Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Relina“ ir S. V. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Relina“ (toliau – ir Bendrovė) ir S. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-377 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Relina“ ir S. V. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V4-377 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Relina“ ir S. V. skyrimo“, pareiškėjai UAB „Relina“ skirta nuobauda viešas įspėjimas, pareiškėjai S. V. – įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja UAB „Relina“ nuo 2015 m. vasario 19 d. įrašyta į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą (sąrašo Nr. B-JA218).

Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-2588 Bendrovę informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. Tarnybos turimus duomenis, Bendrovėje dirbo 8 darbuotojai, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, iš kurių 3 darbuotojai neadministruoja (neadministravo) šiam bankroto administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų, o juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams, Tarnyba priėmė sprendimą atlikti Bendrovės neplaninį patikrinimą ir paprašė iki 2019 m. spalio 14 d. Tarnybai pateikti išsamius paaiškinimus, informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus dėl Bendrovės atitikimo Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse nustatytam sąžiningumo principui.

Tarnyboje 2019 m. spalio 14 d. gauti Bendrovės paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad nurodyti 3 darbuotojai nebuvo įgalioti administruoti Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų, tačiau šie Bendrovės darbuotojai atliko kitas jiems konkrečiai pavestas darbo funkcijas, padedant Bendrovės įgaliotam asmeniui vykdyti įmonių bankroto procesus. Bendrovė Su nurodytais 3 darbuotojais sudarė darbo sutartis dėl to, kad šie darbuotojai yra kvalifikuoti specialistai, įrašyti į bankroto administratorių sąrašą ir turintys teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Bankroto procesas vykdomas laikantis ĮBĮ nuostatų, todėl net ir konkrečių pavienių darbo funkcijų atlikimui Bendrovei yra tikslinga įsidarbinti darbuotoją, turintį atitinkamą kvalifikaciją, žinias bei patirtį. Paskutinį kartą Bendrovė buvo atrinkta administruoti įmonę per bankroto administratorių atranką tik 2019 m. gegužės 10 d. (R. Navašinsko įmonė), o nuo 2019 m. gegužės 11 d. iki dabar Bendrovė nebuvo atrinkta administruoti jokios įmonės per bankroto administratorių atranką.

Tarnybos specialistė 2019 m. gruodžio 19 d. parengė išvados projektą „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Relina“ veiklos patikrinimo“ Nr. D4-1856 (toliau – ir Išvados projektas), Tarnybos direktoriui siūlydama už patikrinimo metu nustatytus Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimus Bendrovei skirti nuobaudą – viešą įspėjimą, Bendrovės direktorei skirti nuobaudą – įspėjimą. Išvados projektas susipažinimui Bendrovei išsiųstas 2019 m. gruodžio 19 d. elektroniniu paštu.

Tarnyboje 2019 m. gruodžio 27 d. gauta elektroniniu paštu siųsta Bendrovės nuomonė dėl Išvados projekto bei papildomi paaiškinimai su dokumentais. Šiuose paaiškinimuose Bendrovė nurodo pastebėjimus, kuriuose nurodomos iš esmės tos pačios aplinkybės kaip ir anksčiau Tarnybai teiktuose paaiškinimuose.

Tarnybai, atlikus neplaninį Bendrovės veiklos patikrinimą, Tarnybos specialistė 2019 m. gruodžio 30 d. parengė išvadą „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Relina“ veiklos patikrinimo“ Nr. D4-1900 (toliau – ir Išvada), kurią pateikė Tarnybos direktoriui. Išvadoje konstatuota, kad Bendrovė, 2018-2019 m. įdarbinusi 3 darbuotojus, neadministruojančių (neadministravusių) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų, bei nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. aktyviai dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, įgijo pranašumą prieš kitus dalyvaujančius bankroto administratorius atrankoje. Tarnyba fiktyviai įgytą Bendrovės pranašumą laikė nesąžiningu, netoleruotinu ir mažinančiu kito sąžiningai dalyvaujančio atrankoje bankroto administratoriaus galimybes konkuruoti. Tarnyba konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4. papunkčių nuostatas. Išvadoje už nustatytus pažeidimus pasiūlyta bankroto administratoriui juridiniam asmeniui skirti nuobaudą – viešą įspėjimą, o administratoriaus juridinio asmens vadovei S. V. už šiuos pažeidimus skirti nuobaudą – įspėjimą.

Tarnybos direktorius, susipažinęs su Išvada, Bendrovės nuomone, gauta 2019 m. gruodžio 27 d., 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė įsakymą Nr. V4-377 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Relina“ ir S. V. skyrimo“, kuriuo bankroto administratoriams: pareiškėjai UAB „Relina“ paskyrė nuobaudą viešą įspėjimą, pareiškėjai S. V. – įspėjimą. Kaip matyti iš Tarnybos direktoriaus Įsakymo, nuobaudas UAB „Relina“ ir S. V. Tarnybos direktorius paskyrė vadovaudamasis ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais už Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 1K-321 redakcija), 11.4.1, 11.4.4 punktų pažeidimą.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Įmonių bankroto įstatymo, galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., nuostatos, reglamentuojančios įmonių bankroto procesą.

Teismas, nagrinėdamas Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pirmiausia pasisako dėl pareiškėjų argumentų dėl nuobaudos paskyrimo pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus terminus.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad negalima tokia situacija, kai asmeniui, galimai padariusiam drausminį nusižengimą, neribotą laiką galėtų būti taikoma atsakomybė. Operatyvaus veiksmo, galinčio nulemti privataus asmens teises ir pareigas, vykdymas yra esminis teisingumo elementas. Procedūrų operatyvumo reikalavimas, kurių metu turi būti išspręsta asmens kaltė, yra įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, kurios tikslas – garantuoti teisinį apibrėžtumą (žr. LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1551/2013).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad specialiajame Įmonių bankroto įstatyme, kuris, be kita ko, numato bankroto administratorių drausminę atsakomybę, nėra nustatytas drausminės nuobaudos skyrimo terminas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalies taisykle, jog tais atvejais, kai nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, ir daro išvadą, kad nesant specialaus įstatymo, nustatančio turto vertintojo drausminės atsakomybės terminą, taikytinas ginčo santykiams panašius santykius reguliuojantis teisės aktas. Teismas atsižvelgia į tai, kad ĮBĮ yra įtvirtinti specifiniai reikalavimai turto vertintojams ir jų veiklai (bankroto administratoriaus ir jo padėjėjo pažymėjimo išdavimas, įrašymas į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą, bankroto administratoriaus teisės, pareigos ir atsakomybė atliekant bankroto administravimą). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytinas Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 34 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad „tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos.<...> Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.“.

Kaip byloje nustatyta, Tarnybos direktorius Įsakymą, kuriuo pareiškėjoms paskirtos drausminės nuobaudos, priėmė 2019 m. gruodžio 31 d., po to, kai 2019 m. gruodžio 30 d. direktoriui pateikta kompetentingos institucijos (Tarnybos) neplaninio patikrinimo Išvada atlikus išsamią Bendrovės veiksmų (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Bendrovei dalyvaujant bankroto administratorių atrankose), atitikties teisės aktų reikalavimams, analizę, išdėstyti Bendrovės ir jos vadovės galimai padaryti pažeidimai. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinas Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų terminas, per kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba 2019 m. gruodžio 30 d. surašė Išvadą, kurioje nustatė, jog neteisėtus veiksmus, kurie atlikti tikrinimo (ginčo) laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d., o nuobauda Bendrovei paskirta 2019 m. gruodžio 31 d. Įsakymu, taigi, nepraleidus minėto termino.

Pažymėtina, kad šioje byloje pateikti išaiškinimai atitinka LVAT formuojamą praktiką (žr. 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1551/2013, 2015 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-492/2014 ir kt.).

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį, atlikti įmonės bankroto procedūras turi teisę bankroto administratorius, paskirtas teismo. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – programa), sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus (įmonė, kuriai iškeliama bankroto byla, gali priklausyti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės (kitų valstybių) jurisdikcijai arba jos turtas yra daugiau negu vienoje valstybėje, įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos (jeigu teismui nepateikti įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenys ir teismas dėl objektyvių aplinkybių jų neišreikalauja iš šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų asmenų, laikoma, kad įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo), supaprastintas bankroto procesas, kai administravimo išlaidoms skirtą sumą įmoka bankrotą inicijuojantis asmuo, supaprastintas bankroto procesas, kai bankrotą inicijuoja darbuotojai, yra kitų šiame įstatyme ir (ar) kituose įstatymuose nustatytų bankroto proceso ypatumų, kuriems esant specialiųjų žinių, patirties turėjimas gali būti privalumas) ir į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas. Jeigu parenkant administratorių asmenų, pateikusių šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus sutikimus-deklaracijas administruoti įmonę, nėra arba asmenų, pateikusių sutikimus-deklaracijas administruoti įmonę, kriterijų reikšmės neatitinka įmonės, kuriai parenkamas administratorius, kriterijų reikšmių pagal taisyklėse nustatytą administratoriaus ir įmonės kriterijų atitiktį ir suderinamumą, administratoriaus kandidatūra parenkama iš šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus sutikimus pateikusių asmenų taisyklėse nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šioje dalyje nurodytus įmonę ir į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus. Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę. Pateikęs sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime-deklaracijoje nenurodomi šio straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi. Sutikimo-deklaracijos administruoti įmonę nepateikimas laikomas atsisakymu administruoti įmonę ir yra vienas iš šioje dalyje nustatytų kriterijų, vertinamų parenkant administratoriaus kandidatūrą kitoms įmonėms (išskyrus atvejus, kai administruoti įmonę atsisakoma dėl objektyvių aplinkybių). Įmonę ir asmenų veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės, reikalaujamos atrenkant administratorių, nustatomos taisyklėse. Teismas paskiria programa atrinktą asmenį įmonės administratoriumi, įsitikinęs, kad šis asmuo nėra bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis, giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais nesusijęs su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje. Vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka, šio straipsnio nuostatos dėl administratoriaus atrankos naudojantis programa netaikomos. Administratorius kreditorių susirinkimo sprendimu paskiriamas iš asmenų, įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, pateikusių kreditorių susirinkimui šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkantį sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę.

Administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų: darbo krūvio (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirties, galiojančių nuobaudų (įspėjimo, viešo įspėjimo), sutikimo-deklaracijos administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdo (būdų) ir atsisakymo administruoti įmonę (įmones), kai duotas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas ilgalaikis sutikimas (toliau – ilgalaikis sutikimas), – reikšmes, reikalaujamas atrenkant administratorių, nustato Programa pagal aktualius atrankos duomenis Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – Atrankos taisyklės), III skyriuje nustatyta tvarka (Atrankos taisyklių 18 punktas). Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmėms nustatyti naudojamos įmonių atrankinių dydžių reikšmės, įmonių sisteminių dydžių reikšmės ir jų ekvivalento – sąlyginės įmonės – dydis (Atrankos taisyklių 20 punktas). Pagal Atrankos taisyklių 21 punktą sąlyginė įmonė yra visų administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmių matavimo vienetas. Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės sąlyginėmis įmonėmis nustatomos ir pagal darbo krūvį, t. y. darbo krūvis – Programoje nustatomas administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas (atrankos rezultatą patvirtinus ĮRBIS), pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius (toliau – FASĮS). Laikoma, kad įmonės administratorius administruoja tokio atrankinio dydžio įmonę, kokiai jis buvo atrinktas ir paskirtas. Nustatant Atrankos taisyklių 30 punkte nurodytą atrankos koeficientą ir tikrinant, ar administratoriaus FASĮS neviršija pagal Atrankos taisyklių 25 punktą nustatytos aktualios grupės leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus ribos (toliau – grupės LASĮS riba), taikomas: fizinio asmens darbo krūvis – visų įmonių, kurias jis administruoja kaip fizinis asmuo, ir įmonių, kurias jis administruoja kaip juridinio asmens (asmenų) darbuotojas ir (ar) vadovas, suma (21.1.1 punktas); juridinio asmens darbo krūvis – juridinio asmens vadovo ir darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (toliau visi kartu – darbuotojai administratoriai), darbo krūvių, apskaičiuotų Atrankos taisyklių 21.1.1 papunktyje nustatyta tvarka, suma, padalyta iš juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičiaus (21.1.2. punktas). Pagal Taisyklių 22 punktą, kiekvienas administratorius, Taisyklių 21.2.1 ir 21.2.2 papunkčiuose nurodytu būdu įvertinus jo darbo patirtį, pagal DILASĮS reikšmes priskiriamas vienai iš šių grupių: A grupei – kai jo DILASĮS nuo 0 iki 10, iš jų (22.1. papunktis): A1 pogrupio administratoriai, kurių DILASĮS lygus 0, tai yra neadministravę nė vienos įmonės arba pagal Taisyklių 21.2 papunktyje nustatytą darbo patirties vertinimą jų patirtis lygi 0 (toliau – A1 pogrupio administratoriai) (22.1.1. papunktis); A2 pogrupio administratoriai, kurių DILASĮS nuo 0,5 iki 10 (22.1.2. papunktis); B grupei – kai jo DILASĮS nuo 10,5 iki 100 (22.2. papunktis): C grupei – kai jo DILASĮS 100,5 ir daugiau (22.3. papunktis). Atrankos taisyklių 23 punkte nustatyta, kad kiekvienai Taisyklių 22 punkte nurodytai administratorių grupei nustatoma grupės LASĮS riba: A grupės administratoriams – 20 sąlyginių įmonių (23.1. papunktis); B grupės administratoriams – 40 sąlyginių įmonių (23.2. papunktis); C grupės administratoriams – 80 sąlyginių įmonių (23.3. papunktis).

Atrankos taisyklių 29 punkte nurodyta, kad pagal įmonės atrankinį dydį Programa administratorių parenka šiuo eiliškumu: didelei įmonei – C grupės administratorius, B grupės administratorius, A grupės administratorius; vidutinei įmonei – B, C grupių administratoriai, A grupės administratorius; mažai įmonei - A, B, C grupių administratoriai. Šių taisyklių 30 punkte nurodyta, kad nustačius administratorių eiliškumą, Programa pagal Atrankos taisyklių 29 punkte nurodytą įmonės dydžio ir administratorių grupės suderinamumą atrenka administratorių, kurio LASĮS ir FASĮS skirtumas (atrankos koeficientas) didžiausias. Parenkant administratorių vidutinei įmonei atrankoje dalyvaujantiems C grupės administratoriams taikoma B grupės aktuali LASĮS riba. Parenkant administratorių mažai įmonei atrankoje dalyvaujantiems C ir B grupės administratoriams taikoma A grupės aktuali LASĮS riba

Pagal Atrankos taisyklių 5 punktą nustatant įmones ir administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmes, naudojami aktualūs – paskutinę darbo dieną prieš dieną, kurią parenkamas įmonės administratorius, iki 16 val. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarka administratorių pateikti ĮRBIS duomenys, administratorių atrinkimo momentu fiksuojami teismų Programoje įvesti Atrankos taisyklių 36 punkte nurodyti ĮRBIS duomenys ir duomenys apie atrinktą administratorių (toliau – aktualūs atrankos duomenys).

Programa pagal įmonę ir kiekvieno administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmes Atrankos taisyklėse nustatyta tvarka apskaičiuoja atrankoje dalyvaujančių administratorių leistiną darbo krūvį, nustato faktinį darbo krūvį ir, atsižvelgdama į ĮBĮ ir Atrankos taisyklėse nustatytus atrankos prioritetus (eiliškumą), Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patvirtintame Pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių apraše (toliau – Aprašas) nurodytas įmonių grupes, taip pat įmonę ir administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų suderinamumą parenka įmonės administratorių, kurio leistino ir faktinio darbo krūvių skirtumas yra didžiausias.

Pagal Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių 9 punktą, juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka Tarnybai privalo pateikti duomenis apie darbuotojus, įmonėje dirbančius pagal darbo sutartį ir dalyvaujančius bankroto procese, bei jų darbo santykių teisinio statuso pasikeitimą (kaip antai vardą, pavardę, priėmimą ir atleidimą iš darbo ir kt.) Šiuos duomenis juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, Tarnybai privalo pateikti per 5 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo ar nutraukimo.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo seka, kad juridinio asmens darbuotojų administratorių (administruojančių bankroto procesus ir apie kuriuos turi būti teikiami duomenys Tarnybai) skaičius yra reikšmingas vykdant administratorių atranką.

Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas nustato etikos normas administratoriams – asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas (Elgesio kodekso 1 punktas). Kodekso tikslas – nustatyti administratoriaus veiklos ir elgesio principus, kurti ir palaikyti pagarbius administratoriaus santykius su asmenimis, dalyvaujančiais įmonės, fizinio asmens bankroto ar įmonės restruktūrizavimo procese (Elgesio kodekso 2 punktas). Administratorius savo veikloje vadovaujasi profesinės etikos principais: profesinės kompetencijos, teisingumo, konfidencialumo, nepriklausomumo, bendradarbiavimo, sąžiningumo (5 punktas). Pagal Elgesio kodekso 11 punktą, laikydamasis sąžiningumo principo bankroto administratorius, turi: atsisakyti vykdyti neteisėtą kreditorių susirinkimo pavedimą ir apie tai pranešti teismui (11.1. punktas); neįsipareigoti vykdyti neteisėtų nemokumo procedūrų ar pavedimų, dėl kurių teisėtumo kyla pagrįstų įtarimų, ir imtis veiksmų dėl tokių nemokumo procedūrų ar pavedimų teisėtumo nustatymo (11.2. punktas); kai bankroto procesą numatoma vykdyti ne teismo tvarka, atsisakyti siūlymo teikti administravimo paslaugas, jei priėmus tokį siūlymą administratoriaus darbo krūvis (kartu atsižvelgiant į fizinių asmenų bankroto ir į įmonių restruktūrizavimo administravimą) neleistų skirti pakankamai dėmesio ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų tinkamai teikiamos administravimo paslaugos (11.3. punktas); nesiimti veiksmų: kuriais būtų užkirstas kelias kitiems administratoriams dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1. punktas), arba dėl kurių nebūtų paskirtas siūlomas teikti administravimo paslaugas teisės aktuose, reglamentuojančiuose bankroto procesus, nustatytus reikalavimus ir paskyrimo sąlygas atitinkantis administratorius (14.4.2. punktas); kuriais būtų siekiama nušalinti kitą administratorių ir užimti jo vietą (11.4.3. punktas); kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 punktas).

Pareiškėjų teigimu, Tarnyba neturėjo kompetencijos klausimu, kuris nagrinėjamu atveju nėra susijęs su bankroto procedūrų vykdymu, atlikti Bendrovės patikrinimo, taip pat jokie teisės aktai nesuteikia Tarnybai teisės tirti, nagrinėti ar skirti nuobaudas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Teismas su šiais pareiškėjų argumentais nesutinka. Bankroto administratorių veiklos priežiūros tvarką reglamentavo Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 (neteko galios 2020 m. vasario 14 d.). Šių taisyklių 2 punkte nustatyta, kad administratorių veiklos priežiūrą atliekanti institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Administratorių veiklos priežiūros tikslas – tikrinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių administratorių veiklą, reikalavimų ir (arba) užkirsti kelią galimiems pažeidimams atsirasti (3 punktas). ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344, įtvirtinta, kad Tarnyba, be kita ko, vykdo bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūrą (9.4.4 papunktis), valdo ir tvarko Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (9.4.5 papunktis), analizuoja įmonių bankroto ir restruktūrizavimo, fizinių asmenų bankroto procesų eigą, šių procesų teisinio reguliavimo taikymo efektyvumą, nemokumo priežastis ir teikia pasiūlymus Finansų ministerijai dėl nemokumo teisinio reguliavimo tobulinimo (9.4.6 papunktis), kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis apie atliktų bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų rezultatus ir juos apibendrinusi skelbia savo interneto svetainėje (9.4.7 papunktis). Pažymėtina, kad Elgesio kodeksas taikomas visai bankroto administratoriaus veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla. Tuo tarpu Tarnyba priėmė sprendimą atlikti neplaninį Bendrovės patikrinimą dėl galimų Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimų ir būtent šiuo aspektu vertino Bendrovės veiklą. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad Tarnyba, nagrinėjamu atveju atlikdama Bendrovės patikrinimą bei pareiškėjoms skirdama nuobaudas, veikė savo kompetencijos (lot. intra vires) ribose.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Tarnyba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, nustatė, jog Bendrovė 2018 m. vasario 1 d. įdarbino 1 darbuotoją bankroto administratorių, 2019 m. kovo 6 d. įdarbino dar 2 darbuotojus bankroto administratorius. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių, nėra.

Kaip matyti iš Išvados, Bendrovė, siekdama teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, 2018-2019 m. įdarbinusi 3 bankroto administratorius laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. aktyviai dalyvavo bankroto administratorių atrankoje ir buvo atrinkta administruoti 1 vidutinės įmonės ir 78 mažų įmonių bankroto procesų atrankoje (galutinai teismo paskirtas administruoti 1 vidutinės ir 76 mažų įmonių bankroto procesus). Kadangi bankroto administratorių atrankoje Bendrovė yra C grupės administratorius, Bendrovės didžiausias individualus leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius yra 80 ir daugiau. Išvadoje, be kita ko, pažymėta, kad 1 vidutinės įmonės ir visų 78 mažų įmonių atrankos metu buvo tokios LASĮS ribos: A grupės, Al pogrupio - 2, A grupės, A2 pogrupio - 2, B grupės - 6, C grupės - 8, tų pačių atrankų metu Bendrovės LASĮS buvo 80 ir 78 mažų įmonių atrankos metu viršijo LASĮS ribą, bet dalyvavo atrankoje.

ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti.

Pareiškėjos tiek Tarnybai teiktuose paaiškinimuose, tiek skunde teismui nurodo, kad minėti 3 Bendrovės darbuotojai nebuvo įgalioti administruoti Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų, šie darbuotojai atliko konkrečias jiems pavestas individualias funkcijas, padedant Bendrovei įgaliotiems asmenims vykdyti įmonių bankroto procedūras. Taigi, pati pareiškėja patvirtina ir byloje pripažįstama Išvadoje nurodyta aplinkybė, kad Bendrovėje įdarbinti minėti 3 asmenys Bendrovei paskirtų bankroto procesų neadministravo.

Teismas dėl šių skundo argumentu pažymi, kad Tarnybos Išvados Lentelėje Nr. 2 yra pateikiami pavyzdžiai apie Bendrovės FASĮS ir LASĮS ribų rodiklius, nustatytus atsižvelgiant į atrinkimo datą bankroto administratorių atrankoje. Iš šių pavyzdžių matyti, kad eliminavus pirmuoju atveju 1 (atrankose iki 2019 m. kovo 6 d.) arba kitais atvejais 3 darbuotojus (atrankose nuo 2019 m. kovo 6 d.), kurie neadministruoja (neadministravo) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų, Bendrovė, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje nurodytais laikotarpiais neatitiktų nustatyto atrankinio dydžio Atrankos taisyklių numatytu atveju ir pasikeistų Bendrovės eiliškumas tarp dalyvaujančių bankroto administratorių atrankoje. Taigi, Bendrovei įdarbinus daugiau fizinių bankroto administratorių, FASĮS rodiklis yra ženkliai pagerinamas ir Bendrovė nors atrankoje ir viršija A grupės, Al ir A2 pogrupių įmonių LASĮS ribas, tačiau pasiekia aukščiausią atrankinį dydį, t. y. LASĮS ir FASĮS skirtumą. Pareiškėjos šių Išvadoje konstatuotų aplinkybių neginčija ir jokių nesutikimo motyvų dėl jų skunde nenurodo.

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad Tarnyba Išvadoje pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė, įdarbindama daugiau fizinių bankroto administratorių, siekė pagerinti atrankos rodiklį ir tokiu būdu įgyti pranašumą prieš kitus administratorius, dalyvavusius atrankoje.

Taip pat, pareiškėjų teigimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja drausminės atsakomybės sudėtis, kadangi Bendrovė neteisėtų veiksmų neatliko, jos veiksmuose nebuvo tyčios bei jos veiksmais nebuvo padaryta žala.

Nagrinėjamu atveju neteisėtas veikimas yra įtvirtintas draudimu imtis veiksmų, dėl kurių įgyjamas aukščiau minėtas pranašumas. Teismas šiuo aspektu taip pat pažymi, kad Bendrovė apie priimtus darbuotojus, iš anksto žinant, jog jie nevykdys bankroto administravimo funkcijų, o atliks kitas pagalbines administravimo funkcijas (darbus), Tarnybai neturėjo teikti pranešimo dėl tokių bankroto administratorių įrašymo į jo darbuotojų sąrašą, Bendrovė neturėjo šių darbuotojų nurodyti kaip savo darbuotojų bankroto administratorių. Taigi, pareiškėjoms atlikus veiksmus, t. y. įdarbinus darbuotojus, neadministruojančius (neadministravusius) įmonių bankroto procesų, kurie, nors ir nelaikytini neteisėtais, tačiau jais iš tikrųjų pridengiamas neteisėtas tikslas ir siekis – padidinti savo galimybes atrankoje ir gauti iš to kuo didesnės naudos. Bendrovė, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais įgijo pranašumą prieš kitus dalyvaujančius bankroto administratorius atrankoje, todėl minėtas Bendrovės įgytas pranašumas laikytinas nesąžiningu, netoleruotinu. Kaip antai, LVAT praktikoje yra konstatuota, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise į atitinkamų teisėtų tikslų realizavimą. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą (2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9).

Kaip byloje nustatyta, Bendrovė, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, buvo įgijusi pranašumą prieš kitus dalyvaujančius atrankoje bankroto administratorius, taigi, pareiškėjoms inkriminuotas pažeidimas, padarytas sąmoningai, turint tikslą įgyti pranašumą kitų bankroto administratorių atžvilgiu.

Taip pat, nors Bendrovės patikrinimo metu nebuvo nustatinėjama, ar konstatuotas pažeidimas sukėlė žalą konkretiems asmenims ar kreditoriams, tačiau šioje vietoje, pažymėtina ir tai, kad žala gali būti padaryta ne tik jiems. ĮBĮ yra nustatyta vieninga bankroto administratorių (išskyrus, kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka) atrankos sistema, kuomet bankroto administratorių, naudodamasis kompiuterine bankroto administratorių atrankos programa, atrenka ir paskiria teismas. Tam, kad administratorių atrankos sistema tinkamai funkcionuotų, be kitų sąlygų būtinas ir pačių bankroto administratorių pasitikėjimas šia sistema, jos tinkamu veikimu bei objektyvumu. Pareiškėjos savo veiksmais kaip tik ir pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, taigi atitinkamai Bendrovės padaryti pažeidimai padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema, nes sukėlė abejonių, jog bankroto administratorių atrankos sistema, kad ir teisėtais veiksmais gali būti apeinama. Be to, nors pareiškėjos teigia, kad nesuvokė daromo pažeidimo, tačiau iš Tarnybai teiktų paaiškinimų akivaizdu, kad pareiškėjos išmano atrankos sistemą. Kaip antai, minėtuose paaiškinimuose nurodyta, kad atsižvelgiant į Bankroto administratorių atrankos taisykles, bankroto administratorius konkrečiai įmonei yra parenkamas ne tik įvertinus bankroto administratoriaus darbuotojų skaičių bet ir visą eilę kitų kriterijų, tiek pačią bankrutuojančią įmonę apibūdinančių kriterijų, tiek įmonę ir administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų suderinamumą, taigi atranką vykdo kompiuterinė programa, atsižvelgdama į visą eilę kriterijų ir veikdama tam tikru algoritmu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skirtingai nei skunde bando įrodyti pareiškėjos, šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjos suvokė daromą pažeidimą ir egzistuoja visos drausminės atsakomybės sudėtis.

Pareiškėjos teigia, kad Bendrovė, įdarbindama minėtus 3 darbuotojus, teisės aktų nepažeidė. Šie pareiškėjų argumentai iš esmės šiai bylai reikšmės neturi, kadangi nagrinėjamu atveju bylos dalykas yra ne šių darbuotojų įdarbinimo Bendrovėje teisėtumas, o Bendrovės neteisėtas siekis (neteisėtas tikslas) įdarbinant šiuo 3 darbuotojus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (žr. 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (žr. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2012).

Kaip byloje nustatyta, Bendrovėje įdarbinti minėti 3 darbuotojai ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytų funkcijų neatliko, šių darbuotojų įdarbinimas sudarė prielaidas Bendrovei įgyti pranašumą kitų administratorių atžvilgiu, todėl toks Bendrovės dalyvavimas atrankose, siekiant įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, negali būti laikomas sąžiningas. Šiais veiksmais Bendrovė užkirto kelią kitiems administratoriams dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa, trukdė sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis. Teismo vertinimo šie Bendrovės veiksmai atitinka Elgesio kodekso 11.4.1. ir 11.4.4. punktuose nurodytus veiksmus, pažeidžiančius sąžiningumo principą.

Kaip minėta aukščiau, ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: įspėjimą (1 punktas); viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje (2 punktas). Elgesio kodeksas nustato etikos normas administratoriams, todėl už Elgesio kodekso nuostatų nesilaikymą administratoriams gali būti taikoma atsakomybė, numatyta ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, tikslą, vertina, jog pareiškėjų padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad bankroto administratoriui taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, daro išvadą, kad pareiškėjoms nuobaudos paskirtos pagrįstai ir yra proporcingos padarytiems pažeidimams. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja S. V., kaip savo srities profesionalė, jai suteiktomis teisėmis turi naudotis sąžiningai, nepažeisti Elgesio kodekso nuostatų. Skundo argumentas, jog Išvadoje nurodyti asmenys buvo įdarbinti teisėtai, nepaneigia padaryto Elgesio kodekse nurodyto sąžiningumo principo pažeidimo ir jo atsakomybės pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalį nešalina.

Išvadoje nurodyta, kad Bendrovė ir S. V. patikrinimo metu bendradarbiavo su Tarnyba, pareiškėjos paskirtų galiojančių nuobaudų neturi, Bendrovės vadovė deda pastangas siekdama pašalinti nustatytus pažeidimus ir iki patikrinimo Bendrovė atleido tuos darbuotojus, kurie neadministruoja (neadministravo) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų (ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1¹ dalies 1, 3 ir 4 punktai). Teismas šių aplinkybės vertinti kitaip neturi pagrindo, todėl daro išvadą, kad Tarnybos direktorius, priimdamas skundžiamą Įsakymą, pagrįstai atsižvelgė į šias atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kitų pareiškėjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių Išvadoje nenurodyta.

Pareiškėja S. V., būdama bankroto administratoriaus juridinio asmens vadove, žinodama, kad įdarbinti asmenys nebus atsakingi už juridinio asmens bankroto administravimą, funkcijų, susijusių su juridinio asmens bankroto administravimu neatliks, juos įdarbino Bendrovėje, apie Bendrovėje įdarbintus asmenis pranešė, kaip apie bankroto administratorius ir juos registravo sąraše. Kolegijos vertinimu, šie pareiškėjos S. V. veiksmai Tarnybos pagrįstai įvertinti kaip nesąžiningi.

Pareiškėjų teigimu, Tarnyba taikė dvigubus standartus, kadangi už analogiškus pažeidimus kitiems bankroto administratoriams nuobaudos skirtos nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju šis pareiškėjų argumentas esminės reikšmės neturi, kadangi kiekvieno bankroto administratoriaus veiksmai vertinami individualiai, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias (žr. pvz. LVAT 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-415-2203-06, 2014 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje A-662-1030-14).

Pareiškėjos iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad Tarnyba, įgyvendindama savo diskrecijos teisę, būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniniame Bendrovės veiklos patikrinime.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (lot. be kita ko), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimas būtų pagrįstas, o sprendimo turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjai ginčijamą įsakymą gavo laiku, nes jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, daro išvadą, kad Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Įsakyme ir Išvadoje (sudėtinėje Įsakymo dalyje) nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, daro išvadą, kad Tarnybos 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V4-399, kuriuo pareiškėjoms paskirtos nuobaudos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti Įsakymo, vadovaujantis pareiškėjų išdėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92). Atsižvelgdamas į tai, kad kiti nurodomi skundo argumentai nagrinėjamam ginčui reikšmės neturi ir nepaneigia Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo, teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bedrovės „Relina“ ir S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.