Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. M. (R. M.) atstovės advokatės Aldonos Kondratavičienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-248-1014/2018 ir apeliacinį skundą atsisakyta priimti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2018 m. liepos 26 d. 00.11 val. Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. policijos komisariate (toliau – Šalčininkų PK) buvo gautas A. A. pranešimas apie triukšmą 2018 m. liepos 20 d. apie 22.33 val., kurį sukėlė eksploatuojamas traktorius „Belarus“, priklausantis R. M.. Triukšmas sutrikdė poilsį ir ramybę nakties metu, nes pažadino pranešėjo motiną G. A., turinčią II neįgalumo lygį. Vėliau, 22.48 val., kombainas „(duomenys neskelbtini)“ sukėlė dar didesnį triukšmą. Pranešime nurodoma, kad A. A. ramybė taip pat buvo sutrikdyta 2018 m. liepos 24 d. tarp 22.13 val. ir 22.16 val.

2. 2018 m. rugpjūčio 10 d. Šalčininkų PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. nutarimu Nr. 97-ANR_L-227-2018, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisenos R. M. nuspręsta nepradėti. Šį nutarimą A. A. apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismui, o Šalčininkų PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. pateikė atsiliepimą į šį skundą.

3. Vilniaus regiono apylinkės Šalčininkų rūmų teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi A. A. skundą tenkino iš dalies. Teismas nurodė, jog norint asmens veiką kvalifikuoti pagal ANK 488 straipsnį, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu. Tyrimo metu nebuvo analizuojamas ūkio technikos maksimalus garso lygis nurodytas įrenginio techninėje dokumentacijoje, nebuvo apklausti pareiškėjo šeimos nariai, nenustatyti atstumai, kuriais R. M. technika statoma prie pareiškėjo sklypo, neišsiaiškintos priežastys, kodėl jis technikos priemones stato gyvenamųjų namų teritorijoje, o ne tam specialiai skirtoje vietoje, taip pat neištyrus sunkiasvorės žemės ūkio technikos skleidžiamo garso, neįmanoma įvertinti, ar R. M. padarė ANK pažeidimą. Todėl 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas naikintinas ir byla gražintina papildomam aplinkybių tyrimui atlikti. Šią teismo nutartį R. M. atstovė advokatė A. Kondratavičienė apskundė Vilniaus apygardos teismui, apeliaciniu skundu taip pat prašydama atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti bei R. M. atstovės apeliacinį skundą atsisakė priimti. Pasak teismo, terminas paduoti apeliacinį skundą pasibaigė 2018 m. gruodžio 5 d., o prie skundo nepridėti įrodymai, kad R. M. apie priimtą nutartį sužinojo būtent 2018 m. gruodžio 7 d. Be to, šiuo atveju R. M. atžvilgiu nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, taigi jis nėra administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Anot teismo, pagal ANK 644 straipsnį, apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus išnagrinėjus administracinių nusižengimų bylas pirmosios instancijos teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nukentėjusysis (ar jų atstovai) gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui. Kadangi R. M. nėra administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu – jis neturi teisės paduoti apeliacinio skundo dėl minėtos 2018 m. lapkričio 15 d. teismo nutarties.

5. Atskiruoju skundu R. M. atstovė advokatė A. Kondratavičienė prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti R. M. pateiktą apeliacinį skundą dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties panaikinimo. Atskirajame skunde nurodoma, jog apie 2018 m. lapkričio 15 d. priimtą nutartį R. M., kaip asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas ir kurio galimos atsakomybės klausimas sprendžiamas teismo nebuvo informuotas ir teismo nutartis jam taip pat nepagrįstai nebuvo įteikta. Skunde nurodoma, jog ANK normų analizė leidžia pagrįstai teigti, jog teisė pateikti apeliacinį skundą turi būti sudaryta ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 644 straipsnis), tačiau ir asmeniui, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas (ANK 615 ir 621 straipsniai). Pagal pažodinį ANK normų aiškinimą susidarytų situacija, kad asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, tačiau kuris nėra atsakomybėn traukiamas asmuo, turi teisę kreiptis tik į pirmos instancijos teismą, tačiau neturi teisęs į apeliaciją, nes pagal ANK 644 straipsnį, apeliacinį skundą paduoti gali tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to, pasak advokatės, anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302² nuostatos numatė, jog apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus nagrinėjant ATPK 224 straipsnyje nurodytas administracinių teisės pažeidimų bylas ir pagal skundus dėl organų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, ATPK 291 straipsnyje nurodyti asmenys (t. y. ir asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas) gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui. Taigi ir R. M. turėjo teisę apskųsti aptariamą sprendimą. Be to, 2018 m. rugpjūčio 10 d. Šalčininkų PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. nutarimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną buvo priimtas būtent dėl R. M. – todėl ir šiuo atveju jis laikytinas asmeniu, dėl kurio šis nutarimas priimtas, kas reiškia, jog abu minėtus sprendimus jis turėjo teisę apskųsti. Dėl minėtos priežasties buvo pažeistos R. M. teisė būti išklausytam bei kitos jo įstatymuose reglamentuojamos teisės. Advokatė taip pat nurodo, jog atitinkamai A. A. neturėjo teisės paduoti skundo, nes neturi nukentėjusiojo statuso. R. M. įsitikinimu, formaliais pagrindais atmetus jo pateiktą apeliacinį skundą, būtų nepagrįstai nepašalinti esminiai pažeidimai, padaryti šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą A. A. prašo palikti galioti 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad skunde yra neteisingai aiškinamos ANK nuostatos, reglamentuojančios subjektus, kurie gali skųsti apylinkių teismų nutarimus. A. A. teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ne R. M. atžvilgiu, nenagrinėjo jo kaltės klausimo, buvo analizuojamas tik pareiškėjo skundas. Taip pat teigiama, jog tyrėjas J. V. ir teismas priėmė sprendimus tik dėl pareiškėjo skundų, todėl nesvarbu, ar A. A. yra pripažintas nukentėjusiuoju, nes tokiu atveju jis yra laikytinas asmeniu, dėl kurio yra priimtas atitinkamas nutarimas ir todėl gali skųsti priimtus sprendimus.

R. M. atstovės advokatės Aldonos Kondratavičienės atskirasis skundas atmestinas.

7. Susipažinęs su bylos medžiaga bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-248-1014/2018 ir apeliacinį skundą atsisakyta priimti, yra pagrįsta ir teisėta – šiuo atveju R. M. nebuvo asmeniu, kuris minėtą teismo sprendimą galėjo apskųsti.

8. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, grįsdamas savo teisę ginčyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį, kuria pareigūno 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos buvo panaikintinas ir byla gražintina papildomam aplinkybių tyrimui atlikti, R. M. netinkamai (ir tuo pačiu nepagrįstai plečiamai) aiškina ANK nuostatas.

9. Išties ANK 621 straipsnyje yra nurodyta, kad pareigūnų, kurie atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą (ANK 615 straipsnio 1 dalis), nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas ir nukentėjusysis (ar jų atstovai). Visgi šiuo konkrečiu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. Šalčininkų PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. nutarimu, buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną – taigi šiuo atveju nebuvo nei pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (buvo atliktas tik bylos aplinkybių tikslinimas), nei buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ar tuo labiau nutarimas R. M. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju R. M. atstovės siūlomos taikyti ANK 621 ir ANK 615 straipsnio nuostatos neatitinka faktinės situacijos ir negali būti taikomos, tuo pačiu konstatuojant, kad R. M., skirtingai nei procesą inicijavęs A. A., neturėjo teisės apskųsti nei minėto pareigūno nutarimo, nei vėlesnės Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla grąžinta papildomam aplinkybių tyrimui atlikti.

10. Pabrėžtina, jog remiantis ANK 577 straipsnio 1 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu laikomas asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriam administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas surašė ar turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Taigi akivaizdu, kad tokio statuso šioje byloje R. M. nėra įgijęs ir tai tik patvirtina anksčiau nurodytą apygardos teismo išvadą. Kita vertus, jei teismo pavesto atlikti papildomo aplinkybių tyrimo metu tokį statusą R. M. įgytų (teisė prašyti įtraukti jį į procesą ir leisti dalyvauti atliekant reikšmingų aplinkybių tyrimą nėra ribojama), jis nuo šio momento disponuotų visomis procesinėmis garantijomis ir teisėmis, taip pat ir teise skųsti tiek tyrimo pareigūnų, tiek vėlesnius teismo procesinius sprendimus šioje byloje.

11. Aukštesniojo teismo vidinį įsitikinimą dėl to, kad R. M. šioje byloje nebuvo asmeniu, galinčiu apskųsti joje priimtus procesinius sprendimus, patvirtina ir savo pobūdžiu panaši baudžiamųjų bylų tyrimo bei nagrinėjimo praktika. Pažymėtina, jog, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio nuostatomis, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą ar prašymą, asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas nepradėtas, apie tai nėra informuojamas, o šį sprendimą gali skųsti išimtinai tik asmuo, kuris siekė inicijuoti ikiteisminį tyrimą kito asmens atžvilgiu. Taigi šioje administracinio nusižengimo byloje nustatant platesnį subjektų, galinčių skųsti iš esmės analogišką nutarimą – atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, ratą (kaip to siekia R. M.), būtų nepagrįstai formuojama prieštaringa administracinių nusižengimų tyrimo praktika. Pažymėtina, jog tiek atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek atsisakant pradėti administracinio nusižengimo teiseną, asmuo dėl kurio buvo kreiptasi, ne tik neįgyja įtariamojo ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens statuso, tačiau paprastai ir nepatiria jokių neigiamų padarinių ar suvaržymų – priimant tokį sprendimą išreiškiama kompetentingo pareigūno valia minėto asmens veikoje neįžvelgiant pažeidimo požymių, ir tai paprastai nesukelia jokių teisinių padarinių kaltinto asmens atžvilgiu. Jei asmens interesai kokiu nors būdu yra pažeisti, teisė į pažeistų interesų gynybą visada išlieka ir ji negali būti ribojama.

12. Atsižvelgiant į visa tai, kas minėta, aukštesnysis teismas pažymi, jog kiti atskirojo skundo argumentai nekeičia išvados, jog apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti R. M. atstovės advokatės A. Kondratavičienės skundą, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

13. Taigi darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – R. M. atstovės skundą atsisakyta priimti pagrįstai ir teisėtai, todėl šio sprendimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. M. (R. M.) atstovės advokatės Aldonos Kondratavičienės atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį nepakeistą.