- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 1-497-295/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00089-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Liucija Jankoitė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusi, laikinai nedirbanti, anksčiau neteista, kaip dabartinę gyvenamąją vietą nurodanti (duomenys neskelbtini),
kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji A. S., laikotarpiu nuo 2009-07-15 iki 2010-02-22 akcininko sprendimu būdama paskirta į UAB “ (duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2009-01-08 įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2009-03-12 registruota PVM mokėtoju kodas (duomenys neskelbtini)) direktorės pareigas, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostata, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, pateikiama laiku, išsami ir naudinga“, 6 str. 2 punkto nuostatą - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 str. nuostatas – “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinių operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, ir 14 str. 2 p. nuostatą - „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ tyčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje picerijoje esančioje prekybos centre „Akropolis“ adresu Ozo g.25 Vilniuje, organizavo prekybą tokiu būdu, kad picerijos klientams už gautas viešojo maitinimo paslaugas atsiskaitant grynais pinigais, jiems buvo pateikiamos atspausdintos sąskaitos (pre-čekiai) iš užsakymų programos „R-Keeper“, esančios atskirame kompiuteryje ir klientams sumokėjus sąskaitoje (pre-čekyje) visą nurodytą sumą grynais pinigais, „R-Keeper“ programoje buvo atliekamas neteisėtas apmokėtų sąskaitų koregavimas, dėl ko „R-Keeper“ programoje įrašoma realiai neįvykusi ūkinė operacija apie tariamai pritaikytą 50 procentų nuolaidą visai užsakymo sumai, įvardinant šias operacijas pavadinimu „50% Akcija” ir gavusi iš picerijos klientų visą apmokėtą užsakymo sumą, nurodytą sąskaitose (pre-čekiuose), elektroniniuose kasos aparatuose (korpusų Nr.IE100244 ir Nr. IE100244), neapskaitė 50 procentų realiai gautų pajamų. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2009-07-15 iki 2009-08-31 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą apgaule buvo neįtraukta 29 534 Lt apmokestinamųjų pajamų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-07-15 iki 2009-08-31.
Šiais savo veiksmais kaltinamoji A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Be to, kaltinamoji A. S., siekdama išvengti mokesčių, įrašė į PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:
ji, laikotarpiu nuo 2009-07-15 iki 2010-02-22 akcininko sprendimu būdama paskirta į UAB “ (duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2009-01-08 įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2009-03-12 registruota PVM mokėtoju kodas (duomenys neskelbtini)) direktorės pareigas, siekdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, dėl ko apskaitos programoje „R-Keeper“ buvo įrašoma realiai neįvykusį ūkinė operacija apie tariamai pritaikytą 50 procentų nuolaidą visai užsakymo sumai, nors iš tikrųjų klientų buvo gaunama visa užsakymo suma, nurodytą sąskaitose (pre-čekiuose), tokiu būdu įmonėje įrengtuose elektroniniuose kasos aparatuose elektroniniuose kasos aparatuose (korpusų Nr.IE100244 ir Nr. IE100245), neapskaitė 50 procentų realiai gautų pajamų, dėl ko per 2009 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą apgaule nebuvo įtraukta 29 534 Lt apmokestinamųjų pajamų bei žinodama, jog bendrovė apskaitė tik dalį apmokestinamųjų pajamų, davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir apie nusikalstamą veiką nežinančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ( į.k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) pateikti duomenis apie įmonės gautas pajamas pagal elektroniniais kasos aparatais (korpusų Nr. IE100244 ir Nr. IE100245) fiksuotas pajamas, dėl ko buhalterines paslaugas teikusios įmonės darbuotojai, nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, sąžiningai klysdami, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose už 2009 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius nenurodė realiai gautų, bet buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų 69 274 Lt apmokestinamųjų pajamų, o būtent:
į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmines ir patikslintas PVM deklaracijas (Forma 0600), už 2009m. 07-08 mėn., laikotarpį įrašė žinomai neteisingus duomenis 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ –305940 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti 375214 Lt (305940 +69 274); 31 eilutėje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM „ – mokėtiną -13286 Lt PVM; faktiškai turėjo deklaruoti mokėtiną 26448 Lt (13286+13162) PVM į valstybės biudžetą bei šiuos žinomai neteisingus duomenis 2009-08-25 d., 2009-08-23 d., pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema.
Tokiu būdu, ji, 2009-08-25 ir 2009-08-23 pateikusi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, pirmines ir patikslintas PVM deklaracijas (Forma 0600) už 2009 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius, kuriomis sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą 13162 Lt, tuo padarydama valstybės biudžetui 13162 Lt turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais kaltinamoji A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji A. S. savo kaltę jai inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir siekdama išvengti įstatymais numatytų mokesčių, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas.
Teismas mano, kad kaltinamosios A. S. prisipažinimas dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir jos nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamosios A. S. kaltė apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie įmonės pajamas pateikimu įrodyta, o jos padaryta veika atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje.
BK 222 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai apgaulingai tvarkytą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija traktuotina kaip blanketinė, t.y. BK 222 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išsiaiškinama remiantis ne vien baudžiamuoju įstatymu, bet ir kitais susijusiais teisės šaltiniais. BK 222 straipsnio 1 dalies tekste buhalterinės apskaitos sąvokos turinys yra nurodytas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – ir įstatymas). Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje buhalterinė apskaita apibūdinama kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti, o įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) ir 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad į buhalterinę apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, be to, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, turinčiais privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, o už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys (Įstatymo 14 straipsnio 2 punktas). Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukus 29534 litų apmokestinamųjų pajamų, buvo iškreipta įmonės veiklos buhalterinė apskaita, ji tapo neobjektyvi ir nepalyginama, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dydžio už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., todėl kaltinamosios A. S. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamoji A. S., siekdama išvengti 13162 litų mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, ir žinodama, kad į pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas yra įrašyti neteisingi duomenys apie apmokestinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl kaltinamosios A. S. veika atitinka ir požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai ir dėl padarytų nusikalstamų veikų ji nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad ji savo noru atlygino nusikalstamomis veikomis valstybei padarytą turtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios A. S. gynėja prašė baudžiamąją bylą kaltinamosios A. S. atžvilgiu nutraukti, kadangi kaltinamoji susitaikė su valstybės institucijos atstovu.
Prokuroras neprieštaravo, kad baudžiamoji byla kaltinamosios A. S. atžvilgiu būtų nutraukta, kaltinamajai susitaikius su valstybės institucijos atstovu.
BK 38 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos:
2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir valstybės institucijos atstovas susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų visų sąlygų visuma.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamoji A. S., kuri yra kaltinama apysunkio (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir nesunkaus (BK 220 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymu, savo kaltę jai inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamų veikų aplinkybėmis, ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas, savo noru atlygino valstybei padarytą turtinę žalą, iš kaltinamosios gynėjos pateikto susitaikymo protokolo (T. 2., b.l. 163) matyti, kad kaltinamoji susitaikė su valstybės institucijos atstove, šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė, kaltinamoji A. S. anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiama nebuvo, ji supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, todėl teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamoji A. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje, leidžiančios atleisti kaltinamąją A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su valstybės institucijos atstovu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
Atleisti A. S., padariusią nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajai susitaikius su valstybės institucijos atstovu, ir baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.
Kardomosios priemonės A. S. neskirti.
Išaiškinti A. S., kad jai, per vienerius metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.