- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-28
- Bylos Nr.
- 2-325-109/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Bobrel
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- Viešajai įstaigai Jonavos ligoninei
- Trečiasis asmuo
- L. M., N. Š., J. S., „BTA”
- Advokatai
- Rita Petručionytė
- Kategorijos
- 44.5.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Birutė Bobrel, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovei L. V., jos atstovei advokatei Ritai Petručionytei, atsakovo atstovui Gediminui Ramanauskui, trečiojo asmens atstovui J. K. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Jonavos ligoninei, tretieji asmenys: L. M., N. Š., J. S., „BTA” akcinės draudimo bendrovės filialas Lietuvoje, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė L. V. yra M. V., mirusio 2006 m. liepos 21 d. Kauno medicinos universiteto klinikose, mama.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Jonavos ligoninės 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (2 t. b. l. 12). Ieškinyje nurodė, kad 2006 m. liepos 13 d. ištikus epilepsijos priepuoliui, sūnus namuose griuvo ir susižalojo nosį.
Dėl atviros kirstinės žaizdos per visą nosies ilgį ilgį M. V. 2006 m. liepos 13 d. 20 val. 5 min. greitosios medicinos pagalbos pristatytas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Tik 21 val. 30 min. jį konsultavo gydytojas otorinolaringologas N. Š., kuris ligos istorijoje pažymėjo apie kirstinę nosies žaizdą, įplėštas abi šnerves ir pilnas nosies landas krešulių, ir nustatė diagnozę: nosies žaizda bei nosies kaulų lūžimas. Gydytojas esant vietinei nejautrai susiuvo kirstinę nosies žaizdą, uždėjo sterilų tvarstį ir paskyrė atlikti šoninę nosies kaulų rentgenogramą. Medicinos personalo nelydimą, grįžtantį iš rentgeno kabineto sūnų ištiko antras epilepsijos priepuolis, jis koridoriuje nugriuvo.
LR Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 14 str. nustato, kad laikoma, jog yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei paciento mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
2008 m. vasario 7 d. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-25-17K ir tos pačios dienos sprendime Nr. 4A-25 17K „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti" konstatuota visa eilė pažeidimų, tarp jų, jog priėmimo skyriuje budėjusi bendrosios praktikos slaugytoja L. M. neorganizavo (neinformavo), atitinkamo gydymo profilio (skyriaus) budinčio gydytojo iškvietimo į priėmimo skyrių (sprendimo 3.1.3 p.), pažymėta, kad duomenų, kada sūnų ištiko epilepsijos priepuolis, ar buvo teikta būtinoji pagalba iki 23 val. ligos istorijoje nėra (ataskaitos 1 lapo 6 pastraipa). Epilepsijos priepuolio metu sūnų ištiko klinikinė mirtis ir jis buvo paguldytas į reanimacijos intensyvios terapijos skyrių. Tik 2006 m. liepos 14 d. 7 val. konstatavus komą pagal Glasgovo skalę -7 balai, 7 val. 30 min. gydytojas reanimatologas J. S. paskyrė gydytojo neurologo konsultaciją dėl galimos galvos traumos diagnozės ir gydymo taktikos. Liepos 15 d. sūnus perkeltas į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur liepos 21 d. mirė.
2009 m. vasario 28 d. jai įteiktas 2009 m. vasario 19 d. LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2009 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 56-12, kurio dėstomojoje dalyje nurodoma, jog M. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepakankamai laiku ir tinkamai, kas galėjo sąlygoti letalinę išeitį (1 t. b. l. 9,10).
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad priežastinį ryšį tarp atsakovo aplaidaus neveikimo ir atsiradusių pasekmių – sūnaus mirties įrodinės teismo medicinos specialistų ir deontologinės ekspertizės išvadomis.
Sutinkamai su LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str. 3 p., kuris nustato, jog pacientui mirus žala atlyginama nedarbingiems tėvams, ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
2006 m. liepos 13 d. atlydėjusį sūnų į ligoninę ir matydama, kad pasikartojus epilepsijos priepuoliui, jam ligoninėje nesuteikiama skubi medicininė pagalba, patyrė didžiulį šoką, dvasinį skausmą ir išgyvenimus, nes jautėsi bejėgė padėti savo sūnui.
Vėliau dėl sūnaus mirties ji patyrė dar didesnius išgyvenimus, dvasinį skausmą, sielvartą, pašlijo jos sveikata, pasireiškianti regėjimo pablogėjimu, apkurtimu, todėl prašė priteisti iš atsakovo 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškinio reikalavimus grindžia LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 3 punktu, 14 straipsniu, 17 straipsnio 3 dalimi, CK 6.246 – 6.249 straipsniais, 6.250 straipsnio nuostatomis (b. l. 2-5, 133-135, 2 t. b. l. 121).
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ Jonavos ligoninė prašo ieškinį atmesti, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais (b. l. 57-63). Nurodė, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, žalos fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos, t. y. neįrodė sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. M. V. VšĮ Jonavos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos laiku ir tinkamai, pažeidimų, galėjusių turėti priežastinį ryšį ar kaip nors įtakoti ligos eigą ir jos letalinę baigtį medicinos dokumentuose nekonstatuota. Teikiant medicinos sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Jonavos ligoninėje jokia žala M. V. sveikatai padaryta nebuvo.
Tretysis asmuo L. M. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 54,55) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą
Nurodė, kad ligonis M. V., 1974 02 26, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). buvo atvežtas į VšĮ Jonavos ligoninės Priėmimo - skubios pagalbos skyrių 2006 07 13 20 val.5 min. su diagnoze: muštinė nosies šaknies žaizda. Greitosios medicinos pagalbos siuntime (toliau GMP) nurodant, „namiškiai sako, kad ligoniui būna epilepsijos priepuoliai, ar dabar buvo priepuolis, niekas negali patvirtinti". Ligonis buvo sąmoningas, stabilus, traukulių epizodo ligonio transportavimo metu ir atvežus į priėmimo skyrių nestebėta, neblaivus, lydimas namiškių. Ji VšĮ Jonavos ligoninė Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus slaugytoja L. M. pradėjo ligoniui teikti skubią institucinę pagalbą: sutvarkė žaizdą, uždėjo tvarstį ir iškvietė konsultantą gydytoją otorinolaringologą N. Š., kadangi nosies žaizdos įeina į gydytojo otorinolaringologo kompetenciją ir nėra kitų specialybių gydytojų: traumatologo, chirurgo ar terapeuto kompetencija. Gydytojas otorinolaringologas N. Š. atvyko į VšĮ Jonavos ligoninės Priėmimo skyrių ir konsultavo ligonį M. V. 2006 07 13 21 val. 30 min., padarydamas įrašą ambulatorinėje apžiūros kortelėje – LOR: „šiandien vakare krito namuose ant nosies ir ją prasikirto. Prieš 2 dienas sutrenkė dešinę ranką" Apžiūrint kirstinę žaizdą per visą nosies ilgį, įplėštos ir abi šnervės. Nosies landos pilnos kraujo krešulių. Ant žaizdos uždėtas tvarstis ir ji šiuo metu nekraujuoja. (Hg.ist.Nr. 06/003008/0). Nustatyta Dgn.: Vulnus nasi. F-ra ossium nasi (Nosies žaizda. Nosies kaulų lūžimas). Esant vietinei nejautrai nosies žaizda susiūta, uždėtas sterilus tvarstis. Gydytojas paskyrė atlikti šoninę nosies kaulų rentgenogramą, ir nukreipė konsultuoti kitam specialistui: gydytojo rentgenologo konsultacijai." Nuo atvykimo į VšĮ Jonavos ligoninę iki gydytojo otorinolaringolo N. Š. konsultacijos bei operacijos pabaigos ligoniui traukulių epizodai nebuvo stebėti, ligonis buvo stabilus, pilnai sąmoningas, kadangi atsisakė transportavimo į rentgeno skyrių, ir norėjo nueiti pats, jį palydėjo į rentgeno skyrių šoninei nosies rentgenogramai atlikti. Palydėjusi grįžo atgal į priėmimo skyrių priiminėti kitus ligonius.
Ligonis M. V. grįždamas iš Rentgeno skyriaus apie 23 val. lydimas namiškių nugriuvo, priežastis nėra aiški – galimai įvyko epilepsijos priepuolis, prarado sąmonę, todėl ji pakvietė budintį gydytoją – reanimatologą J. S. bei kartu su gydytoju N. Š. priėjo prie ligonio. Ligonis buvo nesąmoningas, traukulių nebuvo, kvėpavo spontaniškai. Ligonis buvo užkeltas ant vežimėlio, atvykęs reanimacijos sk. vedėjas gydytojas reanimatologas J. S. įvertino ligonio būklę ir liepė transportuoti ligonį į reanimacijos skyrių. Šiais veiksmais ji nepadarė jokios neteisėtos veikos, kaltų veiksmų, pacientui žalos.
Trečiojo asmens „BTA” ADB filialas Lietuvoje atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, nenustačius priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ir M. V. mirties (2 t.b. l. 6, 7).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais padarytą žalą pacientui. Ieškovė neturtinės žalos padarymą sieja su atsakovės gydytojų 2006-07-13 netinkamai ir ne laiku teiktomis jos sūnui M. V. sveikatos priežiūros paslaugomis, tai galėjo sąlygoti letalinę išeitį.
Nosies operacijos metu galiojusio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnis 3 dalis numatė sveikatos priežiūros įstaigos deliktinę civilinę atsakomybę už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams (CK 6.283 straipsnis). Deliktinė atsakomybė konstatuojama tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo (ieškovės). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-16/2004, 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D., A. D. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-222/2005, ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.
Byloje nustatyta, kad M. V. į VšĮ Jonavos ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyrių 2006-07-13 20.05 val. buvo atvežtas su diagnozavus: Vulnussvartusum r. nasi (muštinė nosies šaknies žaizda). Greitosios medicinos pagalbos siuntime (toliau GMP) nurodyta „namiškiai sako, kad ligoniui būna epilepsijos priepuoliai, ar dabar buvo priepuolis, niekas negali patvirtinti”. Ligonis buvo sąmoningas, stabilus, traukulių epizodo ligonio transportavimo metu ir atvežus į priėmimo skyrių, nepastebėta, lydimas namiškių. Atsakovo priėmimo skubios pagalbos skyriaus slaugytoja L. M. suteikė skubią institucinę pagalbą: sutvarkė žaizdą, uždėjo tvarstį ir iškvietė konsultantą gydytoją otorinolaringologą N. Š.. Gydytojas N. Š. atvyko iš Kauno, 2006-07-13 ir 21.30 val. konsultavo ligonį padarydamas įrašą ambulatorinėje apžiūros kortelėje (b. l. 54-55).
Atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, kad M. V. padaryti sužalojimai – muštinė žaizda nosyje, atviri nosies kaulų lūžiai, o taip pat muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijų, patvirtino mirusiojo M. V. palaikų tyrimą atlikęs Kauno m. teismo medicinos ekspertas A. S., kuris savo išvadoje Nr. M/1048/06/(08) konstatavo, kad M. V. mirė nuo galvos smegenų pabrinkimo ir suspaudimo, išsivysčiusio dėl epilepsinės būklės sukeltos postanoksinės encefalopatijos ir prasidėjus plaučių uždegimui. Remiantis turimais medicininiais dokumentais po pirmo epilepsijos priepuolio, kurio metu buvo sužalotas veidas, suteikus medicininę pagalbą ligoninėje, M. V. galėjo ir atliko aktyvius veiksmus – ėjo, kalbėjo, todėl nepaneigtas atsakovo atstovo argumentas, jog esant tokiam sužalojimo laipsniui, atsakovas neprivalėjo ligonio lydėti iš rentgeno kabineto.
Valstybinė medicinos audito inspekcija prie SAM, išnagrinėjusi L. V. prašymą dėl medicininio audito atlikimo VšĮ Jonavos ligoninėje, mirus jos sūnui M. V., atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir 2008-02-07 priėmė sprendimą Nr. 4A-25-17k dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti (b. l. 9-10).
Ligoninės vadovui buvo rekomenduota raštiškai supažindinti slaugytoją L. M. ir gydytoją A. D. su teisės aktais ir procedūromis, reglamentuojančiomis tinkamą jų darbo organizavimą (b. l. 62).
Pažymėtina, kad atlikus auditą nei vienos iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53-58 straipsniuose numatytų sankcijų VMAI netaikė VšĮ Jonavos ligoninei (b. l. 9, 10 ), o asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje davė išvadą, jog 2006-07-13 – 2006-07-15 Jonavos ligoninėje M. V. teiktos reanimacijos ir intensyviosios terapijos profilio asmeninės sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos (b. l. 11-14).
Taip pat pažymėtina, kad LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, siekdama išsiaiškinti L. V. pareiškimo pagrįstumą, tyrė klausimus, ar buvo laiku ir tinkamai teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos M. V. Jonavos ligoninėje, ar teikiant paslaugas ligoninėje buvo padaryta žala M. V. sveikatai, į pagalbą pasitelkė žymius specialistus: anesteziologijos, reanimacijos ir kritinių būklių medicinos centro vadovą prof. J. I. (b. l. 24), SAM konsultantą neurologą profesorių V. B. (b. l. 25), kurie nustatė, jog M. V. VšĮ Jonavos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos laiku ir tinkamai bei teikiant ligoniui sveikatos priežiūros paslaugas sveikatai nebuvo padaryta jokia žala (b. l. 24,25).
Siekiant įvertinti gydytojų veiksmus, Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi byloje paskyrė deontologinę teismo medicinos ekspertizę (2 t.b. l. 25-26). 2010 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės akto Nr. EDM 82/10(01) išvadose konstatuota, kad M. V. VšĮ Jonavos ligoninėje 2006-07-13 medicininė pagalba buvo teikiama tinkamai ir laiku, tarp M. V. mirties ir VšĮ Jonavos ligoninės gydytojų veiksmų priežastinio ryšio nėra, pagal aprašomą ligonio būklę iki konstatuotos klinikinės mirties, ligonis į rentgeno kabinetą neprivalėjo būti gabenamas vežimėliu, po ligoninėje ištikusio epilepsijos priepuolio medicinos pagalba buvo suteikta tinkamai ir laiku, 2006 m. liepos 13 – liepos 15 dienomis ligoninėje buvo nustatyta teisinga diagnozė: epilepsija, nosies kaulų lūžis. Įtariama intrakranijinė hemoragija nepasitvirtino. M. V. lavono tyrimo protokole yra užfiksuoti kepenų riebalinės distrofijos, kasos sklerozės ir galvos smegenų minkštųjų dangalų fibrozės požymiai, tokie pakitimai yra būdingi asmenims, piktnaudžiaujantiems alkoholiniais gėrimais, gydytojų J. S. ir N. Š. veiksmai nepadarė žalos M. V. sveikatai (2 t. b. l. 45-57).
Teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. R. patvirtino ekspertizės akto išvadų pagrįstumą (b. l. 45-46). Teismas, atsižvelgdamas į ekspertizės išvados teiginių ryšį su teismo paminėtais sprendime kitais įrodymais sprendžia, kad ši išvada yra teisinga ir neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl priimdamas sprendimą remiasi eksperto išvada.
Pažymėtina, jog aplinkybę, kad M. V. pats nesirūpino savo sveikata, rūkė, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, nevartojo medikamentų patvitina ir šie įrodymai:
Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 06/002829/0 pažymėta, kad 2006-06-30 M. V. iš darbo UAB „Jonavos hidrotechnika” buvo hospitalizuotas skubia tvarka po epilepsijos priepuolio ir paguldytas į VšĮ Jonavos ligoninę. Greitosios medicinos pagalbos, ligonio siuntime grafoje „greitosios medicinos pagalbos ir kitos žinios apie ligonį ” nurodyta, kad ligonis jokių vaistų negeria, nesigydo nuo epilepsijos, nesaikingai vartoja alkoholį. Atvežus į priimamąjį gyd. A. K. konstatavo, kad tris dienas prieš epilepsijos priepuolį, ligonis vartojo alkoholinius gėrimus, 2006-07-01 išrašius M. V. iš ligoninės, 2006-07-03 jis parašė pareiškimą darbdaviui dėl atleidimo iš darbo pačiam prašant ir tą pačią dieną darbdavys jį atleido iš darbo (b. l. 40-42).
Tretysis asmuo – atsakovo priėmimo skubios pagalbos skyriaus slaugytoja L. M. atsiliepimu į ieškinį patvirtino, kad 2006-07-13 M. V. į ligoninės priimamąjį atvežtas išgėręs. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šį faktą patvirtina ligonio kraujyje išlikęs alkoholio kiekis 0,01g/1 paimtame 4 val. nuo GMP iškvietimo ir nustatytame po ligonio gaivinimo reanimacijos skyriuje. Todėl ieškovės paaiškinimas, kad jos sūnus nepiktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, neatitinka tikrovės, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Taigi nei viename bylos rašytiniame įrodyme nėra konstatuota, kad 2008-02-07 Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie SAM sprendime nurodyti pažeidimai, atliekant VšĮ Jonavos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę galėjo kaip nors įtakoti M. V. ligos eigą ir jo letalinę išeitį.
Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad ieškovės sūnaus mirtis yra jo susirgimo pasekmė, o ne medicinos darbuotojų netinkamo gydymo išdava. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal teisės doktriną ir teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d nutartis civilinėje byloje J. R. ir Z. R. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos Nr. 3K-3-206/2005.)
Teismas įvertinęs įrodymų visumą sprendžia, kad sprendimu nustatytos aplinkybės rodo, jog gydytojų veiksmai buvo adekvatūs susiklosčiusiai faktinei situacijai, todėl teisine prasme nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės gydytojų veiksmų ir atsiradusios žalos, o formalūs pažeidimai nurodyti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie SAM sprendime, neįtakojo pasekmių atsiradimo – M. V. mirties.
Ieškovė pareikšdama ieškinį atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, neįrodė gydytojų pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimo, žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp gydytojų nerūpestingumo ir padarytos žalos.
Nenustačius ryšio tarp netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir paciento mirties, nėra teisinio pagrindo konstatuoti paciento motinos išimtinio pobūdžio išgyvenimo kaip pagrindo nustatyti priteistiną pinigais neturtinę žalą. Jeigu žalos fakto nenustatoma, tai civilinė atsakomybė netaikoma (CK 6.245, 6.250 straipsniai).
Atmetus ieškinį, iš ieškovės L. V. priteistinos 94,59 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Iš ieškovės L. V. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) 94,59 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.