Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovui advokatui Elmarui Urbonui, nedalyvaujant atsakovui N. D., dalyvaujant institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Eimučiui Blažiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui N. D., institucijai duodančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu metus laiko, jiems gimė duktė, tačiau vėliau dėl nesutarimų bendras gyvenimas nutrūko. Atsakovas atsisakė įteisinti tėvystę. Būdama nėščia ieškovė lankėsi Dainavos poliklinikoje, kur nurodė, kad vaiko tėvas atsakovas. Nustačius tėvystę prašo priteisti dukters išlaikymui po 200 Lt kas mėensį momaomis peruiodinėmis išmokomis.

Atsakovas į posėdį neatvyko. Atsiliepimo nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad palaiko ieškinį, 200 Lt suma yra pakankama vaiko išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro gimimo liudijimo Nr. 064336 nustatyta, jog E. K., gim.2007-03-20, motina yra R. K., tėvystės nenustatyta (b.l. 4).

Tėvystei , sutinkamai su LR CK 3.148 str. 1d., pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės.

Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo procesą, juo nesidomėjo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, todėl darytina išvada, kad atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nustatymo ir su pareiga išlaikyti savo vaiką.

Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl gyvenimo kartu su atsakovu patvirtina liudytojos V. G. parodymai. Minėta liudytoja parodė, kad ji buvo ieškovės kaimynė, bendravo ir su ieškove ir su atsakovu, abu pažinojo, gerai sutarė. Iš liudytojos parodymų nustatyta, kad šalys iki dukters gimimo kartu gyveno, tarp jų buvo šeimyniniai santykiai. Jiems gimusi dukra, yra labai panaši į atsakovą (CPK 189 str.).

Byloje išreikalauti rašytiniai įrodymai – ieškovės Asmens sveikatos istorija Nr.75 patvirtina jos ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad būdama nėščia ir lankydamasi Dainavos poliklinikoje nurodė, jog vaiko tėvas yra atsakovas: ieškovės Sveikatos istorijoje nurodyta vyro pavardė, vardas ir gimimo metai sutampa su atsakovo duomenimis. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus ieškovės ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas N. D., yra E. K., gim.2007-03-20, tėvas (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Pažymėtina, kad vaiko materialinio išlaikymo nepertraukiamumui užtikrinti valstybė taip pat prisiėmė subsidiariąją pareigą teikti išlaikymą vaikams, kurie negauna išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų asmenų, privalančių juos išlaikyti pagal įstatymą, t. y. ne tik tėvų, bet ir senelių, pilnamečių brolių, seserų (CK 3.204 straipsnio 1 dalis). Ši valstybės prisiimta pareiga detalizuota specialiajame Vaikų išlaikymo fondo įstatyme. Tiek CK 3.204 straipsnio 3 dalyje, tiek nurodyto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnyje įtvirtinta valstybės regreso teisė į išlaikymą vaikui privalėjusį teikti ir jo viso ar dalies neteikusį asmenį bei teisė reikalauti iš tokio asmens 5 proc. metinių palūkanų.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K- 3-495/2008). Pažymėtina, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai) bei siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šalių vaikas yra nepilnametis. Ieškovė, vykdydama savo pareigą nepilnamečiui vaikui užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į ugdymą, sveiką mitybą, augančiam organizmui reikalingą reguliarų vitaminų vartojimą. Vaikui tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip pačio vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik didėja. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaikų poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, šiuo metu atlikinėjantis laisvės atėmimo bausmę. Tačiau jis yra jaunas, sveikatos problemų neturintis, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas nesidomėdamas bylos procesu, nepateikdamas atsiliepimo, prašymų, nepateikė ir į bylą jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie kitus išlaikytinius. Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko būtinuosius poreikius, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 88, 92 , 93 str. 96 str., LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas N. D., a.k(duomenys neskelbtini) yra E. K., gim.2007-03-20, tėvas.

Priteisti iš atsakovo N. D., a.k(duomenys neskelbtini) E. K., gim.2007-03-20, išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos 2011-06-22 po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei R. K., a.k(duomenys neskelbtini) uzufruktą į šias lėšas.

Priteisti iš atsakovo N. D., a.k(duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 172 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt du litus) žyminį mokestį, 31 Lt (trisdešimt vieną litą) išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo N. D., a.k(duomenys neskelbtini) 890 Lt (aštuonis šimtus devyniasdešimt litų) valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5630.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.