- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- A-442-1525-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00341-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.5Pažeidimai pramonės, elektros ir šiluminės energijos naudojimo srityje (ATPK 92-9910 str.)
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (11.3)Md3-924 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“.
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo atmestas jos prašymas už 2010 metus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, taikyti nulinę metinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Toks sprendimas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, t. y. 168 Lt, mokėjimo, nes 2010 metais jai nuosavybės teise priklausančiu turtu (3/4 buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) nesinaudojo, visus kalendorinius metus gyveno kitoje savivaldybėje ir ten mokėjo už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsakovui buvo pateikti tinkami įrodymai, patvirtinantys faktinę aplinkybę, jog pareiškėja jai priklausančia buto dalimi nesinaudojo. Visus kalendorinius metus minėtame bute gyveno kitos buto dalies (1/4 buto) savininkė, kuri už 2010 metus sumokėjo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą pagal jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad, pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo 8, 15, 17, 18 ir 29.3 punktus, nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymui turi būtų nustatytas šių sąlygų visetas: 1) prašymas pateiktas iki einamų metų kovo 31 d. (arba pateikti dokumentai, kad terminai praleisti dėl svarbių ir ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių); 2) pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad vietinės rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamame turte buvo sunaudota ne daugiau kaip 120 kWh elektros energijos ir ne daugiau kaip 1 m³ vandens per metus, arba pateikti kiti dokumentai, patvirtinantys, kad vietinės rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar kita teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą pateikė 2011 m. liepos 29 d., t. y. praleidusi terminą, ir nepateikė įrodymų, jog terminas praleistas dėl svarbių ir ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių. Pagal pareiškėjos pateiktą AB „Lesto“ 2011 m. liepos 14 d. pažymą nustatyta, jog bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje 2010 metais buvo suvartota 448 kWh elektros daugiau nei reikalaujama taikant nulinę metinę vietinę rinkliavą. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų taip pat negalima nustatyti, koks vandens kiekis suvartotas bute per 2010 metus.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.2, 8, 11, 12, 13, 15, 17 punktų nuostatų darytina išvada, jog skiriami du atvejai, kada gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava: 1) pateikti dokumentai patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamame turte buvo sunaudota ne daugiau kaip 120 kWh elektros energijos ir 1 m³ vandens per metus; 2) pateikti kiti dokumentai, kurie pagrindžia nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą. Atsakovas kiekvienu atveju privalo vertinti, ar pateikti dokumentai yra tinkami įrodymai nekilnojamojo turto nenaudojimo fakto patvirtinimui. Teismas nurodė, kad pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, jog butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje bendrosios nuosavybės teise priklauso jai (3/4 buto) bei jos motinai (1/4 buto) ir buvo įsigytas 2009 m. rugpjūčio mėnesį; pareiškėjos buto bendrasavininkė įsikėlė į butą 2010 m. kovo mėnesį; buto naudojimosi tvarkos bendrasavininkės nėra nusistačiusios, bute nėra atskirų elektros ir vandens skaitiklių kiekvienai savininkei. Iš prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos nustatyta, kad pareiškėja 2010 metais gyveno ir dirbo Marijampolėje. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė AB „Lesto“ 2011 m. liepos 14 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad per 2010 metus minėtame bute sunaudota 568 kWh elektros energijos. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog po perskaičiavimo buvo nurodyti šie sunaudoto vandens kiekiai: 7 m³ šalto vandens ir 3 m³ karšto vandens (pateiktame mokėjimo pranešime nurodyti skaičiai 3 m³ ir 1 m³). Akivaizdu, jog, pagal pareiškėjos pateiktus įrodymus, elektros energijos ir vandens parodymai viršijo Aprašo 15 punkte nurodytus rodiklius, t. y. ne daugiau kaip 120 kWh elektros energijos ir 1 m³ vandens per metus. Teismas nurodė, kad, pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, vietinė rinkliava taikoma nekilnojamajam turtui, o rinkliavos administravimo parametras yra turtinis vienetas arba nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras, tačiau nekilnojamojo turto naudojimosi (nesinaudojimo) faktas nustatomas ir rinkliava skaičiuojama (taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava) atskiram turtiniam vienetui – savarankiškam nekilnojamojo turto objektui. Todėl negalima tokia situacija, kai vienas iš turto bendrasavininkių moka vietinę rinkliavą, o kitam taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Nulinė metinė vietinė rinkliava gali būti taikoma tik atskiram turtiniam vienetui ir esant sąlygoms, nurodytoms Aprašo 15 arba 17 punktuose. Byloje nustatyta, kad Aprašo 15 punkte nurodyti parametrai viršijo nustatytuosius, todėl turi būti tiriama, ar buvo pateikti kiti įrodymai, pagrindę faktinę aplinkybę, kad nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas (Aprašo 17 punktą). Teismas nurodė, kad pareiškėja paaiškino, jog atsakovui pateikė Respublikos Prezidentės 2011 m. sausio 11 d. dekretą, kuriuo ji iš Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų perkelta į Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos pareigas. Pareiškėjos nuomone, būtent šis dokumentas patvirtina aplinkybę, kad ji buto dalimi Klaipėdoje 2010 metais nesinaudojo, nes dirbo Marijampolėje. Tačiau minėtas dokumentas nulinės vietinės rinkliavos taikymo kontekste neįrodo faktinės aplinkybės, jog nekilnojamuoju turtu buvo nesinaudojama. Priešingai, pati pareiškėja neneigė, jog bute 2010 metais gyveno jos motina, nekilnojamojo turto bendrasavininkė, t. y. butu buvo naudojamasi. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentas, jog pareiškėja praleido prašymo dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo pateikimo terminą, nėra pagrindas netaikyti minėtos rinkliavos, nes skundžiamas administracinis aktas šia aplinkybe nebuvo grindžiamas. Teismas nurodė, kad atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti jos skundą.
Pareiškėja nurodo, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Teršėjas turi mokėti tiek, kiek faktiškai prisideda prie aplinkos taršos. Pareiga mokėti vietinę rinkliavą turėtų būti siejama tiesiogiai su asmeniu, kuris naudojasi atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, su surenkamų atliekų kiekiu, bet ne su nekilnojamojo turto dydžiu (bendruoju plotu). Pareiškėja nurodo, kad ji, kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, nuo rinkliavos mokėjimo už 2009 metus buvo atleista, kaip buvo atleista ir kitos ginčo buto dalies savininkė. Nuo vietinės rinkliavos už 2009 metus buvo atleistas ne turtinis vienetas – butas, bet vietinės rinkliavos mokėtojos nuo joms priklausančios mokėti rinkliavos, apskaičiuotos pagal valdomą nekilnojamojo turto plotą. Juk abiems bendrasavininkėms vietinė rinkliava buvo paskaičiuojama atskirai, atskirai pateikiamos ir sąskaitos apmokėjimui. 2010 metais 1/4 buto dalies savininkė savo nuosavybe pradėjo naudotis nuo kovo mėnesio ir už 2010 metus sumokėjo jai apskaičiuotą rinkliavą už atliekas. Tuo tarpu 3/4 dalies buto savininkė 2010 metais jai nuosavybės teise priklausančiu turtu nesinaudojo, todėl rinkliavos mokėti neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad, pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo 8, 15 ir 17 punktus, nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymui turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad vietinės rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar kita teise priklausiančiame nekilnojamajame turte buvo sunaudota ne daugiau kaip 120 kWh elektros energijos ir ne daugiau kaip 1 m³ vandens per metus, arba pateikti kiti dokumentai, patvirtinantys, kad vietinės rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar kita teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas. Pagal minėtas nuostatas, naudojimosi faktas nustatomas ir nulinė vietinė rinkliava taikoma atsižvelgiant į atskiro turtinio vieneto naudojimo ar nenaudojimo faktą. Atsakovas nurodo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog ginčo butu buvo naudojamasi. Šiame bute 2010 metais suvartota 568 kWh elektros energijos, t. y. 448 kWh daugiau nei reikalaujama taikant nulinę metinę vietinę rinkliavą. Nustačius šias aplinkybes ir nesant kitų dokumentų, patvirtinančių, kad vietinės rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar kita teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas, nėra pagrindo pareiškėjai taikyti nulinę metinę rinkliavą. Darbo kitame mieste faktas neįrodo, kad ginčo butu pati pareiškėja ar kiti asmenys nesinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. (11.3)Md3-924 teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Minėtas atsakovo sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2011 m. liepos 28 d. prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2010 metus (b. l. 8-9).
Nagrinėjant šią bylą, pirmiausia buvo būtina išreikalauti iš atsakovo visą su pareiškėjos prašymo nagrinėjimu ir minėto atsakovo sprendimo priėmimu susijusią medžiagą, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Teismas įpareigojo atsakovą pateikti tik tuos įrodymus, kuriais jis grįs savo atsikirtimus, o šis pateikė tik AB „Lesto“ rašto nuorašą (b. l. 3, 22). Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos galima spręsti, kad pareiškėja atsakovui su prašymu buvo pateikusi papildomų dokumentų bei duomenų ir jie ne visi yra byloje. Taigi pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis.
Pažymėtina, jog visų dokumentų ir duomenų, kuriais grindžiamas pareiškėjos atsakovui adresuotas prašymas, įvertinimas šiuo atveju yra ypač svarbus, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo 8, 15 ir 17 punktai nepateikia baigtinio dokumentų, patvirtinančių turto nenaudojimo faktą, sąrašo ir leidžia taikyti nulinę vietinę rinkliavą ne tik pagal elektros energijos bei vandens suvartojimo duomenis, bet ir pagal kitus dokumentus, liudijančius turto nenaudojimą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad negalima tokia situacija, kai vienas iš turto bendrasavininkių moka vietinę rinkliavą, o kitam taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava, ir kad nulinė metinė vietinė rinkliava gali būti taikoma tik atskiram turtiniam vienetui. Tačiau teismas šios savo išvados nepagrindė aiškiais teisiniais argumentais, o tuo tarpu iš pareiškėjos pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų (b. l. 10-11) matyti, kad rinkliavos administratorius UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ rinkliavą apskaičiuoja ne turtiniam vienetui (butui), o kiekvienam buto bendrasavininkiui. Taikant tokį rinkliavos skaičiavimo būdą, kyla klausimas, kodėl jis nuosekliai negalėtų būti taikomas ir sprendžiant dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos, t. y. toks rinkliavos skaičiavimo būdas turėtų leisti skaičiuoti vietinę rinkliavą įprastine tvarka bendrasavininkiui, kuris naudojasi butu, ir taikyti nulinę vietinę rinkliavą bendrasavininkiui, kuris nesinaudoja butu. Šias aplinkybes taip pat būtina papildomai išsiaiškinti, o pirmosios instancijos teismas to nepadarė.
Dėl išdėstytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.