Kauno apygardos teismo nutartis

2007-05-17 · Civilinė byla Nr. 2A-558-601/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-17
Bylos Nr.
2A-558-601/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pran.), Birutė Bobrel, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
Z. R.
Atsakovas
A. V.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-558-601/2007Procesinio sprendimo kategorija 30.2; 30.10; 121.21 (S)
Pirmos instancijos teismo teisėja D. LabokaitėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovės Z. R. atstovams Aušrai Černauskienei ir advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1804-638/2007, pagal ieškovės Z. R. ieškinį atsakovui dėl pažeistų teisių ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo neteisėtu,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Z. R. prašė teismo pripažinti, kad atsakovo A. V. atsisakymas duoti sutikimą atlikti gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir priestato statybos darbus pagal projektą, parengtą A.Preikšos individualios įmonės, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovas priešieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu ieškovės atsisakymą duoti sutikimą gyvenamo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendro priestato statybai pagal UAB “Archoma” parengtą projektą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra bendraturčiai 0,0394 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jiems nuosavybės teise priklauso po 197/394 dalis. Šalys yra bendraturčiai gyvenamojo namo 2A2p, esančio toje valdoje, kiekvienai iš šalių priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo. Atsakovui nuosavybės teise priklauso valdoje esantis ūkinis pastatas 3I1p. Ieškovė teismui pateikė gyvenamojo namo rekonstravimo ir priestato statybos projektinius pasiūlymus, dėl priestato statymo sklypo dalyje, kuri paskirta naudotis jai ir kuri pagal detalųjį planą yra numatyta užstatymo tikslams. Teismas sprendė, kad ieškovei statantis priestatą jai paskirtoje naudotis sklypo dalyje, atsakovo teisės nebūtų pažeistos. Pagal pateiktą kadastro duomenų bylą matyti, kad ieškovės norimas statyti priestatas būtų prišlietas prie gyvenamojo namo sienos, kurioje nėra langų, todėl matomumo netrukdytų ir apšviestumo nemažintų. Atvirkščiai, atsakovui statantis priestatą ieškovei paskirtoje naudotis sklypo dalyje, ieškovės teisės būtų pažeistos. Teismas laikė, kad atsakovo argumentai, jog priestatas pakenktų esamai namo sienai, kad ieškovei pasistačius priestatą, jis netektų galimybės statyti papildomus statinius valdoje laikytini nepagrįstais, nes neįrodyti ir yra tik atsakovo prielaidos. Nustatyta, kad atsakovas valdoje turi nuosavybės teise jam priklausantį visą ūkinį pastatą 3I1p, o ieškovė sklype ūkinio pastato neturi. Įvertinant, kiek ploto yra užstačiusi ieškovė ir kiek atsakovas, matyti, kad ieškovės norimas statyti priestatas šią proporciją tarp šalių tik išlygintų. Teismas nustatė, kad ieškovė į savo naudojamas namo patalpas antrame aukšte patenka mediniais laiptais, kurie yra pastatyti ant pagalbinio pastato 5I1ž. Pagalbinis pastatas yra pastatytas neturint suderinto projekto ir kitų reikalingų dokumentų. Ieškovės pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose yra numatyta, kad esami lauko laiptai į antrą aukštą demontuojami. Teismas sprendė, kad ieškovės norimo statyti priestato buvimas leistų ieškovei turėti į savo patalpas atskirą įėjimą, kuris būtų sukurtas teisėtai, be to, būtų mažiau pavojingas negu mediniai laiptai. Atsakovas savo priešieškiniu teikė priestato prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus, pagal kuriuos atsakovas norėtų statyti iš esmės tokį patį plotą užimantį priestatą, tačiau tik vieną pirmąjį aukštą, kuriuo naudotųsi tik vienas atsakovas. Teismas sprendė, kad tokio pobūdžio statyba pažeistų ieškovės teises visų pirma tuo, kad sumažėtų ieškovės naudojama žemės sklypo dalis. Be to, ieškovė negalėtų įsirengti sau įėjimo į jos naudojamas patalpas, turėtų ir toliau naudotis esamais mediniais laiptais, kurie yra blogos būklės, paremti pagalbiniu pastatu, kuris savo ruožtu pastatytas neturint reikiamų dokumentų. Atsakovo argumentus, kad ieškovė jos pastatytą priestatą naudos nežinia kokiam verslui, kuris savo ruožtu gali pažeisti atsakovo teises, teismas laikė atsakovo prielaidomis, pažymėdamas, kad įsteigiant įmonę tam tikrose patalpose būtų reikalingas atskiras namo bendraturčių sutikimas, aplinkybė, kad ieškovė gaus projektavimo sąlygas priestatui, dar nereiškia, kad ji įkurs tame priestate kokią nors įmonę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovo nesutikimas, jog ieškovė gautų projektavimo sąlygų sąvadą rekonstruoti gyvenamąjį namą ir statyti priestatą, pripažintinas neteisėtu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:

1) teismas išėjo už ieškinio ribų pripažindamas neteisėtu atsakovo nesutikimą, kad ieškovė gautų projektavimo sąlygų sąvadą rekonstruoti gyvenamąjį namą ir statyti priestatą, pagal pateiktus projektinius pasiūlymus. Toks teismo sprendimas pablogino atsakovo padėtį palyginus su ieškinyje pareikštu reikalavimu;

2) ieškovė jam pateikė tik projektinius pasiūlymus, kurie pagal Statybos įstatymo 2 str. 31 p. yra tik eskiziniai projektai. Kadangi jam nebuvo pateiktas numatomo rekonstruoti statinio konkretus projektas, jis negalėjo įsitikinti kaip projektu yra užtikrinti esminiai statinio reikalavimai, atsakovo teisių apsauga. Klausimas dėl jo nesutikimo projektavimo sąlygoms gauti, teisme nebuvo svarstomas, tuo buvo pažeistas 1997 m. birželio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarimo Nr. 5 “Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje” 5 punktas, CPK 265 str. 2 d.;

3) ieškovės projektinis pasiūlymas nugriauti bendro naudojimo laiptus, pastatytus ant pagalbinio pastato 5I1ž, pažeidžia atsakovo, kaip bendrasavininkio teises, atsakovas šiais laiptais naudojasi patekimui į palėpę. Ieškovė nepateikė jokių pasiūlymų, kaip jam kompensuos bendro naudojimo laiptų demontavimą. Pagal techninę inventorinę bylą minėti laiptai buvo įrengti statant gyvenamąjį namą 2A2p, o pagalbinis pastatas 5I1ž buvo pastatytas tik 2007 m. priestatą, pažeidžiant teisės normų reikalavimus, rekonstravo pati ieškovė;

4) ieškovės pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose yra nurodyta, kad dalis patalpų bus komercinės paskirties – verslo patalpos. Nei pasiūlymuose, nei teismo posėdžio metu, ieškovė nenurodė kokio pobūdžio patalpos čia bus įrengtos. Statybos techniniai normatyviniai dokumentai numato atskirus reikalavimus įvairioms negyvenamoms patalpoms statyti ar įrengti. Todėl nuo šių patalpų pobūdžio priklausytų ir atsakovo sutikimo ar nesutikimo argumentai. Ieškovei pateikus nekonkrečius pasiūlymus jis neteko galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio;

5) atsakovas kaip tretysis asmuo, kurio galimi interesai gali būti pažeisti, turi teisę teikti pasiūlymus dėl projektavimo sąlygų išdavimo (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninis reglamento STR 1.05.07:2002 “Statinio projektavimo sąlygų sąvadas” 13 p., CK 1.5 str., 4.75 str.). Teismui priėmus sprendimą, kuriuo remiantis ieškovė projektavimo sąlygas gaus be jo sutikimo, jis praras galimybę pasinaudoti teise teikti savo pasiūlymus projektavimo sąlygų sąvadui gauti ir ginti savo teises;

6) Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 2p. norma - kad gautų statybos leidimą, statytojas pateikia dokumentus, nurodytus minėto įstatymo 20 str. 2 d. 2 ir 3 p., suponuoja išvadą, kad atsakovo sutikimo gauti statybos leidimą pagal parengtą ir suderintą statinio projektą nebus reikalaujama, tokiu būdu jis neteks teisės pateikti prašymų, bei ginti savo teisių;

7) ieškovė pareikšdama ieškinį privalėjo įrodyti, kad jos siūlomi projektiniai pasiūlymai nepažeis atsakovo kaip bendraturčio teisių, o nepateikus namo rekonstrukcijos ir priestato statybos projekto, ji negalėjo to įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-227/2006). Teismas neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, bei teismo sprendimo priėmimą, ko pasakoje neteisingai taikė materialinės teisės normas – Statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtintą Statybos techninis reglamentą STR 1.05.07:2002 “Statinio projektavimo sąlygų sąvadą”, CK 4.75 str. dėl ko teismo sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės atstovai prašo 2007 m. sausio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

1) teismas priimdamas sprendimą neišėjo už ieškinio ribų, neperžengė ne tik faktinių, bei teisinių ieškinio pagrindų ir išsprendė bylą ieškinio reikalavimo dalyko apimtyje;

Žemesnės instancijos teismas

2) teismas sprendė, ar ieškovės pateikti projektiniai pasiūlymai iš esmės nepažeidžia atsakovo teisių. Teismas nustatė, kad ieškovės pateikti gyvenamojo namo rekonstravimo ir priestato statybos projektiniai pasiūlymai pagal savo formą atitinka Statybos įstatymo 2 str. 31 d. Pagal Statybos įstatymo 20 str. 2 d., ieškovė tik gavusi atsakovo sutikimą, galėtų kreiptis į savivaldybės administratorių dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado, t. y. toliau tęsti projektavimo procedūrą;

Atsiliepimas

3) atsakovas nesutikdamas su galutiniu ir pilnu priestato statybos projektu, galės tą projektą ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, ar atitinkamai ginčyti statybos leidimą, bet kad paruošti statybos projektą ieškovei iš pradžių būtina gauti projektavimo sąlygas, kam užkirto kelią atsakovo neteisėtas ir nepagrįstas nesutikimas su ieškovės pateiktus projektinius pasiūlymus, dėl visų šių aplinkybių teismas priimdamas sprendimą nepažeidė 1997 m. birželio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarimo Nr. 5 “Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje” 5 punkto ir CPK 265 str. 2 d.;

4) atsakovas prie savo priešieškinio pateikė savo projektinius pasiūlymus, kurie buvo analogiški ieškovės projektiniams pasiūlymams, todėl atsakovas nepagrįstai apeliuoja, jog ieškovės pateikti pasiūlymai savo formos pobūdžiu esą ydingi, nepakankami šioje projektavimo stadijoje jam išsakyti savo nuomonę ir pan.;

5) atsakovas nei savo atsiliepime į ieškinį, nei priešieškinyje visiškai nemotyvavo jo tariamo teisių pažeidimo dėl jo apsunkinimo patekti į namo palėpę, jeigu būtų realizuoti ieškovės projektiniai pasiūlymai;

6) būtina atskirti du dalykus – statinio atitikimą statybos techniniams reikalavimams ir statinio tinkamą eksploatavimą. Atsakovui neužkertamas kelias, pagal CK normas, ateityje ginti savo teises, jeigu ieškovė netinkamai eksploatuotų savo statinį;

7) teismas teisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, nepažeidė procesinės teisės normų, teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl jo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdžio metu ie6kov4s atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra bendraturčiai 0,0394 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskalbtini), jiems nuosavybės teise priklauso po 197/394 dalis šio namų valdos žemės sklypo bei po ½ dalį jame esančio gyvenamojo namo. Atsakovui nuosavybės teise dar priklauso šiame sklype esantis ūkinis pastatas. Ieškovė naudojasi gyvenamojo namo antruoju aukštu, kuriame yra jos butas, o atsakovas naudojasi pirmuoju aukštu. Į savo butą ieškovė patenka prie namo pastatytais mediniais laiptais, kuriais patenkama tik į jos butą. Vidinių laiptų, patekimui į ieškovės butą nėra. Namų valdos žemės sklypu nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovei tenka sklypo dalis A- 140 kv. m., atsakovui – sklypo dalis B – 140 kv. m. ir bendram naudojimuisi - sklypo dalis C – 57 kv. m. (b. l. 40). Ieškovė pageidauja rekonstruoti gyvenamąjį namą ir pasistatyti priestatą savo naudojamame žemės sklype, kuriame pagal detalųjį žemės sklypo planą numatyta užstatymo zona (b. l. 48).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. numatyta (toliau – įstatymas), kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir <...> žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise <...>, projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami). Įstatymo 20 str. 3 d. numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs šio straipsnio 2 d. išvardintus dokumentus, per tris dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms šio įstatymo 2 str. 32 d., parengti (pagal kompetenciją): <...>. Įstatymo 20 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis: <...> privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais <...>. Taigi tam, kad būtų galima rengti statinio projektą turi būti išduotas privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas – statinio projektavimo sąlygų sąvadas (įstatymo 2 str. 30 d.), be kurio ieškovė neturi galimybės parengti pageidaujamo rekonstruoti ir statyti statinio projekto. Todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į atsakovą sutikimo dėl rekonstrukcijos ir statybų, parengusi tik projektinius pasiūlymus, kurie atitinka įstatymo 2 str. 31 d. ir gali būti naudojami projektavimo sąlygoms parengti, o ne statinio projektą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog prieš gaunant statinio projektavimo sąlygų sąvadui, ieškovė turėjo pateikti ne projektinius pasiūlymus, o numatomo rekonstruoti ir statomo statinio projektą, tam, kad apeliantas galėtų įsitikinti kaip užtikrinami esminiai statinio reikalavimai, jo teisių apsauga. Pagal pateiktus projektinius pasiūlymus nesimato, jog būtų pažeidžiamos kokios nors apelianto teisės, tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, su kurio motyvais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-227/2006 tvirtindamas, kad nepateikus namo rekonstrukcijos ir priestato statybos projekto, ieškovė negalėjo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumo, nes nurodomoje nutartyje faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, t. y. nutartyje buvo nustatyta, kad projektiniai pasiūlymai pažeidžia bendraturčių teises, dėl ko ir buvo atmestas ieškinys, kai nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad projektiniai pasiūlymai pažeidžia bendraturčio teises. Pažymėtina, kad ieškovei suteikta teisė gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą be apelianto sutikimo, neužkerta šiam teisės ginti savo teises, jeigu šios bus pažeistos, ieškovei vykdant statinio rekonstravimo ir priestato statybos darbus.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nugriovus prie namo esančius medinius laiptus, atsakovas neteks galimybės patekti į palėpę, laikytinas nepagrįstu, nes šiais laiptais naudojasi tik ieškovė, jais patenkama tik į ieškovės butą, patekti į palėpę jais nėra galimybės ir jais atsakovas nesinaudoja.

Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad dalis patalpų numatomos komercinės paskirties, tačiau nenurodoma kokios būtent, dėl ko apeliantas negali išdėstyti savo argumentų dėl sutikimo ar nesutikimo. Apeliantas teisingai nurodo, kad statybos techniniai normatyviniai dokumentai numato atskirus reikalavimus tam tikroms komercinėms patalpoms, tačiau šių reikalavimų užtikrinimą turi garantuoti ir kontroliuoti tam įgaliotos institucijos, o ne apeliantas. Vien tai, kad projektiniuose pasiūlymuose nėra nurodyta kokiam verslui bus skirtos patalpos, negalima konstatuoti apelianto teisių pažeidimo, tuo labiau, kad norint užsiimti šiose patalpose komercine veikla, bus reikalingas apelianto sutikimas. Be to pažymėtina, kad pats apeliantas savo pirmo aukšto patalpas naudoja komerciniai veiklai, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog apelianto teisės šiuo pagrindu vargu ar gali būti pažeistos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. V. nesutikimą, kad ieškovė Z. R. gautų projektavimo sąlygų sąvadą rekonstruoti gyvenamąjį namą ir statyti priestatą (duomenys neskalbtini), pagal projektinius pasiūlymus, paruoštus 2006 m. A. Preikšo individualios įmonės, neperžengė byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.), kaip tvirtina apeliantas. Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti suformuluojama trumpai ir aiškiai, taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų ir būtų įvykdoma. Byloje nustatyta, kad atsakovui nesutinkant su ieškovės projektiniais pasiūlymais, ieškovei buvo užkirsta galimybė gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, t. y. tęsti projektavimo procedūras (ginčo esmė). Tai, kad šalys projektinius pasiūlymus įvardino kaip gyvenamojo namo rekonstravimo ir priestato statybos projektu, nekeičia ginčo esmės. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, tinkamai įvertino ginčo teisinį santykį tarp šalių ir pagrįstai, tenkindamas ieškinį, patikslino (sukonkretino) ieškovės reikalavimą. Tokiu patikslinimu (nurodant kokiu tikslu - gauti projektavimo sąlygų sąvadą - nesutikimas pripažintinas neteisėtu) buvo pašalintas galimas sprendimo plečiamasis aiškinimas bei užtikrintas sprendimo aiškumas ir įvykdymas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimo formuluotės patikslinimas ar sukonkretinimas, negali būti laikoma išėjimu už pareikštų reikalavimų ribų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatyta, jog priimant sprendimą būtų pažeistos apelianto nurodomos procesinės ir materialinės teisės normos, todėl tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) 590 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt litų), išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovei Z. R. , a. k. (duomenys neskelbtini)

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Birutė BobrelRūta Palubinskaitė