Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, susipažinusi su pareiškėjos D. I. skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Privataus kaltinimo bylų kategorijai priklauso asmens kaltinimas pagal LR BK 168 straipsnį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK 407 str.)), o kaltinimas pagal LR BK 167 straipsnį priklauso valstybinio kaltinimo kategorijai.

Pagal LR BK 168 str. 1d. atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas LR BK 165 -167 str. numatytą veiką.

Privatus gyvenimas - tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 str.). Privatus žmogaus gyvenimas vyksta ne viešumoje, o tose srityse, kur asmuo turi teisę pasilikti vienas ar su laisvai pasirinktais žmonėmis ir kur be to asmens sutikimo kitiems negalima kištis: tai vidiniai asmens šeimos santykiai, jo lytinis, dvasinis, religinis gyvenimas, sveikatos būklė, privatus susirašinėjimas, privatūs pokalbiai, kilmė, privati kompiuteryje saugoma informacija ir t.t.

Iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, kad L. L. kaltinama perdavusi filmuotą medžiagą apie pareiškėją jos sutuoktiniui K. I., filmavimas atliktas vieną kartą 2012-07-31 (skundo 3 pastraipa). Tačiau skunde nenurodyta, kas būtent nufilmuota, t. y. kokie vaizdai užfiksuoti filmuojant, kuo vaizduose pasireiškia pareiškėjos asmeninis gyvenimas, kada ši medžiaga perduota K. I.. Nesant nurodytų duomenų negalima spręsti, ar tokio vaizdo įrašas laikytinas pareiškėjos asmeninio gyvenimo užfiksavimu ir ar įrašo perdavimas pareiškėjos sutuoktiniui laikytinas privataus gyvenimo atskleidimu, kvalifikuojamu kaip nusikalstama veika, numatyta LR BK 167 str. 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde nurodo, jog toliau filmuotą medžiagą išplatino – kitiems asmenims ir teismui perdavė ne L. L., bet K. I., o iš skunde nurodyto kaltinimo dėl nuotraukų paviešinimo iš viso negalima spręsti, kas jas paviešino.

Pastebėtina, kad privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko pats nukentėjusysis. Skundu jis pradeda privataus kaltinimo procesą, juo išreiškiama asmens valia, kad kaltinamas asmuo būtų patrauktas atsakomybėn pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas. Nukentėjusiojo asmens skundu taip pat nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Pagal skunde nurodytas aplinkybes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį. Svarbu tai, kad privataus kaltinimo tvarka kaltinamas asmuo pagal kaltinimą turi teisę į tinkamą gynybą, pirmiausia jis privalo žinoti, kuo yra kaltinamas, todėl nukentėjusiojo asmens skunde turi būti galutinai, konkrečiai, aiškiai ir suprantamai suformuluoti reikalavimai, pridėti faktus patvirtinantys įrodymai.

Kadangi pareiškėja nepatiekė konkretaus kaltinimo L. L., sprendžiama, kad skundas neatitinka LR BPK 412 str. 2 d. reikalavimų jo turiniui. Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo trūkumų šalinimo galimybės, o teismas negali imtis iniciatyvos rinkti įrodymus, juos turi parteikti pats nukentėjusysis, todėl skundas atsisakytinas priimti ir grąžintinas pareiškėjai. Pašalinus nurodytus trūkumus, pareiškėjai neužkertamas kelias kreiptis į teismą pakartotinai, tačiau atkreiptinas jos dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimų prasmę teismų praktikoje vadovaujamasi principu, jog Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamosios poveikio priemonės traktuojamos kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo manymu, pažeistas savo teises. Sankcijų, įtvirtintų baudžiamuosiuose įstatymuose, turi būti imamasi tik tada, kai kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis neįmanoma ginti ir apginti pažeidinėjamų interesų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja kelia klausimą dėl įrodymų rinkimo teisėtumo civilinėje byloje dėl jo ir K. I. santuokos nutraukimo, nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę santykiai gali būti sprendžiami ir civilinės teisės nustatytomis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti skundą ir jį kartu su priedais grąžinti pareiškėjai D. I..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.