Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. B. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad B. paprašęs padėti surasti T. M., nes norėjo iš jo atsiimti automobilį. M. anksčiau iš jo buvo išsinuomojęs automobilį „Porsche Cayenne“, kurį prarado, nes M. vairavo neblaivus. B. bijojo, kad bus konfiskuotas ir automobilis „Mercedes“, kurį M. išsinuomojo neturėdamas teisės vairuoti. Jis sutikęs padėti surasti M.. Iki kol atvyko B., M. kartu su G. sutiko degalinėje. M. jam buvo skolingas virš 2 000 eurų, todėl jo paklausė, kada grąžins. M. jam davė iki 50 eurų, sakė daugiau nebeturintis, atiduoda paskutinius pinigus. Sulaukęs atvažiuojant B. išvažiavo į Viekšnius. Važiuodami į Viekšnius priekyje matė mersedesu važiuojančius T. M. su G., kurie važiavo link Viekšnių. Pravažiavus „Grūstės“ parduotuvę automobilis, kuriuo važiavo M., pradėjo „piešti saulutes“, paskui privažiavo prie parduotuvės ir išlipo iš automobilio. Jis su B. ir V. taip pat išlipo iš automobilio ir M. paklausė, kodėl šis laužo mašiną. Kadangi M. ėmė grėsmingai eiti link B., klausdamas: „kas yra, kas yra“, žinodamas, koks jis būna agresyvus išgėręs, be to, pamatęs M. rankoje peilį – sužibėjo geležtė, nieko nelaukdamas kumščiu trenkė jam į veidą, pataikė į akį. M. parkrito be gyvybės žymių, be pulso, todėl jie koja spardė tikrindami, ar šis gyvas, nes galvojo, kad apsimeta. Netoliese buvusi moteris ėmė sakyti, kad reikia vežti į greitąją pagalbą, todėl su B. ar su V. M. pakėlė ir nešė į automobilį pro galines dureles, bet kita moteris pasakė nevežti ir tuo metu M. atsigavo, pradėjo vaikščioti, nuėjo ir atsisėdo prie parduotuvės. Jis apėjo automobilį, apžiūrėjo, kad nebūtų apgadintas. Mano, jog M. galėjo būti vartojęs narkotikų, nes mašinoje maišelyje rado baltų miltelių, galimai narkotikų, nugertą butelį degtinės „Absolut“. M. trinktelėjo dėl to, kad šis peiliu neįdurtų B., nes žinojo M. agresyvų būdą. Jis automobilį nuvairavo pas draugą į kiemą, nes B. jam leido automobiliu naudotis. Po to D. K. paprašė leisti juo pasivažinėti. Prieš perduodamas raktelius K. apžiūrėjo automobilio saloną – mašinoje buvo tuščias maišelis, butelis, daiktų ar dokumentų nematė, nieko iš automobilio neėmė, nei pinigų, nei daiktų nevogė.

Kaltinamasis R. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad peržiūrėjęs automobilio nuomos dokumentus ir supratęs, kad automobilį Mercedes išnuomojo tam pačiam M., kuris anksčiau buvo išsinuomojęs automobilį „Porsche Cayenne“, kurį dėl M. kaltės konfiskavo ir įmonė patyrė nuostolių, bei pamatęs, kad M. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nusprendė automobilį atsiimti. Paprašęs B., kad šis padėtų surasti M., su V. R. išvažiavo į Viekšnius. Važiuodami prasilenkė su įmonei priklausančiu mersedesu, kuris darė saulutes, suko ratus. Jis tik norėjo gražiai, tvarkingai pasiimti automobilį. Paklausė M., kodėl laužo mašiną, pasakė, kad nori ją atsiimti. M. elgėsi mandrai, pasakė necenzūrinius žodžius, buvo išgėręs, rankoje turėjo kažkokią geležtę. T. B., kuris buvo jam už nugaros, trenkė M. vieną smūgį į akį ir šis po smūgio nukrito. T. B. pasižiūrėjo, ar M. gyvas, kelis kartus sakė keltis. Kažkokia moteris sakė vežti į ligoninę. B. ir R. paėmė T. M. ir kėlė į mašiną per galines dureles – į BMW 6, bet tuo metu M. atsigavo. Jis nei kojomis nei rankomis nieko T. M. nedarė, tik pasižiūrėjo, ar gyvas. B. pridėjęs ranką M. prie galvos bei koja jį judindamas tikrino, ar šis gyvas. Kur dingo peilis, nematė.

Kaltinamųjų T. B. ir R. B. kaltė padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis T. M. parodė, kad išsinuomojęs Vilniuje automobilį parvažiavo į Viekšnius, prie „Grūstės“ parduotuvės išlipo ir buvo sumuštas bei iš jo buvo atimtas automobilis. Jį sumušė B., kuris sudavė į galvą ir spardė su kojomis. Be to, jam gulint ant žemės B. iš kišenės ištraukė 130 eurų, o iš automobilio paėmė 2 000 eurų, kvepalus, dvi poras batų, treningus. Prašo priteisti iš T. B. už visus dingusius daiktus ir 3 000 eurų neturtinės žalos, nes patyrė gėdą, pažeminimą, skausmą, apie savaitę laiko negalėjo normaliai vaikščioti, atlikti tam tikrų darbų, buvo sužaloti šonkauliai, akis mėlyna, ištinusi, sunku buvo matyti, skaityti. B. neturi jokių pretenzijų, su juo susitaikė, nes jo atsiprašė ir grąžino 700 eurų, todėl šią sumą ir 60 eurų už telefoną prašo išminusuoti iš ieškinio dėl turtinės žalos. Po 2015-05-05 eismo įvykio patirti sužalojimai gegužės 27-tą dieną buvo išnykę. Autoįvykio metu buvo nubrozdinimai ant rankos, nestiprus sumušimas, buvo jau pasveikęs. Taip gavosi, kad nuomodamasis automobilį pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Jam nebuvo išaiškinta, kad asmeniui, neturinčiam galiojančio vairuotojo pažymėjimo, negali būti išnuomotas automobilis. Nei rankose, nei automobilyje neturėjo jokio įrankio, panašaus į peilį, tik kišenėse turėjo pinigų, telefonas buvo likęs mašinoje. Prieš sumušimą degalinėje buvo susitikęs su B. kuris prašė paskolinti pinigų. Kadangi buvo vartojęs alkoholio, davęs jam 30 eurų, bet tuo metu B. nebuvo skolingas. Išvažiuodamas nuomotis automobilio pinigų turėjęs, nes buvo pardavęs automobilį ir už jį gavęs 2 550 eurų, iš viso turėjo daugiau kaip 3 000 eurų ir visus pinigus vežėsi į Vilnių. Neteko 2 000 eurų iš automobilio ir 130 eurų, kurie buvo ištraukti iš kišenės. Iš mašinos paėmė dvi poras batų, treningus, kvepalus. Civilinį ieškinį prašo priteisti tik iš B., nes prieš jį veiksmus atliko jis, o ne B. Kai rašė pareiškimą policijai, turėjo pretenzijų ir B., nes buvo paimtas automobilis ir tuo momentu nebuvo grąžinti pinigai. Jis nematęs, kad jį būtų spardęs B., matė spardantį B. Kai nukrito, buvo užsidengęs veidą, bet matė, kad prie jo buvo B., ir kai kėlėsi, ir kai smūgį pajuto, šalia buvo tik B. B. neteisėti veiksmai jo atžvilgiu buvo tokie, kad paėmė išsinuomotą automobilį ir negrąžino už nuomą sumokėtų pinigų. Automobiliu nuvažiavo B., o ne B., visi jo daiktai liko mašinoje.

Ikiteisminio tyrimo metu T. M. parodė, jog suprato, kad kojomis jį spardo tikrai ne vienas asmuo, mažiausiai du ir įtaria, kad būtent T. B. ir vilniškis (R. autotransporto darbuotojas, savininkės sūnus) (1 t., b. l. 32–33).

T. M. protokolu–pareiškimu, kuriame jis nurodo, kad 2015-05-27 apie 19 val. Viekšniuose prie parduotuvės „Grūstė“ buvo sumuštas T. B. ir kito iš matymo pažįstamo asmens (1 t., b. l. 1).

2015-05-27 apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrima automobilių stovėjimo aikštelė, adresu: Tilto gatvė, Viekšniai, Mažeikių raj.; įvykio vietos apžiūros metu daiktų ar objektų, reikšmingų bylai, nerasta ir nieko nepaimta (1 t., b. l. 25–27).

2016-02-25 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir prie jo pridėtoje foto lentelėje užfiksuota, jog nukentėjusysis T. M. patvirtino duotus savo parodymus ir nurodė Mažeikių rajone, Viekšnių miestelyje vietą prie parduotuvės „Grūstė“, kur jis 2015-05-27 buvo užpultas ir sumuštas bei iš jo buvo atimtas jo išsinuomotas automobilis ir pagrobti pinigai ir daiktai. T. M. nurodė, kaip T. B. jam sudavė pirmą smūgį į veidą bei po to, kai jis nuo smūgių nukrito ant žemės, kaip gulintis ant žemės, buvo spardomas dviejų asmenų į šoną, galvos sritį (1 t., b. l. 34–37).

Nukentėjusiojo T. M. pateiktomis fotonuotraukomis (pateiktos elektroniniu paštu), kuriose fiksuoti jo sužalojimai po šio įvykio.

2015-06-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu gautais duomenimis, kai nukentėjusysis T. M. iš jam pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų, atpažino Nr. 5 pažymėtą asmenį, nurodydamas, kad šis asmuo yra jo nurodytas „R. t.“ darbuotojas, kuris kartu su T. B. 2015-05-27 jį mušė ir spardė bei atėmė jo išsinuomotą automobilį MB S500. Nustatyta, kad tai yra R. B. (1 t., 48–49 b. l.).

2016-04-19 savanoriško daiktų pateikimo protokolu iš liudytojo D. K. paimtas mobilaus ryšio telefonas Samsung S2, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 177–178).

2016-01-25 susipažinus su telekomunikacijų bendrovių disponuojama informacija nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono aparatu Samsung S2, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi D. K., gim. 1991 m. (2 t., b. l. 72).

2015-06-03 daikto apžiūros metu apžiūrėtas automobilis Mercedes Benz S 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis yra juodos spalvos, jo salone rasti T. M. vardu išduoti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė, taip pat yra stebimi pinigai sumoje 3,34 Eur. T. M. dokumentai daikto apžiūros metu paimti, daugiau bylai reikšmingų daiktų ar objektų nerasta (2 t., b. l. 94–102).

2016-05-20 daikto apžiūros metu apžiūrėtas ir aprašytas mobilaus ryšio telefonas Samsung S2. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas telefono aparatas yra Samsung S2, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), telefonas baltos spalvos korpusu, su aiškiais jo naudojimo požymiais. Nustatyta, kad iš D. K. paimto mobiliojo ryšio telefono IMEI Nr. sutampa su 2015-05-27 iš T. M. pagrobtojo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (2 t., b. l. 108–112).

2015-06-03 specialisto išvadoje Nr. G 1136/15(03) nurodyta, kad. T. M. nustatytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas; sužalojimas galėjo būti užduotyje nurodytu laiku sumušus krūtinės ląstos kairę pusę bukais daiktais; T. M. patirtas sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 118).

Iš BPC gautas garso įrašas, kuriuo 2015-05-27 19.03 BPC informuojamas apie nusikaltimą. Pagalbos skambučio suvestinėje fiksuota, kad į pagalbos į bendrąjį pagalbos centrą skambindamas kreipiasi liudytojas E. M. (2015-05-27 19.03 val.), nurodydamas, kad Viekšniuose prie Grūstės parduotuvės atvažiavo su juodu S klasės mersedesu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokie vyrai ir suspardė kitą vieną vyrą ir kad reikalinga greitoji med. pagalbą, nes vyriškis guli nejudėdamas. Viso įvykio nuo pradžių nematė, tačiau nurodo, kad stovėjo parduotuvės viduje, kasoje ir atsisukęs pamatė, kaip spardomas vyriškis. Buvo viso trys vyriškiai, kurie spardė ir dar du, kurie nieko nedarė. 19:07 pakartotinai skambindamas pranešė, kad nebėra žmonių, visi pasišalino ir pranešė, kad įsimetė į bagažinę tą spardytą žmogų ir išvažiavo. Abejodamas nurodė, kad lyg ir į mersedesą buvo įmestas tas spardomas žmogus (2 t., b. l. 126–127).

Akistatos tarp nukentėjusiojo T. M. ir įtariamojo T. B. metu gautais duomenimis, kurios metu nukentėjusysis T. M. nurodė, kad T. B. prieš jį naudojo fizinį smurtą, iš pradžių smūgius suduodamas ranka, o po to, šiam nukritus ant žemės, spardė jį koja. Nukentėjusysis T. M. nurodė, kad peilio rankoje tikrai neturėjo ir įtariamųjų pirmas nepuolė, jis patvirtino, kad automobilyje buvo daug jo asmeninių daiktų, kurie buvo pagrobti ir iki šiol jam negrąžinti. T. B. visa tai neigė, nurodydamas, kad sudavė tik vieną smūgį ranka T. M. į galvos sritį, daugiau fizinio smurto nenaudojo, automobilyje jokių T. M. nurodytų daiktų nebuvo, esą rado tik T. M. dokumentus, kuriuos pateikė policijai. Akistatos metu T. B. paklaustas, kodėl jiems degalinėje susitikus T. M. jam padavė 30 eurų nurodydamas, kad tai paskutiniai pinigais, T. M. jam atsakė, kad taip nurodė tik šiaip sau, jis turėjo daugiau pinigų, tai yra 2 550 eurų už parduotą automobilį BMW ir dar savo 600 Eur turėjo. Iš E. N. pinigų esą nesiskolino (3 t., b. l. 74–76).

Akistatos tarp nukentėjusiojo T. M. ir įtariamojo R. B. metu gautais duomenimis, kurios metu nukentėjusysis T. M. nurodė, kad R. B. prieš jį naudojo fizinį smurtą, iš pradžių smūgius suduodamas ranka, o po to šiam nukritus ant žemės, spardė jį koja, jis veikė kartu su T. B.. T. M. paklausė įtariamojo, ar šis nepernešė jokių daiktų iš salono į bagažinę. R. B. visa tai neigė, nurodydamas, kad fizinio smurto T. M. atžvilgiu nenaudojo, jokių T. M. daiktų automobilyje nematė ir nieko į bagažinę nepernešė. R. B. nurodė, kad kartu su juo buvo V. R., tačiau jis smurto T. M. atžvilgiu nenaudojo (3 t., b. l. 137–139).

Liudytoja V. S. parodė, jog T. M. jai pasakojo, kad buvo sumuštas, buvo atimti pinigai, jo daiktai. Iki to apiplėšimo T. M. matė gal prieš dieną ar prieš dvi, sužalojimų nebuvo matyti. Po automobilio avarijos M. buvo sužaloti šonkauliai, nubrozdinimai ant pilvo, nugaros. M. sakė, kad jį mušė trys ar keturi asmenys. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad ji apie 8 mėnesius draugauja su T. M.. T. M. atvykęs pas ją į svečius praėjus 2–3 dienoms po įvykio jai papasakojo, kad pardavė jos vardu registruotą automobilį BMW 525, nors realiai jis priklausė T. M.. Su tuo automobiliu buvo padaryta avarija T. T. jį pardavė kažkur į Skuodo laužyną. Gavęs už automobilį 2 000 eurų jis važiavo į Vilnių su savo reikalais. Vilniuje išsinuomojo automobilį Mercedes Benz, kurį Viekšniuose iš jo atėmė. Jo teigimu, kartu pagrobė ten buvusius už automobilį gautus pinigus ir jos vardu pirktą telefoną Samsung S2, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kurį buvo davusi T. M. naudotis. D. T. minėjo, kad automobilyje buvo jo kažkokie dokumentai, treningai ir automobilio dokumentai. Kiek tiksliai T. T. turėjo, ji nežino, gal apie 2 000 eurų. Lyg ir dar kvepalai buvo, nes jai žinoma, kad be kvepalų niekur nevažiuoja. Sakė, kad automobilį iš jo atėmė T. B. su draugais ir T. T. jį sumušė. Matė, kad T. M. sužalotas – viena akis buvo mėlyna, skundėsi, kad skauda šonkaulius, buvo nubrozdinta rankos alkūnė ir kojos kelėnas. T. B. lankosi azartiniuose lošimo namuose, kur ji dirba prie baro, adresu: Aido 8, Šiauliai (Akropolyje) ir iki T. M. apiplėšimo jis retai kada besilankė, maždaug prieš pusmetį buvo jį mačiusi, bet po T. M. apiplėšimo matė vėl T. B. lošimo namuose, tai buvo panašiai po apiplėšimo praėjus 3–4 dienoms. Mano, jis galėjo išleisti apie 300 eurų, kiek tiksliai nežino, jei neklysta jam tą vakarą pasisekė ir laimėjo 700 eurų. (1 t., b. l. 86–87).

Liudytojas M. J. parodė, jog būdamas Viekšniuose, prie seniūnijos girdėjo, kaip prie parduotuvės „Grūstė“ T. B. šaukia T. M., o šis bėga. M. pagavo prie „Grūstės“ ir jam sudavė kelis smūgius ranka, koja. Po to M. sėdėjo ant „Grūstės“ laiptų, rankomis susiėmęs galvą, kraujo nebuvo. Įvykį pamatė nuo to momento, kai išgirdo šauksmą. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kadangi dėl negalios šiuo metu jis visų aplinkybių neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog 2015-05-27, apie 19 val. jis buvo Viekšniuose netoli parduotuvės „Grūstė“, kai staiga pamatė, kaip atvažiavo keli automobiliai, girdėjo kaip vyriškis pradėjo šaukti: „ateik čia“, matė nubėgantį T. M. ir jį besivejantį T. B., pravarde „Bitneris“. Po kiek laiko matė T. M. sėdintį ant parduotuvės „Grūstė“ laiptų, rankomis susiėmusį už galvos, suprato, kad jis yra sumuštas. Pamatė, kaip prie jo priėjo T. B. ir sėdinčiam T. M. dar du ar tris kartus trenkė, po to nuėjo ir sėdo į Mercedes Benz juodos spalvos automobilį ir nuvažiavo. Į Automobilį „Bitneris“ sėdo vienas pats. Matė ir daugiau jam nepažįstamų vaikinų, tačiau jie nieko T. M. nedarė (1 t., b. l. 56).

Papildomos apklausos metu M. J. nurodė, kad, kaip ir iš kur prie parduotuvės atsirado T. M., jis nematė, į jį atkreipė dėmesį, kai T. M. bėgo tolyn, o jį vijosi jam iš matymo pažįstamas vaikinas „Bitneris“. M. nubėgo kiek tolyn, apsisuko ir grįžo prie parduotuvės „Grūstė“, kur ir buvo pagautas. M. bėgo tokiu lanku, pradėdamas bėgti nuo parduotuvės ir grįždamas prie jos. T. B. pradėjo šaukti, kad atiduok skolą ir pagavęs T. M. pradėjo jį mušti. Pirmas smūgis, jei neklysta, buvo koja, ir po to sekė „Bitnerio“ smūgiai rankos kumščiais. Jam matant vienas smūgis buvo suduotas koja, o gal trys – rankos kumščiu. Iš kojos spyrė į krūtinės ar pilvo sritį, o rankos kumščiais daužė į veidą. T. M. atgal smūgių nesudavė, tik rankomis buvo prisidengęs veidą. Jam matant T. M. ant žemės nenukrito, jis stovėjo. T. M. rankose savigynai nieko neturėjo. Nematė, kad kas turėtų ką nors rankose, jokių lazdų, kastetų, ginklų ar peilių. Po to ant žemės nematė nieko, kas mėtytųsi. T. M. mušamas buvo panašiai minutę laiko, ne ilgiau. Po suduotų smūgių T. M. atsisėdo ant laiptelių, esančių prie parduotuvės „Grūstė“. Matė, kad T. M. mušė viso du asmenys. Vieną smūgį sudavė jam nepažįstamas asmuo, neatpažintų jo, nėra matęs jo ankščiau. Po to, kai T. M. atsisėdo ant laiptų, jis išgirdo, kaip „Bitneris“ pasakė: „kišam jį į bagažinę“ ir su kitu asmeniu, kuris nesimušė, priėjo prie M. ir, jie abu jį suėmę už rankų, vedėsi prie automobilio bagažinės, kuri buvo atidaryta, tačiau T. M. muistėsi ir jam pavyko ištrūkti ir į bagažinę nebebuvo įkeltas. Tuo metu dar pašaliniai žmonės įsikišo šaukdami: „ką darot“, išėję iš parduotuvės. Tada visi trys asmenys pasišalino, o M. liko prie parduotuvės. Mercedes Benz automobilio galinės durelės buvo praviros, matė, kaip „Bitneris“ paėmęs kažkokius daiktus dėjo į bagažinę. Daiktų apibūdinti negali, tiesiog kažką dėjo. Jam matant Bitneris sudavė vieną smūgį koja į krūtinės ar pilvo sritį, ir tris smūgius rankos kumščiu jam į veidą, o tas kitas – vieną smūgį į veido sritį. Trečiasis asmuo stovėjo atokiau (1 t., b. l. 62–64).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas M. J. atpažino iš jam pateiktų asmenų Nr. 2 pažymėtą asmenį ir nurodė, kad tai yra jo nurodytas „Bitneris“, kuris mušė T. M., kartu su jam nežinomu asmeniu. Nustatyta, kad tai yra T. B. (1 t., b. l. 65–70).

Liudytojas E. M. parodė, jog su A. J. stovėdami parduotuvėje matė lauke vykstant apsistumdymą. Pamatė gulintį T. M. ir aplinkui tris vyrus. Buvo sąmyšis, žmonės vaikščiojo. Išėjęs iš parduotuvės matė, jog T. M. gulėjo ant žemės, vienas vyriškis vaikščiojo apie mašiną, buvo atidaręs bagažinės dureles. Nuėjęs toliau paskambino greitajai pagalbai, policijai, kad suteiktų pagalbą. Aplink M. stovėjo trys vyriškiai, kėlė koją, gal tikrino, ar gyvas. Neprisimena, ar spardė, žino, jog kažką darė, bet nežino, ką tiksliai. Pagalvojęs, kad žmogui bloga, todėl kvietęs pagalbą. Skambindamas pagalbos sakęs, kad suspardė vyrą ir reikalinga medicininė pagalba, nes buvo ištiktas šoko, nepagalvojęs pasakė, kad spardė, gal paskubėjęs taip sakydamas. Dabar galvoja, kad gal koja tikrino, ar nukentėjusysis gyvas. Pripažįsta, jog ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus įvykio aplinkybes prisiminė geriau, bet dabar, kai geriau pagalvoja, jam atrodo, kad gal buvo visai kitaip – gal visi trys sustoję tik judino kojas. Patvirtina savo ankstesnius užfiksuotus parodymus, bet dabar nėra garantuotas, dabar įvykio aplinkybes prisimena blogiau.

Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2015-05-27 (buvo trečiadienis) apie 19 val. jis su draugu A. J. būdami parduotuvėje „Grūstė“, esančioje Viekšniuose, Tilto gatvėje, pro durų stiklą pamatė priešais parduotuvę sustojusį jam nematytą automobilį Mercedes Benz, juodos spalvos, v. n. (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į šį automobilį, nes gana įžūliai vairavo, demonstratyviai pasistatė ne tiesiai, o šonu. Prie parduotuvės dar matė ir BMW X5, valst. numerio neįsidėmėjo, kuris buvo pastatytas taip pat įstrižai prie parduotuvės, šalia to minėto Mercedes Benz automobilio dar stovėjo Audi S8, tamsiai mėlynos spalvos automobilis. Vienu metu stovint prie kasos jo draugas Alanas atkreipė jo dėmesį į tai, kad šalia minėto automobilio Mercedes Benz ant dešinio šono guli T. M., o jį spardo trys asmenys. Vienas jų, vilkėjęs juodais drabužiais, stambesnio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, kurio veido bruožus įsidėmėjo ir galėtų atpažinti, koja spardė T. M.. Jis kartu su kitais dviem T. koja sudavė iki dešimties smūgių koja. Spardė ir kitas stambus vaikinas, kurį vadina „Bitneriu“. Jis vilkėjo mėlynos spalvos treningus ar kažkokius mėlynus drabužius. Jis stambaus kūno sudėjimo, ilgais šviesiais plaukais. Gali jį atpažinti, yra matęs jo anketą „Facebook“ paskyroje. Be to, jis kartu treniruojasi Pavasario vidurinėje mokykloje karate sporto klube „Vytis“. Trečiojo asmens jis neįsidėmėjo ir negali jo atpažinti. Kai nustojo spardyti, T. liko gulėti ant žemės, o jie visi trys atsitraukė nuo T. Jis tada nusprendė paskambinti į policiją, todėl paėjo už kampo. Nueidamas jis dar pamatė, kaip tas atpažintas juodais drabužiais apsirengęs jo apibūdintas asmuo nuo Mercedes Benz galinės sėdynės paėmęs kažkokią dokumentų papkę ją žiūrinėjo ir kalbėjo telefonu, suprato, kad kalba su kažkuo ir komentuoja apie rastus dokumentus. Dar matė, kaip atsidarė Mercedes automobilio bagažinę, pažiūrėjo ir uždarė. Nematė, kad ką krautų į bagažinę. T. M. ant žemės pragulėjo apie minutę laiko po to, kai jį tie trys vaikinai nustojo spardyti. Kaip atsistojo T. M., nebematė, nes nuėjo skambinti policijai. K. S. ir D. D. jam vėliau minėjo, kad matė T. M. sėdintį ant „Grūstės“ laiptų. Jam grįžus nei T., nei kitų asmenų nebebuvo, taip pat nebuvo ir visų automobilių. Jis nematė peilio, nieko nematė, kad T. M. būtų ką turėjęs rankose bei nematė ir jokių daiktų, skirtų savigynai, pvz., peilio, lazdos, besisvaidančių kur nors ant žemės (1 t., b. l. 72).

Papildomos apklausos metu E. M. nurodė, kad jis nematė, ar buvo kraustomos T. M. kišenės, bet galėjo to ir nematyti, nes buvo momentų, kai jis nusisukdavo ir nelabai intensyviai stebėjo, kas vyksta. Jam atrodo, kad T. M. spardė trys asmenys (1 t., b. l. 73–74).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas E. M. iš jam pateiktų atpažinti asmenų atpažino Nr. 5 pažymėtą asmenį ir nurodė, kad šis asmuo jam matant mušė T. M. ir jam matant dar iš automobilio Mercedes Benz paėmė dokumentų papkę ir ją sklaidė. Nustatyta, kad tai yra R. B. (1 t., b. l. 75–79).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas E. M. iš jam pateiktų atpažinti asmenų atpažino Nr. 6 pažymėtą asmenį ir nurodė, kad tai yra jo nurodytas „Bitneris“, kuris spardė gulintį T. M. ir jį kitaip mušė. Nustatyta, kad tai yra T. B. (1 t., b. l. 80–84).

Liudytojas A. J. parodė su draugu būdamas parduotuvėje pro langą matęs pravažiuojant juodą mašiną. Po kurio laiko vėl atsisukęs į langą pamatė žmonių spūstį, sujudimą prie nukentėjusiojo, nukentėjusysis lyg tai gulėjo. Vienas žmogus kaip ir klibino nukentėjusįjį, kaip ir spyris buvo. Prie jo buvo žmonės, kurie, jo manymu, kaip ir spardė nukentėjusįjį ar tiesiog klibino, t. y. tikrino, ar nukentėjusysis gyvas. Paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai užrašyti teisingai, dabar yra primiršęs, o tada viską prisiminė gerai.

Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2015 m. vasaros pradžioje jis su draugu E. M. ėjo kartu į parduotuvę „Grūstė“, esančią Viekšniuose. Būnant parduotuvės viduje jis per langą pamatė, kaip priešais parduotuvę automobilių stovėjimo aikštelėje trys asmenys muša vieną gulintį. Stengėsi įžiūrėti, kas guli ant žemės, tačiau niekaip neįžiūrėjo, nes tas asmuo gulėjo ant šono susirietęs. Gulėjo ant dešinės pusės. Negali tiksliai pasakyti, ar visi trys asmenys spardė tą gulintį, bet du tai tikrai spardė. Kad kažką rėktų garsiai, sakytų, jis nieko negirdėjo. Po to pamatė šalia tų vaikinų automobilį Mercedes Benz, juodos spalvos, valst. numerio neįsidėmėjo. Pažymi, kad to automobilio prieš jiems ateinant į parduotuvę dar lyg ir nebuvo. Kai buvo spardomas tas gulintis asmuo, jis matė, kad to Mercedes automobilio durelės buvo praviros. Kiek smūgių koja buvo suduota tam gulinčiam asmeniui, jis nematė tiksliai. Matė tik pabaigą, tai matė gal du spyrius koja, tiek vienas vaikinas, tiek kitas spyrė. Ar trečias spardė, nematė. Išėjus iš parduotuvės jo draugas E. paskambino į policiją, o jis nebežiūrėjo, kas vyko toliau, stengėsi nesukti galvos į tą pusę, kur viskas vyko. Kai atsisuko vienu metu pažiūrėti, pamatė, kaip tas Mercedes automobilis nuvažiavo. Nebebuvo ant žemės ir to gulinčio asmens. Dar vienu metu matė, kaip iš galinės Mercedes automobilio sėdynės atsidaręs dureles vienas iš tų mušusių vyrų žiūrinėjo dokumentus. Žiūrinėdamas tuos dokumentus tas vyriškis keikėsi. Dar matė, kaip atsidarė Mercedes automobilio bagažinė, kaip suprato, atsidarė pažiūrėjo ir uždarė. Nematė, kad ką krautų į bagažinę. Asmuo, kuris žiūrinėjo dokumentus, padėjo juos atgal ant galinės sėdynės. Aplink daiktų skirtų savigynai, pvz., peilio, lazdos nematė (1 t., b. l. 108–110).

Apklausiamas papildomai A. J. paaiškino, kad jis nematė, ar buvo kraustomos T. M. kišenės, bet neneigia, kad galėjo ir nematyti, nes matė tik įvykio pabaigą. Tada T. M. gulėjo ant žemės ir jį spardė du ar trys asmenys (1 t., b. l. 111–112).

Liudytojas K. S. parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje eidamas į parduotuvę „Grūstė“ matė, kad T. M. gulėjo ant žemės, o apie jį stovėjo keli žmonės. Vienas iš jų M. judino koja. Jam nepasirodė, kad stipriai spardytų, tik prilietė. Taip pasirodė, kad lyg tai tikrintų, ar gyvas. Jam išėjus iš parduotuvės, M. jau sėdėjo ant laiptų, ant veido nubėgęs kraujas. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant atpažinimą pagal fotonuotrauką atpažino vieną asmenį. Matė, kad tas asmuo stovėjo, po to vaikščiojo apie automobilį Mercedes Benz, juodos spalvos, peilių, lazdų nematė.

Liudytojas D. D. parodė, jog ėjo su K. S. nuo centro į prekybos centrą „Grūstė“. Aikštelėje matė šurmulį, bet nekreipė dėmesio. Išėjęs iš parduotuvės matė ant laiptų sėdintį T. M.. Nepamena, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakęs, kad matė gulintį. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, juos patvirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2015 metų gegužės mėnesio pabaigoje kartu su K. S. ėjo į parduotuvę „Grūstė“, esančią Viekšniuose, Mažeikių raj., ir pamatė šalia parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje gulintį vyriškį, šiuo metu jis jau žino, kad ten gulėjo „Mopsas“, jo tikslesnių asmens duomenų nežino. Tuo metu, kai jis gulėjo, matė, kaip mėlynas autobusiukas, nežino jo valst. numerio, stūmėsi atgal, dar šovė mintis, kad galimai jis buvo pertrenktas. Šalia gulinčio „Mopso“ tuo metu stovėjo keturi ar penki jam nepažįstami vyriškiai, kurių jis neįsidėmėjo nė vieno, tačiau buvo nevietiniai. Jie tik stovėjo šalia, nieko nedarė. Pagalvojo, gal aiškinasi dėl įvykusio autoįvykio. Po to jis įėjo į parduotuvę, todėl kas vyko toliau, nebematė. Tačiau, kai išėjo panašiai po penkių minučių, pamatė prie parduotuvės ant laiptų sėdintį „Mopsą“. Į jį nelabai žiūrėjo, todėl negali pasakyti, ar jis buvo sužalotas. Matė, kad prieš „Mopsą“ stovėjo tie pats asmenys, kuriuos buvo prieš tai matęs. Tačiau jie nieko nedarė, jis negirdėjo, ar sakė ką nors. Po to matė, kaip išvažiavo du automobiliai, vienas asmuo iš tų jaunuolių sėdosi į naujos klasės Mercedes Benz automobilį, juodos spalvos, o kiti – į kitą automobilį. Po to spaudoje perskaitė, kad iš to „Mopso“ buvo atimtas automobilis. Tai suprato, kad kalba eina būtent apie šį įvykį. Paklaustas, patikslino, kad ateinant į parduotuvę nematė ant žemės besimėtančio peilio, nematė, kad kažkas jį turėtų rankose (1 t., b. l. 103–104).

Liudytojas J. B. parodė, kad vežė R. Š. į Panevėžį. Važiuojant išsiaiškino, kad jam reikės parvairuoti automobilį. Neprivažiavus Panevėžio, degalinėje pamatė automobilį Mercedes, prie kurio ir sustojo. Prie automobilio buvo T. M..

Liudytojas A. Č. parodė, kad jam paskambinęs R. paprašė nuvairuoti automobilį Mercedes nuomai iki „Akropolio“ aikštelės. Nuvažiavęs iki „Akropolio“ perdavė automobilį, raktelius, dokumentus M., kuris buvo dar su vienu vyriškiu, jie buvo atvažiavę su maža mašinyte. M. jam sumokėjo 600 eurų. Jis sakęs, kad palauktų, nes atvažiuos pasirašyti sutarties. Po to R. jį nuvežė į darbą, pasakė, kad važiuoja surašyti sutartį. Maždaug po penkiolikos minučių R. paskambinęs paklausė, kurioje vietoje paliko nuomojamą automobilį, nes jų neranda. Pasakęs, kad pačiame priekyje, tik įvažiavus į „Akropolį“, kairėje pusėje, kad turi būti ir maža mašinytė. R. atsakė, kad nieko nėra, kad bus nuvažiavę. Jis tik atvairavęs automobilį, jam padavė atšviestus dokumentus: asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimo kopiją. Jis toje įmonėje nedirba, jo paprašė, nes daugiau nebuvo kam atvairuoti iš aikštelės automobilį iki „Akropolio“ ir perduoti žmogui. Iki įvykio T. M. nebuvo nei matęs, nei girdėjęs.

Liudytojas V. R. parodė, kad gegužės mėnesį jam paskambinęs R. paklausė, ar gali pavairuoti mašiną, nes jis neturi teisių. Sakė, kad ar blogai išnuomojo, ar ne taip išnuomojo ir reikia pavairuoti mašiną. Automobiliu BMW X 6 nuvažiavo prie Viekšnių, pamatė važiuojantį tą Mersedesą, kuris įsuko į Viekšnius, po to – į dešinę. Jie irgi pasuko iš paskos, privažiavę prie parduotuvės sustojo ir išlipo iš automobilių. T. M. buvo išgėręs, jį mėtė į šonus. Matė jo rankoje kažką panašaus į peilį, kažką tokį smailų, pailgą, blizgantį. T. B. trenkė jam ir šis parkrito. Po kiek laiko matė, kad jis be sąmonės, nejuda. Manydami, kad reikia vežti į ligoninę, gal galvą susitrenkė, su T. jį pakėlė ir nešė link mašinos. Prie mašinos galinių durų jis atsipeikėjo. Kažkokia moteris pradėjo sakyti: „ką jūs čia darote, palikite, nevežkite“. Nukentėjusiojo paklausė, ar jam viskas gerai, šis atsakė, kad jam viskas gerai ir nuėjo link parduotuvės. Tada T. B. sėdo į mersedesą, o jis su R. į – BMW ir išvažiavo. Išvažiuodamas iš Vilniaus tiksliai nežinojo, ko važiuoja į Mažeikius. Tik žinojęs, kad kažkas blogai su mašinos nuoma, kad reikia ieškoti Mercedes mašinos. R. pasakojo, kad prieš kažkiek laiko jis T. buvo išnuomojęs dar kažkokią mašiną, po to ją konfiskavo, o dabar buvo pasiėmęs Mercedes. Prisimena, jog važiuojant B. paskambino draugui B. ir jo paprašė surasti T. – nukentėjusįjį. Ieškomą automobilį pamatė pagrindiniame kelyje ties posūkiu į Viekšnius. Automobilyje buvo du asmenys, vairavo kitas asmuo, nukentėjusysis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kai nukentėjusysis išlipo iš mašinos, jis ėjo link jų, tada ir matė jį rankose kažką laikant. B. sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, nukentėjusysis krito ir trenkėsi į asfaltą galva. Atrodo, kad krito šonu. M., išlipęs iš automobilio, prieš jį ir prieš B. neatliko jokių veiksmų. Smurtinio veiksmo prieš B. lyg tai irgi neatliko. Kai išvažiavo iš Viekšnių, nuvažiavo prie Mažeikių pradžioje esančios kolonėlės ir ten sustojus jis įkišęs galvą apžiūrėjo automobilio vidų. Matė, kad salone buvo butelis „Absolut“, padėtas dešinėje pusėje, kelios monetos, dar kažkas. Daiktadėžės netikrino, nežiūrėjo. Ant galinės sėdynės buvo bliuzonas. Kaip supratęs, jis buvo T. B.. Daugiau daiktų, pirkinių krepšelių, mobilaus ryšio telefono nematė.

Liudytoja L. M. parodė, jog prieš metus laiko, 2015 metų gegužės pabaigoje sūnus išvyko į Vilnių, prieš tai pardavęs automobilį į metalo laužą. Išvyko išsinuomoti automobilio. Kitą dieną paskambino, kad yra Viekšniuose, parvažiuos po penkių minučių. Po kurio laiko prie namų privažiavo mašina, sūnus įbėgo į kambarį ir užsidarė duris. Įėjusi pas jį pamatė, kad jo akis yra visa mėlyna, išvirtusi ir tiesiog akyse tino. Sūnus paaiškino, kad prie „Grūstės“ parduotuvės iš jo atėmė mašiną, jį sudaužė „Bitneris“ ir dar vienas asmuo. Tempė į mašiną, norėjo kažkur vežtis, suspardė. Kažkokia moteris pradėjo šaukti, iškvietė policiją, tada jie sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Kai iš sūnaus atėmė mašiną, atėmė ir pinigus, daiktus. Mano, jog BMW tikriausiai buvo sūnaus, buvo pirkęs lizingu. Šis automobilis buvo parduotas prieš išvykstant į Vilnių. Jai matant sūnui už automobilį sumokėjo pinigus, gavo 2 300 € ar 2 400 €. Sekančią dieną po automobilio pardavimo sūnus išvyko į Vilnių ir įvyko tas įvykis, kai mašina buvo atimta. Pinigus vežėsi į Vilnių, susidėjo daiktus, pasiėmė pinigus. Anksčiau, gal prieš mėnesį sūnus buvo patekęs į avariją, tačiau išvykdamas į Vilnių sūnus buvo sveikas. Po sumušimo visai negalėjo pajudėti, buvo sutvarsčiusi bintais, visą nugarą skaudėjo, dūrė į šonkaulius, skaudėjo visą kūną, koja suspardyta, nubrozdinta, kairė akis užtinusi, kraujavo iš akies, buvo prakirstas paakys. Birželio 1 ar 2 d. vežė sūnų į ligoninę, nes po sumušimo nepraėjo skausmai. Be automobilio, sūnus dar neteko visko, kas buvo mašinoje: pinigų, striukės, dokumentų. Sūnus sakė, kad paėmė visus pinigus. Sakė, kad striukėje buvo lyg tai 140 eurų. Paėmė dokumentus, buvusius ant priekinės sėdynės, striukę. Sūnus sakė, kad iš jo paėmė daiktus, bet nežino, kokius.

Ekspertas D. V. parodė, kad nukentėjusiojo jis neapžiūrėjo, jam buvo pateikti tik medicininiai dokumentai. Atsakant į ekspertui pateiktus klausimus duota išvada: T. M. nustatytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas; sužalojimas galėjo būti padarytas užduoties aprašomojoje dalyje nurodytu laiku, sumušant krūtinės ląstos kairę pusę bukais daiktais; padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dar išvadoje vienas punktas įrašytas, nors tyrėja ir neklausė – daugiau sužalojimų, išskyrus krūtinės ląstos sumušimą, pateiktuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota. Vėliau buvo gauta tyrėjos užduotis atlikti papildomą tyrimą ir atsakyti, keliais smūgiais padarytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas. Naujų medicininių dokumentų nepateikus, surašyta papildoma specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad atsakyti į klausimą, keliais smūgiais padarytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, negalima, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti jokie paviršiniai kūno sužalojimai. Iš medicininių dokumentų, kurie buvo pateikti, sužalojimai atitinka kairės pusės krūtinės ląstos sumušimą 2015 m. gegužės 27 d. Medicininiai dokumentai buvo minimalūs – gydymo apskaitos kortelė. Ankstesnių medicininių dokumentų nebuvo pateikta – nei liečiančių po sužalojimo, nei prieš nurodomą įvykį. Tikėtina, kad buvo ir daugiau sužalojimų – paviršinių, išorinių, kurie liko neužfiksuoti. Buvo suduotas ne mažiau vienas smūgis, tikėtina, kad keletas. Nukentėjusysis nesikreipė pas chirurgą vėliau, praėjus kelioms savaitėms. Dažnai pirminėse rentgenogramose šonkaulių lūžių, jei jie dar be žymesnio poslinkio, gali nesimatyti, o praėjus porai–trims savaitėms, kai prasideda gijimo procesas, tada išryškėja. Tokiu atveju šonkauliai būna lūžę, o pagal medicininius dokumentus to nesimato. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti suduodant kumščiais, spardant. Kiek girdėjo iš liudytojos, ankstesnė avarija buvo įvykusi prieš kelis mėnesius, per tiek laiko ir šonkaulių lūžiai sugyja. Nei šviežių, nei senų lūžių radiologas nerado. Įvykio dienai nuo ankstesnių sužalojimų turėjo būti pasveikęs.

Liudytoja J. K. parodė, jog ji vykdė E. M. apklausą. Iš visų liudytojų parodymų konteksto susidariusi vaizdą, kad atvažiavo T. B. su draugais, išlipo iš mašinos, ėjo prie T. M.. Nesuabejojo, kad T. M. buvo spardomas. Žodis „spardė“ atitiko veiksmo „spardė“ prasmę. Toks susidarė vaizdas. Pagal liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus – lyg buvo minimi trys spardžiusieji asmenys, tyrimo pabaigoje paaiškėjo, kad nukentėjusįjį spardė du asmenys. Protokole užfiksuota lygiai taip, kaip jie išdėstė – liudytojai ir nukentėjusysis. T. M., duodamas parodymus, buvo atsipalaidavęs, sąmoningas, nesutrikęs. Buvo blaivus, su juo buvo galima normaliai bendrauti. Nesakė, kad dėl kažkokių sutrikimų negali duoti parodymų. Daug kartų į apklausas nevyko, nes gydėsi, bet atvykęs į apklausą nesiskundė, kad yra paveiktas kokių psichotropinių vaistų ar panašiai. Gerai viską prisiminė, geranoriškai viską pasakojo, atsakė į užduodamus klausimus. Kad veiką padarė du asmenys, buvo aišku iš nukentėjusiojo, liudytojų ir iš įtariamųjų parodymų. Liudytoją M. J. prisimena labai gerai dėl to, kad jo nereikėjo skatinti, jis viską išdėstė kaip robotukas. Buvo tik vienas nesutapimas: jis matė bėgant T. M. ir jį besivejantį B., o niekas to nematė. Suabejojusi dėl jo parodymų patikimumo, nes labai nuosekliai, sekundžių tikslumu pasakojo, pasitikrino duomenis apie jo sveikatos būklę. Psichinę negalią turintis žmogus akcentuoja tuos dalykus, kuriuos jis ir išdėstė apklausos protokole. Mano, kad jis tas aplinkybes tikrai gerai įsiminė. Liudytojas neatrodė pasimetęs ar pamokytas taip kalbėti. Į klausimą dėl jo santykių su nukentėjusiuoju ir įtariamaisiais jis atsakė su jais nebendraujantis, tik pažįstantis. Jo suvokimui tai negalėjo įtakoti, jai nekilo abejonių, kad jo parodymams gali įtakoti jo neįgalumas. J. pažinojo vieną įtariamąjį ir nukentėjusįjį.

Liudytojas D. G. parodė, kad T. M. paprašytas automobiliu Mercedes pavežė jį nuo savo namų Viekšniuose iki Mažeikių ir atgal, jokių nusikaltimo aplinkybių jis nežino. Degalinėje girdėjo, kaip T. B. prašė M. grąžinti skolą, bet pinigų perdavimo nematė. Po to grįžo į Viekšnius, sustojo prie „Grūstės“ parduotuvės ir jis nuėjo pasikalbėti su draugais. Po to kažką girdėjęs, bet pats tų įvykių nematė. Nepamena, ar automobilio salone buvo padėta kokių daiktų. Jei būtų matęs padėtus pinigus, pats būtų prašęs, nes T. M. buvo jam skolingas. Neprisimena, ar buvo mašinoje ant galinės sėdynės kokie maišeliai, dėžutės. Gal suklydo ikiteisminio tyrimo metu taip sakydamas, o dabar neprisimena. Nepamena, ar T. M. sakė, kad pirko kokių daiktų. T. M. buvo sakęs, kad prieš tai buvo patekęs į avariją su mašina, buvo išskridęs pro langą. Negali pasakyti, ar buvo akivaizdžių sužalojimų įvykio dieną ant M. Kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu gal ne viską sakęs. Kiek pamena dabar, tikrai nieko nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu jis nesakęs, kad ten buvo daiktai. Tyrėja padėjo viską surašyti, jis pasirašė neperskaitęs. Tyrėja savo žodžiais rašė, o jis tik sakęs taip ar ne. Buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bet suklysti žmogiška. Nesako, kad melavo. Vairuodamas automobilio keleivio pusės durelėse matė mažą šveicarišką peiliuką. Kad peiliukas šveicariškas, atpažino iš raudonos spalvos ir užrašo. Nežino, ar rinkinyje buvo peiliukas. Jis turi panašų rinkinį, jį sudaro atsuktuvas, atidarytuvas, tai yra buitinis įrankių rinkinys.

Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad pas T. M. automobilio salone pinigų nematė, ar jis turėjo pinigų nežino, į daiktų dėtuves nelandžiojo, o atvirai padėtų nematė. Nurodo, kad automobilyje ant galinės sėdynės matė kažkokius maišelius, dėžutes, bet kas ten buvo, įvardyti negali. T. M. gyrėsi nusipirkęs treningus, galvoja, kad jais tą dieną vilkėjo. Tada nematė, kad ant T. M. buvo kokie sužalojimai. Tiek su T. M., tiek su T. B. yra pažįstamas, santykiai geri su abiem. (1 t., b. l. 89–91).

Nors nukentėjusysis T. M. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus ir teigė nematęs, jog R. B. jį spardė, teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, kurie atitinka ir liudytojų E. M. ir A. J. parodymus. Be to, tokie jo parodymai yra užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, akistatos metu. Akivaizdu, jog nukentėjusysis savo parodymus pakeitė R. B. naudai todėl, kad šis jam grąžino už automobilio nuomą sumokėtus 700 eurus ir jie susitaikė.

Liudytojų E. M. ir A. J. parodymus teisme, jog kaltinamieji nespardė nukentėjusiojo, o tik koja judindami, klibindami tikrino, ar šis gyvas, teismas vertina kritiškai ir juos atmeta, nes jie prieštarauja jų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir kitiems byloje esantiems įrodymams – asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose užfiksuotiems ir iš BPC gautame garso įraše esantiems duomenims. Pastebėtina, jog apklausiami netrukus po įvykio jie geriau prisiminė nusikaltimo aplinkybes, tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Liudytojus ikiteisminio tyrimo metu apklaususi tyrėja J. K. teisme patvirtino, jog nesuabejojusi, kad T. M. buvo spardomas, nes žodis „spardė“ atitiko veiksmo „spardė“ prasmę.

Liudytojo D. G. teisme parodymai, jog automobilyje matęs šveicarišką peiliuką ar įrankių rinkinį, atmestini ir vertintini kaip siekimas padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės, nes jie prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. D. G. aiškinimas, kad parodymus padėjo surašyti tyrėja, o jis pasirašęs jų neperskaitęs, yra niekuo nepagrįstas.

Savavaldžiavimas

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma, kurią sudaro nukentėjusiojo T. M., liudytojų M. J., E. M., A. J., K. S., D. D. parodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada ir kiti anksčiau paminėti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji T. B. ir R. B. veikdami vieninga tyčia, bendrininkų grupėje, pilnai suvokdami savo veiksmų esmę ir siekdami bendro tikslo – atimti iš T. M. jo išsinuomotą automobilį, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos viešoje vietoje, prie parduotuvės, kitų asmenų akivaizdoje savavaldžiavo panaudodami fizinį smurtą – T. B. sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą, o šiam nugriuvus ant žemės kartu su R. B. spyrė nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, dėl to nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Kaltinamųjų prievarta nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įžūli ir intensyvi, todėl vertintina kaip didelė žala nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji T. B. ir R. B. bendrais veiksmais, pavartodami fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį T. M., suduodami smūgį į veidą ir nenustatytą skaičių smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš to seka, kad jie veikė kaip bendrininkai. Bendrininkavimo padarant nusikaltimą esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas atsako ne tik už savo asmeniškai padarytus veiksmus, bet ir už visus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, kuriuos sukėlė veikdamas pagal susitarimą (susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais – gestu, mimika ir t. t.).