Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-09-19 · Civilinė byla Nr. e2-1414-881/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
e2-1414-881/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00351-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Rusbelita“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1414-881/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00351-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rusbelita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rusbelita“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „Rusbelita“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nemoka įstatymo nustatytų mokesčių, neįvykdo ieškovės reikalavimų, o jos įsiskolinimas biudžetui yra 3 999,76 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Rusbelita“ bankroto bylą.

3. Teismas sprendė, kad, pagal pateiktus įrodymus, atsakovė yra nemoki, nes nemoka įmokų valstybinio socialinio draudimo biudžetui, jos įsiskolinimas ieškovui yra 3 999,76 Eur (3 871,73 Eur VSD įmokų, 128,03 Eur delspinigių), įmonė jai buveinės adresu kreditorės ir teismo siųstų pranešimų neatsiima pašte, taigi, daugiau tikėtina, veikla nėra vykdoma. Įmonei priklauso septynios transporto priemonės, viena iš jų įregistruota valdymo teisėmis (2011 metų BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau visoms draudžiama dalyvauti viešajame eisme.

4. Remdamasis Liteko duomenimis teismas nustatė, kad įmonė pradelstų skolų gali turėti UAB „CSC Telecom“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Be to, ieškovo duomenimis, nuo 2019 m. vasario 26 d. per PLAIS pateikti nurodymai neįvykdyti, pati įmonė paskutinį 324,79 Eur mokėjimą atliko 2019 m. birželio 7 d.; įmonėje 2019 m. liepos 8 d. buvo šeši apdraustieji, 2019 m. liepos 25 d. – penki (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovas nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas tiekėjams 2019 m. kovo 31 d. buvo 1 380 813,75 Eur, ilgalaikio turto įmonė turėjo už 20 864,88 Eur, iš jo valdomos transporto priemonės vertė – 18 843 Eur; pirkėjų skolos – 1 724 999,35 Eur, iš jų 1 770 063,80 Eur skolos liko iš 2018 metų gautinų sumų, skolininkai yra ne Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys.

5. Įmonė veiklą vykdo nuo 2011 m. gruodžio 30 d., finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus juridinių asmenų registrui pateikti 2019 m. birželio 5 d. Įmonė nurodė, kad 2018 metais turėjo turto už 962 144 Eur, iš jo ilgalaikio už 35 385 Eur, likęs turtas – trumpalaikis (108 449 Eur atsargos, 818 213 Eur gautinos sumos, 97 Eur pinigai ir jų ekvivalentai). Įmonė baigė 2018 metus su 161 019 Eur nuostoliu, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 090 263 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 610 870 Eur. Daugiau duomenų apie pradelstas skolas ir šiuo metu turimą turtą, jo vertę nėra.

6. 2018 metų antroje pusėje vyko akcininkų kaita, nuo 2018 m. gruodžio 18 d. įmonei vadovauja Latvijos pilietis A. V., kuriam nuo 2019 m. kovo 26 d. priklauso visos įmonės akcijos. Įmonė nemoka įmokų Sodrai, taigi, anot teismo, daugiau tikėtina, didesnė dalis iš 2018 metais deklaruotų 610 870 Eur skolų yra pradelstos skolos, gautinų sumų, kurios liko iš 2018 metų gautinų sumų, išieškojimo galimybė per trumpą laiką neįrodyta, todėl turto ir atsargų, jeigu jų ir yra bankroto bylos iškėlimo dieną, skoloms apmokėti, daugiau tikėtina, nepakanka.

7. Apie įmonės nemokumą, teismo vertinimu, rodo ir faktas, kad įmonė nuo 2019 m. vasario 26 d. negali sumokėti socialinio draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų skola tik auga ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. yra 4 093,70 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė negali nežinoti apie tai, kad įmonei inicijuojama bankroto byla, nes kreditorius laiku ir tinkamai įspėjo atsakovę įmonės buveinės adresu apie neįvykdytą prievolę, išsisiuntė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kopiją, tačiau atsakovė neatsiliepė ir neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo ir teismo nustatyto reikalavimo pateikti bylai reikalingus buhalterinės apskaitos dokumentus.

9. Duomenų, jog atsakovė atsiskaitė su ieškovu, kad veda derybas su kreditoriais ir (ar) yra susitarusi su ieškovu ir (ar) kitais įmonės kreditoriais dėl skolų mokėjimo atidėjimo, vykdo veiklą ir pan., byloje nepateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Rusbelita“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Nors atsakovė yra Lietuvos juridinis vienetas, tačiau teismas turėjo įvertinti aplinkybes, kad įmonės akcininkas ir vadovas yra Latvijos Respublikos pilietis, kad lietuvių kalba nėra jo gimtoji kalba ir procesiniai dokumentai yra parengti jam nepriimtina kalba.

10.2. Per EPP sistemą atsakovei išsiųsti dokumentai nėra peržiūrėti įmonės darbuotojo, juo labiau įmonės vadovo. Atsakovės vadovas nežinojo apie EPP sistemą ir negalėjo ja pasinaudoti.

10.3. Atsakovės vadovas apie susiklosčiusią situaciją iš darbuotojų sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir skubos tvarka parašė teismui elektroninį laišką, kuriuo prašė atidėti bylos nagrinėjimą, aiškiai nurodydamas, kad teismo siųstų procesinių dokumentų negavo. Tačiau teismas, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas kalba kita kalba ir yra kitos šalies pilietis, priėmė nutartį neišklausęs abiejų šalių.

10.4. Atsižvelgiant į atsakovės apyvartą, turimą turtą ir kreditorių bei debitorių sąrašus, skola ieškovui nėra didelė ir suteikus galimybę gali būti sumokėta tiesiogiai kreditoriui. Skundžiama nutartis priimta išimtinai kreditoriaus naudai, neatsižvelgiant į atsakovės valią ir finansines galimybes. Teismas netinkamai interpretavo, kad atsakovė yra nemoki, o pateikti argumentai yra niekiniai.

10.5. Teismas tinkamai neatskleidė byloje esančių įrodymų turinio, nepašalino jų prieštaravimo, t. y. nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų priemonių išsiaiškinti bankroto klausimui tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių.

Atsiliepimas

11. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Iš teismui pateikto UAB „Rusbelita“ debitorių sąrašo matyti, kad debitorių skolos yra 405 220,91 Eur, iš jų debitorių, kurių mokėjimo terminai yra pasibaigę 2016–2018 metais, skolos – 224 706,86 Eur. Tai yra ne Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų skolos. Taigi galimybė išieškoti skolas iš UAB „Rusbelita“ debitorių kelia abejonių.

Šalies argumentai

11.2. Apeliantė, nurodydama, kad atsižvelgiant į jos apyvartą, skola gali būti sumokėta, nepagrindė šių teiginių. Nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo (2019 m. liepos 11 d.) iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. skola netgi augo: 2019 m. liepos 8 d. buvo 3 999,76 Eur, o 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 4 437,85 Eur. UAB „Rusbelita“ nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. ir už 2019 m. liepos mėn. Remiantis registro 2019 m. rugpjūčio 23 d. duomenimis, UAB „Rusbelita“ yra 6 apdraustieji.

11.3. Remiantis prie atskirojo skundo pridėto VĮ Registrų centrui pateikto UAB „Rusbelita“ balanso už 2018 metus duomenimis, bendrovės finansiniai įsipareigojimai yra didesni už jos turtą, todėl netenkinama sąlyga, kada draudėjams, mokantiems socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius, galima atidėti įmokų įsiskolinimo sumokėjimą.

11.4. Apeliantės nurodytu buveinės adresu siunčiami dokumentai neįteikiami, jie grąžinami su nuoroda „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

11.5. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad skundžiamos nutarties iškelti bankroto bylą priėmimui turėjo įtakos apeliantės nesugebėjimas suprasti valstybinės lietuvių kalbos. Apeliantės 2019 m. rugpjūčio 5 d. teismui pateiktame valstybine lietuvių kalba parašytame prašyme atidėti bylos nagrinėjimą, kurį pasirašė apeliantės direktorius, nenurodyta, kad bendrovės akcininkas ir vadovas neturi galimybės ir negali perskaityti valstybine lietuvių kalba parašytų ir į bylą pateiktų procesinių dokumentų. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Rusbelita“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – kreditorių ir debitorių sąrašus. Apeliantės pateiktais balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2018 metus pirmosios instancijos teismas jau rėmėsi. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis ir gali turėti esminės reikšmės vertinant apeliantės mokumą, o teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

15. Dėl apeliantės nurodomų argumentų, kad teismas priėmė skundžiamą nutartį neišklausęs abiejų šalių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nemotyvavo atskirajame skunde akcentuojamomis aplinkybėmis, kad apeliantės vadovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir nesupranta lietuvių kalbos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad bylos šalis yra Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, ir neturėjo vertinti minėtų aplinkybių. Procesiniai dokumentai apeliantei buvo įteikti pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 4 dalį), kitų procesinių dokumentų įteikimo apeliantei adresų apeliantė nenurodė, todėl pagrindo konstatuoti procesinės teisės normų pažeidimo, susijusio su kitos šalies informavimu, nėra.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindo

16. Teismų praktikoje išaiškinta, pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2006-330/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-381/2018 ir kt.).

17. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

18. Taigi įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte.

19. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apeliantės nemokumą, rėmėsi įmonės Juridinių asmenų registrui pateiktais 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, viešo registro duomenimis apie turimas transporto priemones, Liteko duomenimis apie apeliantei iškeltas bylas, ieškovo pateikta informacija apie apeliantės įmokų valstybinio socialinio draudimo biudžetui mokėjimą bei atsižvelgė į tą aplinkybę, kad apeliantė neatsiima jai siunčiamos pašto korespondencijos, ką teismas vertino kaip vieną iš veiklos nutraukimo įrodymų. Taigi teismas sprendė dėl apeliantės nemokumo neturėdamas aktualių bendrovės finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašo, įrodymų, pagrindžiančių bendrovės vykdomą veiklą, gaunamas bei planuojamas gauti pajamas ir pan.), o tai galėjo lemti netinkamą aptariamo klausimo išsprendimą.

20. Teismų praktikoje pažymima, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).

21. Pagal apeliantės pateiktus kreditorių ir debitorių sąrašus, pradelsti įmonės įsipareigojimai yra 52 380,67 Eur, o įmonės debitoriniai reikalavimai yra 405 220,91 Eur. Aktualaus įmonės balanso apeliantė nepateikė, tačiau teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir siekdamas išsiaiškinti nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, turi teisę įmonės vadovui be pateisinamos priežasties per atitinkamą terminą nepateikusiam teismui dokumentų skirti baudą, taip pat įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas), be kita ko, analizuodamas debitorinių skolų išieškojimo galimybes, ko teismas, neturėdamas jam pateikto debitorių sąrašo, nagrinėjamu atveju neatliko.

22. Kita vertus, apeliantė pateikė įrodymus, kad po skundžiamos nutarties priėmimo sumokėjo ieškovui 3 500 Eur skolos. Taip pat ieškovas informavo apeliacinės instancijos teismą, kad apeliantė nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo iš viso 5 400 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taigi apeliantė aktyviai siekia įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriui ir didžiąją dalį įsiskolinimo padengė.

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė sumokėjo ieškovui didžiąją dalį skolos, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta apeliantei iškelti bankroto bylą, priimta neįvertinus visų aktualių ir reikšmingų įmonės finansinę padėtį nurodančių duomenų, ir tai galėjo lemti neteisingą klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimą, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rusbelita“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Vilija Mikuckienė