- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- N-62-2518-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J., kuriame nurodė, kad 2009 m. liepos 31 d. patikrinus žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Dovilų seniūnijoje, Klaipėdos rajone, rasta iškasta 70 x 20 m matmenų kūdra ir suformuoti jos šlaitai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 ir 12.4.3 papunkčių reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159² straipsnio 5 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu R. J. pripažintas kaltu dėl ATPK 159² straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir skirta 1 000 litų bauda.
Šalies argumentai
R. J. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Teigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pažeidžiant ATPK reikalavimus. Tvirtino, kad kūdra buvo iškasta 2004 metais, o žemės sklypą su iškasta kūdra jis įsigijo tik 2008 m. gruodžio 28 d. Manė, kad buvo praleistas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 15 d. nutarimu R. J. skundą tenkino, Institucijos 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.
Teismas nurodė, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytos pažeidimo esmės neįmanoma nustatyti, kokio konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinamas R. J. – kūdros statyba ar žemės sklypo rekonstrukcija. Nustatė, kad pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį įrodo, jog S. G. nuosavybės teise valdė žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žemės sklypą įsigijo nuosavybėn 2006 m. gruodžio 28 d. mainų sutartimi. Pagal byloje pateiktą V. M. įmonės parengtą projektą „Klaipėdos rajono Dovilų seniūnijos (duomenys neskelbtini) žemės savininko S. G. žemės sklype vandens kūdros įrengimas“, projektavimo darbai buvo numatyti atlikti 2003 metais. Aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sklype buvo vandens telkinys dar prieš jam įsigyjant sklypą, įrodo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros pareigūno 2005 m. lapkričio 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas S. G. dėl pažeidimų, padarytų kasant vandens tvenkinį. Liudytoju apklaustas S. G. parodė, jog tvenkinys buvo iškastas jam esant žemės sklypo savininku. Tai patvirtina ir uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų matininkai“ 2008 m. balandžio 2 d. parengta skaitmeninė topografinė nuotrauka. Atsižvelgdamas į visumą nustatytų faktinių aplinkybių, teismas padarė išvadą, kad tvenkinio kasimo darbai buvo atlikti dar prieš R. J. tampant šio žemės sklypo savininku, o tvenkinio ribų ir šlaito sutvarkymas negali būti traktuojamas kaip tvenkinio inžinerinio statinio statybos darbai.
III.
Apeliacinius skundu Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Institucijos pareigūno 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą. Paaiškina, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 28 punktą, statinio (jo dalies) statybos darbų pabaiga laikoma diena, kai užbaigti visi statinio projekte numatyti statybos darbai, o statinio (jo dalies) statybos pabaiga – diena, kai statinys (jo dalis) nustatyta tvarka pripažįstamas tinkamu naudoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J., įsigijęs žemės sklypą, toliau tęsė statybos veiklą. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2008 m. balandžio 2 d. topografine nuotrauka, kaip patvirtinančia, jog tvenkinys buvo iškastas sklypo savininku dar esant S. G., nes R. J. sklypo savininku tapo dar prieš padarant šią nuotrauką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. J. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad įsigijęs žemės sklypą, jokių kūdros statybos ar rekonstrukcijos darbų neatliko. Tvirtina, kad kūdra iškasta 2004-2005 metais, todėl praleistas terminas administracinei nuobaudai skirti. Mano, kad iškasta kūdra nėra statinys Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 159² straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nesudėtingo statinio statyba (griovimas) miestelyje ar kaime neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių litų.
2009 m. liepos 31 d. savavališkos statybos akte Nr. 43 nurodyta, kad R. J. savavališkai vykdo statybos darbus – jam priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iškasta apie 70 x 20 m matmenų kūdra ir suformuoti jos šlaitai, iškasta kūdra priskirta II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, nurodyta statybos rūšis – nauja statyba (b. l. 12). R. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 ir 12.4.3 papunkčių reikalavimus.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą.
Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ įtvirtina, kad II grupės nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus (12.4.2 papunktis); II grupės nesudėtingiems statiniams nereikalingas statybos leidimas, vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, nurodyto 12.4.2 papunktyje, pritarimas (12.4.3 papunktis).
Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. nuosavybės teisę į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, įgijo 2006 m. gruodžio 28 d. mainų sutarties pagrindu. Iki 2006 m. gruodžio 28 d. minėtą žemės sklypą nuosavybės teise valdė S. G.. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. G. nurodė, jog tvenkinius pagal 2003 metų projektą jis iškasė 2005 (b. l. 57). S. G. taip pat paaiškino, kad buvo suprojektuota kita tvenkinio forma, tačiau kasant tvenkinio galas buvo „pasuktas“, vėliau tarpas tarp tvenkinių buvo išplautas ir jie susijungė į vieną tvenkinį (b. l. 57). Aplinkybę, kad tvenkinį minėtame žemės sklype 2005 m. iškasė S. G., patvirtina ir pateiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 010838 bei 2005 m. spalio 27 d. Aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo aktas Nr. T28-104, kuriuose nurodyta, kad S. G. jam priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kasdamas tvenkinį pažeidė Smiltelės upelio apsauginę juostą (b. l. 48-50). Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, t. y. paneigiančių, kad du tvenkinius, kurie vėliau susijungė į vieną, iškasė S. G., o ne 2006 m. gruodžio 28 d. minėtą žemės sklypą įsigijęs R. J..
Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, jog buvo suformuoti iškastos kūdros šlaitai (b. l. 21). Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė 2009 m. birželio mėnesį susitvarkęs tvenkinio ribas bei šlaitą (b. l. 15, 43). Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 13 punktas numato, jog reglamento 12 punkto nuostatos taikomos naujo statinio statybos, esamo statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto ir griovimo atvejais. Nagrinėjamu atveju tvenkinio šlaito sutvarkymas nelaikytinas nei statinio rekonstravimu, nei kapitaliniu remontu, kaip šias sąvokas apibrėžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 18 ir 20 dalys. Todėl R. J. atliktiems tvenkinio tvarkymo darbams netaikytini statybos techninio reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 papunktis ar 12.4.3 papunktis, pagal kuriuos, kaip minėta, turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, bei reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, nurodyto 12.4.2 papunktyje, pritarimas.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad statinio statyba yra trunkamasis pažeidimas ir jis laikomas nebaigtu, kol statinys nėra pripažintas tinkamu naudoti.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, galiojusio administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, 2 straipsnio 13 dalis apibrėžė, kad statyba – tai veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalis numatė, kad statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Iš šių teisės normų analizės darytina išvada, kad į statybos sąvoką Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme neįeina dokumentų ruošimas, jų tarpe statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūra. Todėl teisės pažeidimas laikomas baigtu, kai nebevykdomi statybos darbai (žr. nutartį byloje Nr. N575-938/2009).
Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole, pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, nėra nurodyta inkriminuojamo pažeidimo padarymo data, t. y. nėra nurodyta, kada buvo iškasta 70 x 20 m kūdra, tačiau pažymėta, jog patikrinimo metu 2009 m. liepos 31 d. statybos darbai nebuvo vykdomi (b. l. 21). Kaip minėta, iš bylos duomenų seka, jog nurodyta kūdra/tvenkinys žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iškasta 2005 metais, todėl terminas nuobaudos skyrimui nagrinėjamoje byloje turi būti pradedamas skaičiuoti vėliausiai nuo 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Taigi administracinė nuobauda už tvenkinio iškasimą, neturint nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto, galėjo būti paskirta vėliausiai 2006 m. birželio 30 d.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byla R. J. atžvilgiu pagrįstai nutraukta nesant ATPK 159² straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.