Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos grupė“ bankroto administratoriui Arvydui Gaubui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milikonta“ atstovei advokatei Liubovei Šiušienei ir direktoriui Artūrui Miliauskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos grupė“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Milikonta“ dėl turto išreikalavimo arba jo vertės priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje K. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi UAB „Logistikos grupė“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius nustatė, kad 2018 m. kovo 26 d. tarp šalių buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu atsakovei buvo laikinai perduotos naudotis 6 priekabos: Krone SD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Krone SD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Krone SDC27, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Krone SDC27, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Krone SDC27, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Latre OC38/96BE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė iki ieškinio pateikimo grąžino ieškovei dvi puspriekabes, nagrinėjant bylą, buvo grąžintos dar 3 puspriekabės, tačiau puspriekabė Krone SDC27, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra iki šiol negrąžinta. Atsakovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad šią puspriekabę neva pasiėmė buvęs ieškovės direktorius K. S., tačiau jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų atsakovė nepateikia. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami padidinto atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl tuo atveju, jeigu buvęs ieškovės vadovas būtų paėmęs vieną iš puspriekabių, šis veiksmas turėjo būti atitinkamai įformintas. Buvęs ieškovės vadovas K. S. bankroto administratoriui paneigė paėmęs puspriekabę Krone SDC27, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jeigu atsakovė negali natūra grąžinti šios puspriekabės, ji turi kompensuoti jos vertę pinigais. Panaudos sutartimi šalys įvertino perduotas 6 puspriekabes 12 000 Eur suma. Kadangi 5 puspriekabės grąžintos, ieškovė negrąžintą puspriekabę vertina 1/6 dalimi nuo sutartos 12 000 Eur 6 puspriekabių vertės, t. y. 2 000 Eur. Tokia ieškovės nurodoma suma yra ženkliai mažesnė nei analogiškos transporto priemonės rinkos kaina. 2018 m. rugpjūčio 7 d. – tuomet, kai prasidėjo neteisėti atsakovės veiksmai negrąžinant minėtos puspriekabės, jos rinkos kaina buvo 6 320 Eur (su PVM).

Trečiasis asmuo K. S. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiasis asmuo pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (1 t., el. b. l. 188), kuriame taip pat nurodė, kad jokios puspriekabės asmeniškai iš UAB „Milikonta“ neatsiėmė ir niekam jos neperdavė.

Teismo posėdyje ieškovės bankroto administratorius patikslintą ieškinį palaikė, davė paaiškinimus, o atsakovės atstovė ir direktorius prašė patikslintą ieškinį atmesti, davė paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl turto grąžinimo arba jo vertės priteisimo

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl priekabos Krone SDC27, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo ieškovei arba jos vertės atlyginimo.

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Logistikos grupė“, kurios vardu veikė direktorius K. S., ir atsakovė UAB „Milikonta“, kurios vardu veikė direktorius Artūras Miliauskis, 2018 m. kovo 26 d. pasirašė panaudos sutartį (1 t., el. b. l. 15-16), pagal kurią ieškovė (panaudos davėja) perdavė atsakovei (panaudos gavėjai) laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis šešias priekabas, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1296-460/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Logistikos grupė“, jos bankroto administratoriumi paskyrė Arvydą Gaubą (1 t., el. b. l. 5-6). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu, BUAB „Logistikos grupė“ bankroto administratorius 2018 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu pranešė UAB „Milikonta“ apie panaudos sutarties pabaigą ir nurodė jai grąžinti šešias panaudai perduotas priekabas (1 t., el. b. l. 17).

Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip nurodo ieškovė, dvi priekabos buvo jai grąžintos iki ieškinio pareiškimo, o trys priekabos, buvusios pradinio ieškinio dalyku, ieškovei buvo grąžintos bylos nagrinėjimo metu ir byla šioje dalyje nutraukta, ieškovei atsisakius nuo ieškinio (1 t., el. b. l. 84-85).

Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jų sutartiniai panaudos teisiniai santykiai yra pasibaigę. Tačiau į reikalavimą grąžinti likusią ginčo priekabą Krone SDC27, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė atsikerta keliais aspektais ir atsakovės pozicija, teismo nuomone, šiuo klausimu nėra nuosekli.

Pirma, atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ginčo priekabos atsakovė apskritai neturėjo savo žinioje (2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 7 min.). Teismas su šiais atsakovės atsikirtimais nesutinka. Šalių sudarytos panaudos sutarties (1 t., el. b. l. 15-16) 1.1 punkte nurodyta, kad panaudos davėja (ieškovė) „perduoda“, o ne įsipareigoja perduoti ateityje, išvardytą turtą, įskaitant ginčo priekabą, panaudos gavėjai (atsakovei), o sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad ši sutartis yra ir daiktų perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo panaudos davėjas (ieškovė) perduoda daiktus panaudos gavėjui (atsakovei). Taigi vien lingvistinis sutarties aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo priekaba buvo perduota atsakovei. Teismo vertinimu, ginčo priekabos perdavimą atsakovei patvirtina ir atsakovės direktoriaus paaiškinimai (2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 20-40 min.). Atsakovės direktorius A. Miliauskis teismo posėdyje nurodė, kad po kelių dienų nuo sutarties pasirašymo jis įsigilino į sutarties tekstą, pamatė, kad sutartyje yra nurodyta ginčo priekaba, kurios, jo teigimu, ten neturėjo būti. Pažymėtina, kad konkrečių priežasčių, kodėl ginčo priekaba neturėjo būti panaudos sutarties dalyku, atsakovės direktorius neįvardijo. Atsakovės direktorius taip pat paaiškino, kad šį klausimą su buvusiu ieškovės vadovu K. S. ketino išspręsti vėliau. A. Miliauskio paaiškinimais, po kelių dienų ar savaitės ginčo priekaba dingo iš aikštelės, todėl jis skambino ieškovės vadovui K. S., kuris paaiškino, kad kreditorius pasiėmė priekabą už skolą. Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. Š., kuri dirbo ieškovės UAB „Logistikos grupė“ (duomenys neskelbtini), davė parodymus (2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 50-55 min.), kad atsakovės direktorius A. Miliauskis 2018 m. balandžio mėn. pradžioje jos klausė, kur yra priekaba Krone SDC27, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji atsakė, kad reikia paklausti K. S., K. S. liudytojai pasakė, kad šią priekabą jis atidavė kreditoriams. Teismo vertinimu, atsakovės direktoriaus paaiškinimai ir veiksmai, ieškant dingusios priekabos, leidžia daryti išvadą, kad atsakovės vadovas suvokė, kad ginčo priekaba yra perduota jo vadovaujamai įmonei panaudos sutarties pagrindu ir elgėsi kaip teisėtas priekabos valdytojas. Todėl atsakovės atsikirtimai, kad ginčo priekaba apskritai nebuvo jos žinioje, atmetami.

Kartu atsakovė į ieškinio reikalavimus atsikerta tuo, kad, praėjus savaitei po panaudos sutarties sudarymo, pagal šios sutarties 3.3 punktą ieškovės buvęs vadovas K. S. atsiėmė ginčo priekabą. Įvertinęs šalių sudarytos panaudos sutarties (1 t., el. b. l. 15-16) turinį, teismas sutinka, kad šios sutarties 3.3 punkte yra numatyta panaudos davėjos (ieškovės) teisė perduoti panaudos dalyką tretiesiems asmenims ir tai būtų reiškę panaudos sutartinių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės pabaigą, o pagal sutarties 3.4 punktą kartu ir panaudos objekto grąžinimą panaudos davėjui. Tačiau pabrėžtina, kad tą aplinkybę, jog ginčo priekaba yra perduota kitam asmeniui (ieškovės kreditoriui), atsakovės direktoriaus ir liudytojos V. Š. paaiškinimais, jiems nurodė telefonu K. S.. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra. Pabrėžtina, kad bankroto bylos ieškovei iškėlimo metu ginčo priekaba vis dar buvo apskaityta kaip ieškovės nuosavybės teise turimas turtas: VĮ „Regitra“ 2018 m. liepos 2 d. duomenimis, ginčo priekaba buvo įregistruota ieškovės vardu (1 t., el. b. l. 13); aptariama priekaba 2018 m. gegužės 31 d. buvo apskaityta kaip ieškovės ilgalaikis turtas (1 t., el. b. l. 14). Liudytoja V. Š., kuri dirbo ieškovės UAB „Logistikos grupė“ (duomenys neskelbtini), nurodė (2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 50-55 min.), kad jokio dokumento, patvirtinančio ginčo priekabos perdavimą kitiems asmenims, ieškovės buvęs vadovas K. S. jai nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad liudytojos parodymais K. S. nenurodė, kokiam konkrečiai kreditoriui perdavė ginčo priekabą, o atsakovės direktorius teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo klausimu nesidomėjo. Pabrėžtina, kad trečiasis asmuo K. S. tiek bankroto administratoriui, tiek teismui, tiek kitoje byloje neigia tą aplinkybę, kad ginčo priekabą yra perdavęs už skolas (t. 1, el. b. l. 92) . Teismo vertinimu, atsakovės vadovui trečiojo asmens duoti žodiniai paaiškinimai dėl ginčo priekabos perdavimo kreditoriui turėjo sukelti abejonių dar ir tuo aspektu, kad panaudai perduotos priekabos, kaip atsakovės direktorius pats nurodė, jo žiniomis buvo areštuotos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte bankroto administratoriui (1 t., el. b. l. 18) ir dėl kitų pradinio ieškinio dalyku buvusių, o vėliau ieškovei grąžintų priekabų, laikėsi panašios pozicijos, kad jos perduotos kitiems asmenims. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog ta aplinkybė, kad pagal šalių panaudos sutarties 3.3, 3.4 punktus ieškovė ginčo priekabą perdavė kitam asmeniui, nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo priekabos panaudos santykiai buvo pasibaigę ir ginčo priekaba gali būti laikoma grąžinta ieškovei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.636 straipsnyje nustatyta, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Atsakovės, kaip panaudos gavėjos, pareiga saugoti sutartimi perduotus daiktus yra numatyta ir šalių sudarytos panaudos sutarties (1 t., el. b. l. 15-16) 2.2.1 punkte.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad abi sutarties šalys yra verslininkai, kuriems taikomi didesni atidumo reikalavimai. Abi šalys, sudarydamos sutartį, turi teisę derėtis dėl sudaromos sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju atsakovės vadovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, privalėjo suprasti, kokiomis sąlygomis sudarė sutartį ir kokias pareigas sutartimi prisiėmė. Nesusipažinimas su sutarties sąlygomis, ypač esminėmis – šiuo atveju sutarties dalyku ir (ar) nurodyta jo verte, neatitinka net minimalių atidumo ir apdairumo standartų. Kiekviena iš šalių taip pat turi būti atidi sutartį vykdydama. Sutarčių vykdymo principai yra įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Todėl tinkamo sutarties vykdymo principai, teismo nuomone, reikalavo, kad panaudos gavėjas išsiaiškintų aplinkybes, susijusias su ginčo priekabos paėmimu iš jo žinios, šitą paėmimą kiek įmanoma įformintų, o, šiuo atveju to nepadarius, negalima konstatuoti, kad atsakovės, kaip panaudos gavėjos, pareiga saugoti panaudos dalyką buvo tinkamai vykdoma. Atsakovės vadovas teismo posėdyje paaiškino, kad aplinkybes, susijusias su ginčo priekabos dingimu, jam buvo sudėtinga išsiaiškinti, nes ieškovės vadovas neatsiliepė telefonu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės vadovas būtų kreipęsis į ieškovę dėl dingusios priekabos, sutarties vienašalio nutraukimo ar sutarties keitimo raštu kitais įstatyme numatytais būdais, kaip antai, pasinaudodamas CK 2.49 straipsnio 3 dalies nuostata, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Pažymėtina, kad atsakovės elgesys, neatitinkantis apdairumo standartų, šiuo atveju lemia tai, kad jai tenka sutartyje ir įstatymuose numatytos teisinės pasekmės, susijusios su savo pareigos saugoti panaudai perduotą daiktą neįvykdymu.

Kaip minėta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu, BUAB „Logistikos grupė“ bankroto administratorius 2018 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu pranešė UAB „Milikonta“ apie panaudos sutarties pabaigą ir nurodė jai grąžinti, be kita ko, ginčo priekabą (1 t., el. b. l. 17).

Sutarties pasibaigimo teisiniai padariniai yra sureglamentuoti CK 6.222 straipsnyje. CK 6.222 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Pažymėtina, kad panaudos gavėjo pareigą grąžinti daiktą suponuoja ir panaudos sutarties esmė. Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalį neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

Nagrinėjamoje byloje ieškiniu buvo pareikšti du alternatyvūs reikalavimai. Dėl pirmojo reikalavimo išreikalauti ginčo priekabą teismas pažymi, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – panaudos sutartis – taip pat kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo priekaba buvo perduota atsakovei, tačiau neįrodo, kad ji pas atsakovę yra šiuo metu. Pažymėtina, kad tiek atsakovės atstovų, tiek trečiojo asmens paaiškinimais atsakovės žinioje šiuo metu transporto priemonės nebėra, ieškovė taip pat nėra pateikusi jokių įrodymų apie ginčo priekabos buvimo vietą. Taigi byloje esančiais įrodymais neįmanoma nustatyti, kur yra ginčo priekaba, ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji šiuo metu yra pas atsakovę.

Pagal universalų teisės principą teisė asmeniui negali nustatyti neįmanomų vykdyti pareigų (impossibilium nulla obligatio est), todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti ginčo priekabą negali būti patenkintas ir taikytinas alternatyvus CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškovės teisių gynybos būdas – atlyginant to, kas buvo gauta pagal sutartį, vertę pinigais.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės prašoma priteisti ginčo priekabos verte – 2 000 Eur, teismo posėdyje atsakovės atstovė ir direktorius nurodė, kad priekaba buvo techniškai netvarkinga. Tai, kad nebuvo atlikta ginčo priekabos techninė apžiūra, patvirtina ir VĮ „Regitra“ duomenys (1 t., el. b. l. 13). Tačiau pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir net nenurodė, kokia, jos manymu, tikroji ginčo priekabos vertė. Pažymėtina ir tai, kad ginčo priekaba, negavus duomenų apie jos techninę apžiūrą ir draudimą, išregistruota 2017 m. sausio 4 d., t. y. gerokai iki panaudos sutarties sudarymo, taigi ginčo priekabos techninė būklė galėjo būti įvertinta nurodant sutartyje panaudai perduodamų daiktų vertę. Teismo posėdyje atsakovės direktorius taip pat paaiškino, kad techniškai netvarkingos priemonės jam buvo perduotos tam, kad jis jas sutvarkytų ir vėliau galbūt įsigytų iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo manyti, kad šalių panaudos sutartyje nurodyta bendra šešių priekabų vertė (12 000 Eur) neatitiktų suderintos šalių valios. Nesant žinomai ginčo priekabos buvimo vietai, neįmanoma atlikti individualaus šio turto vertinimo, todėl ieškovės siūlomas ginčo priekabos vertės nustatymas – 1/6 dalimi nuo bendros panaudai perduoto turto vertės, teismo nuomone, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad taip nustatoma ginčo priekabos vertė yra daugiau nei trigubai mažesnė už VšĮ „Emprekis“ nurodytą tokios priekabos vidutinę vertę (6 320 Eur) (1 t., el. b. l. 91), todėl nėra pagrindo manyti, kad, sutartyje aptariant bendrą panaudai perduodamų priekabų vertę, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jos nėra techniškai tvarkingos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, ieškovės reikalavimas dėl 2 000 Eur ginčo priekabos vertės priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priteisti 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad šis įstatymas yra taikomas tada, kai šalis sieja komercinė sutartis, kuri suprantama, kaip ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 1 dalis). Šalių panaudos sutartis yra neatlygintinė, todėl negali būti laikoma komercine sutartimi aptariamo įstatymo prasme. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas CK numatyto 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad byloje buvo pareikšti du alternatyvūs reikalavimai, vieną iš jų patenkinus, ieškovė iš esmės pasiekė ieškiniu siektą teisinį rezultatą, todėl ji turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė, pralaimėjusi ginčą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neturi. Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 99,98 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (1 t., el. b. l. 74-75), šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš atsakovės.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl valstybei iš atsakovės priteistinas 45 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Byloje taip pat susidarė 5,26 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., el. b. l. 121) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), jos taip pat priteistinos valstybei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milikonta“ 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) negrąžinto turto vertės, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99,98 Eur (devyniasdešimt devynių eurų devyniasdešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Logistikos grupė“.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milikonta“ 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 5,26 Eur (penkis eurus dvidešimt šešis centus) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.