Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovui V. P. ir jo atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, atsakovei E. J. ir jos atstovui advokato padėjėjui Ariui Damušiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei E. J. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 2010-11-07 atsakovė E. J. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui V. P. 15 000 Lt, vekselio apmokėjimo terminas buvo numatytas 2011 m. kovo 1 d. (1 tomo 9 b.l.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės vekselyje nurodytą sumą, kadangi atsakovė jo neapmokėjo, o jis praleido terminą pateikti vekselį apmokėjimui Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakovė nesutinka su ieškiniu, teigia, kad ją su ieškovu siejo ne paskoliniai, o pirkimo-pardavimo santykiai, kad ji pagal 2010-11-07 pasirašytą vekselį pinigų iš ieškovo negavo, iš tiesų vekselį pasirašė už nupirktas iš ieškovo prekes, nes neturėjo iš karto sumokėti visos sumos, 6000 Lt iš vekselyje nurodytos 15 000 Lt sumos ji jau sumokėjo, o kadangi ieškovas atsisakė raštu patvirtinti apie pinigų gavimą, tai ji nutraukė skolos mokėjimą CK 6.64 str. pagrindu.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovo reikalavimai pagrįsti įrodymais, o atsakovės atsikirtimuose į ieškinį nurodyti argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti. CK 6.64 str. numatyta, kad kreditoriui pažeidus prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo prievolės vykdymo. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas V. P. pažeidė savo prievolę, kylančią iš 2010-11-07 vekselio. Be to, atsakovė įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į teismą dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo, todėl atsakovė visiškai nepagrįstai remiasi CK 6.64 str. Atsakovė teigė, kad dalį skolos, 6000 Lt, ji sumokėjo ieškovui per tris kartus, bet ieškovas atsisakė išduoti pakvitavimą apie prievolės įvykdymą. Tačiau atsakovė negalėjo nurodyti kada konkrečiai ji sumokėjo dalimis skolą, nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Ieškovas neigia dalinį 2010-11-07 vekselio apmokėjimą. CK 6.65 str. 2 d. numato, kad jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti. Taigi, šiuo atveju atsakovei neįrodžius dalinio skolos sumokėjimo, jos reikalavimas gauti iš ieškovo pakvitavimą apie prievolės įvykdymą yra visiškai nepagrįstas ir nesuteikia atsakovei teisės sustabdyti prievolės vykdymą (CK 6.65 str. 3 d.). Atsakovės pateikta stenograma (1 tomo 165-167 b.l.) nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė įvykdė iš 2010-11-07 vekselio kylančią prievolę, pokalbyje dominuoja atsakovės siekis įteigti, kad ji apmokėjo dalį skolos, tačiau ieškovas to nepatvirtino, taip pat iš pokalbio matyti, kad buvo bandoma taikiai spręsti kilusį ginčą dėl skolų grąžinimo. Atsakovė 201-11-07 vekselio neginčija, nurodo, kad ji iš ieškovo įsigijo virtuvinę įrangą ir tuo pagrindu pasirašė vekselį. Tačiau atsakovė šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovas neigia tokį atsakovės argumentą. Atsakovė, būdama patyrusi verslininkė (pati nurodė, kad versle dalyvauja apie 15 metų), turėjo žinoti, kad įsigydama kavinei reikalingą virtuvės įrangą, privalės dokumentais pagrįsti jos įsigyjimą, įtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą. Jokių sąskaitų apie pirktą įrangą iš ieškovo, kurios pagrindu pasirašė 2010-11-07 vekselį atsakovė nepateikė, todėl teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ją su ieškovu pasirašant 2010-11-07 vekselį siejo pirkimo-pardavimo santykiai. Atsakovės aiškinimas, kad vekselį ji pasirašė Marijampolėje neatitinka faktinių aplinkybių – vekselio išrašymo vieta nurodyta Kaunas, o Marijampolė nurodyta tik kaip vekselio apmokėjimo vieta (1 tomo 9 b.l.).

Taip pat atmestinas atsakovės teiginys, kad ieškovas neįrodė, jog pagal 2010-11-07 vekselį perdavė atsakovei 15 000 Lt, įrašo vekselyje apie tai nėra. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, ĮPVĮ 2 straipsnio 3, 4 punktai). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Taigi, remiantis minėtais teisės aktais (ĮPVĮ 77 str.) nėra numatyta, kad vekselyje būtų daromas įrašas apie pinigų perdavimo faktą vekselio davėjui, todėl atmestinas atsakovės teiginys, kad nesant vekselyje įrašo apie pinigų perdavimą atsakovei, ieškovas negali remtis CK 6.870 str. Byloje esantys duomenys (2 tomo 3-130 b.l.) leidžia manyti, kad ieškovas turėjo lėšų turėjo pakankamai lėšų paskolinti atsakovei 2010-11-07 nurodytą 15 000 Lt sumą.

Teimas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ikiteisminio tyrimo, atliekamo Kauno apygardos prokuratūroje baudž.byloje Nr.65-1-00338-11, duomenys patvirtina ieškovo nusikalstamą elgesį atsakovės atžvilgiu, kai jis suklastojo 2011-01-07 PVM sąskaitas faktūras IR-II Nr.001 ir IR-II Nr.002, pagal kurias pardavė jai kavinės virtuvės įrangą, kadangi kaip matyti iš pateiktos informacijos iš Kauno apygardos prokuratūros atliekamas ikiteisminis tyrimas baudž. byloje Nr.65-1-00338-11 nėra susijęs su nagrinėjamos bylos ginčo objektu – 2010-11-07 vekseliu (1 tomo 161 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad PVM sąskaitos faktūros, dėl kurių atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje, išrašytos 2011-01-07, o vekselį atsakovė išdavė 2010-11-07, taigi šio vekselio išdavimas negali būti susijęs su 2011-01-07 PVM sąskaitų pagrindu parduotos įrangos įsigijimu.

Pagrindas ginčyti vekselį numatytas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str., o taip pat CK Pirmos knygos antrojoje dalyje. Tačiau, kaip jau minėta, atsakovė, naudodamasi kvalifikuoto teisininko pagalba, 2010-11-07 vekselio neginčijo. Taip pat nepateikė patikimų įrodymų, kurie nuginčytų ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Ieškinys pagrįstas nenuginčytu įrodymu – 2010-11-07 paprastuoju vekseliu (1 tomo 9 b.l.), ir nors ieškovas praleido terminą pasinaudoti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka gauti vykdomąjį įrašą, tačiau ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 15 000 Lt skolą CK 6.873 str. ir 6.878 str. pagrindu tenkintinas. Atsakovė, teigdama, kad negavo pinigų, turėjo teisę ginčyti sandorį, šias aplinkybes, remiantis CK 6.875 str. 1 d. privalėjo įrodyti paskolos gavėja, tačiau atsakovė šių aplinkybių neįrodė – CPK 178 str.

Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai A. S. ir D. A. Tačiau teismas, išklausęs liudytojų paaiškinimus ir įvertinęs tą aplinkybę, jog tarp šalių ir minėtų liudytojų yra interesų konfliktas, ieškovo pareiškimu atsakovei bei liudytojai A. S. buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai (2 tomo 132-137 b.l.), o pagal atsakovės pareiškimą atliekamas ikiteisminis tyrimas atsakovui ir liudytojui D. A. (1 tomo 161 b.l.), todėl minėtų liudytojų parodymais nesivadovauja ginčui spręsti, nes turi pagrindo manyti, kad parodymai jų nėra objektyvūs.

Taigi, remiantis išdėstytų motyvų visuma, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimai dėl skolos pagal 2010-11-07 paprastąjį vekselį priteisimo yra pagrįsti įrodymais ir todėl ieškinys tenkintinas visiškai - iš atsakovės ieškovui priteistina 15 000,00 Lt skola ir 269,18 Lt palūkanos (CK 6.873 str., 6.874 str., 6.878 str., 6.261 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 15 269,18 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės E. J. priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 458 Lt sumokėto žyminio mokesčio (1 tomo 8, 44 b.l.)- CPK 79 str., 93 str. 1 d. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.).

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu byloje, sudaro 87,75 Lt (1 tomo 2 b.l.). Taigi, ieškinį patenkinus, iš atsakovės E. J. priteistina valstybės naudai 87,75 Lt išlaidų (CPK 96 str.).

2011 m. liepos 18 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės E. J. turto areštą 15 269,18 Lt sumai palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (1 tomo 13-14 b.l.) – CPK 150 str. 3 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 15 000,00 Lt (penkiolika tūkstančių litų) skolą, 269,18 Lt (du šimtai šešiasdešimt devyni litai 18 ct) palūkanas, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 15 269,18 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 458,00 Lt (keturi šimtai penkiasdešimt aštuoni litai) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 87,75 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

2011 m. liepos 18 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės E. J. turto areštą 15 269,18 Lt sumai palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.