- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- I2-2111-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00346-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- A. M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pareiškėjo A. M. K. (A. M. K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. K. skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2021 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. LTU-28-00000000000000000001006948 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ ir įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad prašymą dėl vizos išdavimo nagrinėjusiems pareigūnams pateikė visus būtinus dokumentus ir paaiškinimus. Mano, kad jis atitiko visus reikalavimus ne tik vizai gauti, bet leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad pareiškėjo pagrindinis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – susipažinti su mokymo įstaigų Lietuvoje sąlygomis užsienio valstybių piliečiui. Pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, o pareiškėjo prašymas išnagrinėtas per griežtai, apsunkintas įrodinėjimas dėl atvykimo tikslo, sąlygų ir išvykimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime cituoja ginčui aktualų teisinį reglamentavimą dėl vizų išdavimo, teismų praktiką. Nurodo, kad Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl galimos nelegalios migracijos, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo termino pabaigos, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
Pabrėžia, kad negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku pareiškėjo skundo prašymas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – išduoti pareiškėjui vizą, nes administracinį sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kilo pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Prašyme nurodė, kad jis yra studentas (prašymo 19–20 punktai), atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas - studijos (prašymo 21 punktas), atvykimo data 2021 m. sausio 30 d., išvykimo 2022 m. sausio 29 d. (prašymo 29–30 punktai). Prašyme taip pat nurodė, kad pareiškėją kviečiantis asmuo yra Tarptautinė teisės ir verslo mokykla Vilniuje (prašymo 32 punktas). Kelionės ir pragyvenimo buvimo išlaidas padengs pats pareiškėjas (prašymo 33 punktas). Kartu su prašymu pateikė draudimo poliso kopiją, paso kopiją, UAB „Tarptautinės teisės ir verslo aukštoji mokykla“ tarpininkavimo raštą, INEKO svečių namų rezervacijos kopiją, SEB banko bei Targo Bank pavedimo kopijas.
Užsienio reikalų ministerijos kosulinis pareigūnas nagrinėdamas pareiškėjo 2021 m. sausio 13 d. prašymą nustatė, kad pagal pareiškėjo įklijuotą Baltarusijos Respublikos vizą matyti, kad jis 2020 m. rugsėjo 13 d. atvyko į Baltarusijos Respubliką mokintis. Taip pat pase įklijuotas leidimas laikinai gyventi Baltarusijos Respublikoje iki 2 021 m. rugsėjo 12 d., tačiau nei pase, nei pateiktuose dokumentuose nėra galiojančios išvykimo ir atvykimo vizos, privalomos (duomenys neskelbtini) piliečiams, turintiems leidimus laikinai gyventi Baltarusijos Respublikoje, ketinantiems išvykti iš Baltarusijos Respublikos ir grįžti į ją. Šios aplinkybės sukėlė konsului abejones dėl pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą deklaruojamo tikslo atitikimo tikrovei, nes pareiškėjas, ką tik atvykęs į Baltarusiją mokintis, jau ieško galimybių patekti į Šengeno valstybių erdvę. Be to, pareiškėjas nepateikė dokumentų apie turėjimą oficialios darbovietės ir pajamų kilmę (duomenys neskelbtini) ar Baltarusijoje; mokėjimą už pareiškėjo pirmo semestro mokslą atliko A. H. D. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas priimtas mokintis UAB „Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla“, o tai nėra Lietuvos aukštoji mokykla, kurioje besimokantys įgyja teisę pagal Vizų tvarkos aprašą kreiptis dėl nacionalinės vizos gavimo. Pareiškėjas yra nevedęs, duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą kilmės šalyje nepateikė, taigi jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su kilmės šalimi (duomenys neskelbtini) yra silpni ir nestabilūs.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau nustatyta, Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas skundžiamu sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarė atsisakė išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas, 2020 m. birželio 26 d. akto redakcija). Pagal Įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalį Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse, bei Vizų aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, nuostatos.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktyje nustatyta, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje. Vienas iš jame nustatytų pagrindų – jei užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Iš bylos medžiagos ir šalių pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas prašyme kaip pagrindinį kelionės į Lietuvos Respubliką tikslą nurodė studijas Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje. Tiek konsuliniam pareigūnui, tiek teismui yra pateiktas Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos 2020 m. gruodžio 16 d. tarpininkavimo raštas dėl nacionalinės vizos išdavimo, kuriame prašoma pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2022 m. sausio 25 d., nes jis priimtas į šios aukštosios mokyklos mokymų programą Business management, dėstomą anglų kalba, studijų metu aukštoji mokykla užtikrina tinkamai apgyvendinti užsienietį jo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikotarpiu; prireikus padengti valstybės išlaidas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar grąžinimo į užsienio valstybę (įskaitant apgyvendinimo ir išlaikymo); įdarbinti užsienietį pagal veiklos sritį, kurioje priimantis asmuo turi teisę veikti, arba sudaryti užsieniečiui sąlygas užsiimi veikla, dėl kurios jis kreipsis dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo; užtikrinti, kad užsienietis buvimo Lietuvos Respublikoje turint nacionalinę vizą laikotarpiu turės sveikatos draudimą, atitinkantį Įstatymo 6¹ straipsnio 17 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, bei atlyginti valstybės išlaidas, patirtas dėl užsieniečio sveikatos priežiūros. Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos 2020 m. gruodžio 16 d. pažymoje Nr. ISIC-26717 apie studijas patvirtinama, kad pareiškėjas priimtas į nurodytą studijų programą. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad jo atvykimo tikslas yra susipažinimas su mokymo įstaigų Lietuvoje sąlygomis užsienio valstybių piliečiui.
Teismas, išnagrinėjęs konsulinio pareigūno anksčiau nurodytus atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą motyvus ir pareiškėjo skunde išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nėra pakankami pagrįsti jo finansinę padėtį, galimybes grįžti iš valstybės teritorijos, taip pat nepateikta duomenų apie jo ryšius su kilmės valstybe. Be to, nėra pateikta pakankamai objektyvių duomenų apie jo turimą leidimą laikinai gyventi Baltarusijos Respublikoje ir kodėl jis, nurodydamas, kad yra studentas Baltarusijoje, tuo pagrindu gavęs leidimą laikinai gyventi toje šalyje siekia gauti daugkartinę nacionalinę vizą Šengeno valstybėje – Lietuvos Respublikoje. Šie duomenys sudaro pagrįstą abejonę dėl neteisėtos imigracijos pavojaus. Nors Ambasadai kartu su prašymu ir teismui buvo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, tačiau iš nurodytų faktinių duomenų nustatyta, kad sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, aplinkybės ir pateikti įrodymai sukėlė pagrįstų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaruoti, t. y. pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina pareiškėjo atvykimo ir buvimo tikslų ir kelia pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovo sprendimas nemotyvuotas. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį asmuo apie sprendimą neišduoti vizos yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje aiškiai įtvirtinti ir pažymimi konkretūs kiekvienam atvejui atsisakymo pagrindai, kuriuos detalizuoja ambasados ar konsulato rašytinės pastabos, komentarai ir motyvai informacinėje sistemoje (b. l. 32).
Pažymėtina, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares. Esant abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, įskaitant dėl jų turinio teisingumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir motyvus, darytina išvada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrįstai sukėlė Ambasados pareigūnui abejones dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, pakankamo pragyvenimui reikalingų lėšų turėjimo. Dėl to Ambasados Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą, yra išvestinis reikalavimas, todėl taip pat atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo A. M. K. (A. M. K.) skundą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.