderintos 2009-03-05 susitarimo Nr. 1 priedu (1 t., b. l. 18), net 60.271,67 Lt be PVM (71.723,29 Lt su PVM) sumai, kas sudaro net 87,3 procento. Kadangi, kolegijos nuomone, ne ši aplinkybė dėl darbų atlikimo anksčiau sutarto laiko lemia ieškinio atmetimą, kolegija dėl su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.
Kadangi ieškovė neįrodė sąlygų, tik kurioms įvykus turėjo atsirasti KAVA pareiga atsiskaityti su ieškove, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmeti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.