- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-19
- Bylos Nr.
- e2VP-4777-887/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02350-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-7001-887/2025, suinteresuotas asmuo A. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-7001-887/2025. Nurodė, kad A. R. nevykdo taikos sutarties 4, 5 punktų, t. y.: pagal 4 punktą neteikia informacijos – neleidžia gydymo įstaigoms teikti jai informaciją. Taip pat pats nesidalina informacija. Ji kreipėsi dėl mediacijos, tačiau A. R. atsisakė, nes jam nėra poreikio spręsti kilusių problemų. A. R. neleidžia vaikui dėvėti jos nupirktų drabužių, vaiką rengia netinkamais drabužiais, avalynę nupirko ne pagal vaiko poreikius; pagal 5 punktą neleidžia dalyvauti vaiko auklėjime – neleidžia laisvai bendrauti su vaiku, kišasi į bendravimą nuotoliniu būdu, vaikui nėra sudarytos tinkamos sąlygos bendrauti. Vaikas turi laikrodį, tačiau per jį sunku bendrauti, tėvas neleidžia vaikui paskambinti jai, nes jo manymu, vaikas turi laukti kol pati mama paskambins.
Atsiliepimas
2. A. R. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su prašymu ir jame nurodomomis aplinkybėmis nesutinka ir prašo jį atmesti, nes taikos sutarties 4 ir 5 punktuose nustatytas susitarimo sąlygas jis vykdo. Paaiškino, kad visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės ne kartą buvo nagrinėjamos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje pagal daugkartinius pareiškėjos skundus, tačiau pareiškėjos nurodomi nusiskundimai dėl jo tariamai padarytų pažeidimų nepasitvirtino. MB Inovatyvios medicinos ir terapijos klinika „MediPro“ 2026-05-11 rašte „Dėl nepilnamečio paciento duomenų teikimo“ nurodė, kad įstaiga pati priėmė sprendimą neteikti informacijos, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei jiems pateiktą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025-09-29 nutartimi patvirtintą 2025-09-23 taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-7001-887/2025. Jis pats šiai gydymo įstaigai niekada nedraudė teikti informacijos pareiškėjai ir jokių reikalavimų dėl informacijos pareiškėjai neteikimo jis nekėlė. Jis pareiškėjai SMS žinute visuomet praneša apie vaiko sveikatą, iš anksto praneša apie gydymą, jam atliekamas procedūras ir kitus su vaiko sveikata susijusius dalykus. Kadangi pareiškėja ne visada anksčiau priimdavo adekvačius ir protingus sprendimus dėl sūnaus gydymo, remiasi gydytojų rekomendacijomis ir jų žiniomis, o ne pareiškėjos išgalvotomis teorijomis dėl tam tikrų atliekamų procedūrų kenkimo vaikui (pvz., dėl kraujo paėmimo dėl įtariamos tuberkuliozės ištyrimo). Dėl to, kad su pareiškėja neįmanoma bendrauti kitaip, siekiant išvengti pažeminimų, užgauliojimų, įžeidinėjimų, nepagrįstų kaltinimų, visą informaciją apie vaiką pareiškėjai teikia SMS žinutėmis. Tokiu būdu yra numatyta komunikacija tarp jų sudarytoje taikos sutartyje ir VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centro 2025-11-13 pagalbos plano dalyje „Išvados ir sprendimai“. Niekas jo neinformavo, kad klausimas, kurį pareiškėja nori spręsti, yra informacijos (ne)teikimas. Kai jis kreipėsi į mediatorę, prašydamas nurodyti mediacijos turinį, ši jam nurodė kreiptis į pareiškėją, taip ir nepaaiškinusi mediacijos susitikimo turinio bei tikslo. Pareiškėja iki tol jam teigė, kad ji siekia, jog vaikas gyventų su ja, tai ji ne kartą sakė ir vaikui, sukeldama šiam daug pergyvenimų, nes sūnus nori gyventi su juo kaime. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas jam ne kartą išreiškė savo nesutikimą dėl pareiškėjos tokių ketinimų, jis atsisakė dalyvauti mediacijoje.
3. Teigė, kad jis nerengė vaiko pareiškėjos nupirktais drabužiais, nes šie turėjo specifinį kvapą, kuris niekur nedingo net ir kelis kartus išskalbus. Sūnui šis kvapas nepatiko, jis pats atsisakė jais rengtis. Jis vaiko neverčia rengtis ir autis tuo, kas jam nepatinka ar netinka, kadangi klauso vaiko nuomonės. Jis pats nekritikavo motinos nupirktų daiktų ir nieko jam dėl to nesakė. Pareiškėjai pasiskundus, kad jis perka netinkamus drabužius ir avalynę vaikui, jis kreipėsi į gydymo įstaigą, kur buvo paneigti šie teiginiai. Taip pat pareiškėjai nurodžius, kad sūnus turėtų avėti specialią avalynę, vėl kreipėsi į specialistą, kuris aiškiai nurodė, kad vaiko pėda vystosi taisyklingai ir jam šiuo metu jokia speciali avalynė nereikalinga. Tam tikra dalis šių skundų buvo tirti Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje ir nepasitvirtino, tačiau buvo konstatuotas vaiko teisių pažeidimas, nes jie abu bendrauja konfliktiškai. Su tokiu konstatavimu jis nesutinka, priešingai, siekdamas geriausiai užtikrinti savo vaiko teises, niekada niekaip sūnui nekomentuoja motinos žodžių ar elgesio, stengiasi jį nuraminti ir paguosti, nes labai dažnai jį motina užgauna ir įskaudina. Tiesa, kad jiems su pareiškėja nesiseka bendrauti ir sutarti dėl sūnaus auklėjimo, tačiau jis nežino, kaip tai padaryti, nes ne nuo jo vieno tai priklauso. Pareiškėja piktavališkai, blogai ir agresyviai elgiasi jo atžvilgiu, nepagrįstai jį kaltina sūnaus netinkama priežiūra ir kitais dalykais, nepagrįstai teigia, kad jos, kaip motinos, autoritetas griaunamas, nepagrįstai teigia, kad sūnui skiepija nepagarbą moterims ir panašiai.
4. Vaikas dėl įvairiapusio raidos sutrikimo (F83 „Mišrūs specifiniai raidos sutrikimai“) turi neįgalumą nuo 2024-05-06 iki 2026-06-05, turi didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo skyriuje pagal pritaikytą bendrąją ugdymo programą, lanko 2 klasę, jam teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, psichologo, ergoterapeuto, mokytojo padėjėjo pagalba. Dėl jam nustatyto raidos sutrikimo ir kartais sunkiai kontroliuojamo elgesio, vadovaudamasis specialistų – psichologų rekomendacijomis, leidžia jam naudotis ne mobilaus ryšio telefonu, bet tokį pat ryšį užtikrinančiu laikroduku, kad sūnus neįniktų žaisti ar užsiimti tik šia technologija. Vaikas vieną kartą per savaitę su motina bendrauja vaizdo skambučiu. Niekada nedraudžia sūnui skambinti motinai, bet dėl motinos elgesio sūnus vengia jai skambinti, nes motina netinkamai bendraudama su sūnumi, negražiai, necenzūriškai kalbėdama apie jį, priekaištaudama sūnui, taip pat ir negražiai vadindama sūnų, jį atstumia. Tuomet sūnus vengia motinos, nenori vykti pas ją, kalbėtis mobilaus ryšio priemonėmis. Tarp pareiškėjos ir sūnaus nėra gero ryšio, nes motina nededa jokių pastangų dėl to. Ji tik nori kontroliuoti, visus įtarinėja, visi blogi – tiek jis, tiek sūnus, tiek jo artimieji. Daug dalykų žino iš sūnaus, kuris jam atvirai pasipasakoja, be to, jis ir pats daug betarpiškai patiria, nes beveik po kiekvieno pabendravimo su motina sūnus verkia, pergyvena, būna nerimastingas. Kai eilinį kartą sūnus po pokalbio su motina apsiverkė, nes ji ir jos mama bei sesuo vaizdo ryšio pokalbio metu blogai kalbėjo apie jį, kad jis neprižiūri, nesirūpina vaiku, apie jo kaimynus, sūnus po to labai sunkiai išgyveno. Jis įspėjo motiną, kad ši ir jos giminaičiai taip nesielgtų ir perspėjo, kad jeigu jie nenustos skaudinti vaiko, jis įrašys jų pokalbį, kad turėtų įrodymų dėl jos netinkamo bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo. Todėl pareiškėja teigia, kad jis neleidžia laisvai bendrauti su sūnumi. Nežiūrint to, jis niekada nevaržė ir nevaržo bendravimo, išeina iš kambario, kuriame sūnus kalba su motina, nors jam po tokio bendravimo tenka raminti ir guosti sūnų. Atkreipė dėmesį, kad tai yra labai dažni atvejai iš pareiškėjos pusės, nes pareiškėja elgiasi taip, lyg sūnus neturėtų raidos sutrikimo, reikalaudama iš jo tokio bendravimo, kokiam jis nėra pajėgus. Jis ne visada pritaria pareiškėjos auklėjimo metodams ir tam tikrais klausimais sūnų auklėja skirtingai, pvz., pareiškėja sūnų moko fizine jėga atsakyti konflikto atveju, o jis moko, kad reikia kalbėtis ir tikrai ne fizine jėga spręsti konfliktus. Pareiškėja teigia, kad jis vaiką moko negerbti jos, tačiau tai yra ne tiesa. Priešingai, jis sūnų moko gerbti visas moteris, ypač motiną. Niekada nesako ir nepritaria sūnui neklausyti motinos ar su ja ginčytis, tačiau motina pamiršta, kad sūnus yra specialių poreikių vaikas ir su juo reikia bendrauti kitaip, nei su daugeliu vaikų, kurie yra įprastos, normalios raidos. Jis turi tam tikrų specifinių dalykų, o ji elgiasi taip, lyg to nebūtų, pvz., jis kalba kas jam rūpi, kuo jis šiuo metu gyvena, o motina nori kalbėti apie jos norimas temas ir vaikas neatliepia jos poreikių, ši ima jam priekaištauti ir netgi vaiką vadinti negražiais žodžiais, dėl to įvyksta konfliktas. Taip yra buvę daug kartų, jis ne kartą dėl to kreipėsi į Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, į socialinę darbuotoją ir prašė, kad paaiškintų motinai, jog taip bendrauti su vaiku negalima, kad ji gautų psichologinę pagalbą ir pozityvios tėvystės mokymus. Nežiūrint visko, stengiasi, kad vaikas bendrautų su motina, kad sveikintų ją švenčių metu, kad būtų kažkokios tradicijos. Pareiškėja, priešingai, visaip jį žemina ir menkina jo autoritetą sūnaus atžvilgiu, kalba apie jį negražius dalykus, nustatinėja sūnų prieš jį ir jo giminę. Pati pareiškėja iš savo pusės dažnai pažeidinėja nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
6. Teismų sistemos Liteko duomenimis, Alytaus apylinkės teisme 2025 m. rugsėjo 29 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-7001-887/2025 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei R. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurioje patvirtinta taikos sutartis. Šalys 2025 m. rugsėjo 29 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7001-887/2025 patvirtintos taikos sutarties 4 punktu susitarė, kad „abu tėvai (toliau - „tėvai“ ar „tėvas“ vartojama kalbant apie tėvą ir motiną bendrai, jeigu iš konteksto nėra aišku, kad kalbama apie konkretų tėvą) toliau bendrai dalyvaus savo vaiko auklėjime. Šalys įsipareigoja, kiek tai leis atskira nuo vaiko gyvenamoji vieta ir jos turtinė – finansinė padėtis, ir toliau visapusiškai rūpintis savo vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikui mokytis sudarymo“; 5 punktu susitarė, kad „Tėvai įsipareigoja, nesant tam pakankamo pagrindo, vienas kitam netrukdyti susitikti, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su jų nepilnamečiu vaiku, ypač jeigu vaikas išreiškia norą matytis ir bendrauti su tėvu, neatsižvelgiant į nustatytą tvarką. Taip pat šalys patvirtina, kad jie neveiks prieš vaiko interesus, nenuteikinės vaiko prieš kitą tėvą“.
7. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo nevykdo taikos sutarties 4 punkto – neteikia pareiškėjai informacijos apie vaiko sveikatą ir uždraudė gydymo įstaigoms tokią informaciją teikti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos pateikiamas 4 punkto aiškinimas ir tariamas jo nevykdymo traktavimas neatitinka šio punkto turinio, paskirties bei reguliavimo dalyko, kadangi minėtoje nuostatoje nėra konkrečiai įtvirtinta suinteresuoto asmens pareiga teikti pareiškėjai informaciją. Todėl, teismo vertinimu, tokios pareigos nevykdymas negali būti kildinamas iš aptariamo punkto turinio.
8. Be to, pažymėtina, kad tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais. Įstaigų, organizacijų ar kitokių institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui.
9. Iš suinteresuoto asmens A. R. kartu su atsiliepimu į bylą pateikto MB Inovatyvios medicinos ir terapijos klinika „MediPro“ 2026-05-11 rašto „Dėl nepilnamečio paciento duomenų teikimo“ matyti, kad įstaiga, atsižvelgdama į teismo patvirtintą taikos sutartį ir egzistuojančią konfliktinę situaciją tarp teisėtų vaiko atstovų, visą informaciją apie nepilnamečio paciento sveikatos priežiūrą pagal pateiktus galiojančius dokumentus teikia teisėtam atstovui, su kuriuo nustatyta nepilnamečio gyvenamoji vieta, t. y. vaiko tėvui. Taigi, informacija apie vaiką pareiškėjai neteikiama ne dėl suinteresuoto asmens kaltės.
10. Taip pat pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo nevykdo taikos sutarties 5 punkto, kuriame numatyta, kad tėvai privalo netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku. Teismo vertinimu, tiek 4, tiek 5 punktai savo turiniu yra bendro pobūdžio deklaratyvios nuostatos, nustatančios bendruosius tėvų elgesio ir bendradarbiavimo principus, o ne konkrečią ir priverstinai vykdytiną bendravimo su vaiku tvarką.
11. Pažymėtina, jog vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik dėl aiškiai, tiksliai ir konkrečiai apibrėžtų įpareigojimų nevykdymo, kai sprendimo rezoliucinė dalis leidžia nedviprasmiškai nustatyti vykdymo turinį, apimtį, terminus bei konkretų privalomą elgesį. Tuo tarpu pareiškėjos nurodytuose punktuose nėra detalizuota, kokiais konkrečiais veiksmais, kokiu laiku ar kokia apimtimi turi būti įgyvendinamas „bendras dalyvavimas auklėjime“, „rūpinimasis sveikata“ ar „netrukdymas bendrauti“, todėl tokios nuostatos negali būti savarankiškas priverstinio vykdymo objektas.
12. Minėtos nuostatos iš esmės atkartoja imperatyvias šeimos teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą bendradarbiauti įgyvendinant vaiko interesus bei užtikrinti kito tėvo teisę bendrauti su vaiku. Iš į bylą suinteresuoto asmens A. R. kartu su atsiliepimu pateiktų 2026-04-28 Vaiko situacijos vertinimo sprendimo, 2025-11-13 ir 2026-02-17 Pagalbos planų matyti, kad šalių bendravimas sudėtingas, santykiai konfliktiški, jie nedemonstruoja vienas kitam pagarbos ir supratingumo. Toks vaiko tėvų bendravimas neatitinka kooperavimosi principo esmės, dėl ko kiekvienu atveju kyla ginčas. Tačiau pažymėtina, kad vien tai, jog tarp tėvų kyla nesutarimų dėl bendravimo ar vaiko auklėjimo klausimų, savaime nereiškia, jog nevykdomi teismo patvirtinti šalių susitarimai.
13. Pažymėtina ir tai, kad konkreti bendravimo su vaiku tvarka teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje yra detalizuota 3 punkte, kuriame aiškiai nustatyti bendravimo laikai, periodiškumas bei kitos konkrečios detalės. Būtent tokios konkrečios nuostatos, esant jų nevykdymui, gali būti priverstinio vykdymo dalykas ir dėl jų gali būti išduodamas vykdomasis raštas. Vien deklaratyvaus ir bendro pobūdžio principų pažeidimo konstatavimas nesudaro teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, nes nėra identifikuotas konkretus ir aiškus šalių susitarimas, kuris galėtų būti vykdomas priverstinai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad išduoti vykdomąjį raštą dėl šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 4 ir 5 punktų nėra pagrindo, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas (CPK 646 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 646 straipsniu,
nutaria:
Atmesti pareiškėjos R. P. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-7001-887/2025.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.