- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 1S-97-307/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11069-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pran.), Valdimaras Bavėjanas, Laima Garnelienė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio, Laimos Garnelienės,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 20 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad jis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nužudė žmogų dėl chuliganiškų paskatų, t. y. 2017 m. kovo 5 d., apie 01.30 val., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, viešoje vietoje, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, iš anksto susitaręs su V. G. ir D. R. dėl mažareikšmės dingsties – prieš tai įvykusio G. V. ir J. M. konflikto – panaudoti prieš G. V. fizinį smurtą, veikdamas kartu su V. G. ir D. R., tyčia bendrais veiksmais rankomis, kojomis, metaline grandine ir tuščiaviduriu metaliniu vamzdžiu suduodamas G. V. mažiausiai 3 smūgius į veidą, padarė jam kraujosruvas po lūpų gleivine ir 2 paviršines odos žaizdeles, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, po to, tęsdamas veiką, peržengdamas susitarimo su V. G. ir D. R. ribas, tyčia 1 kartą smogė peiliu G. V. į pilvą, padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę priekinės pilvo sienos žaizdą su aortos perpjovimu, todėl, įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui, G. V. įvykio vietoje mirė.D. B. 2017 m. kovo 20 d. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi suimtajam D. B. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 20 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Kaltinamasis D. B., nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi, skunde prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Kaltinamasis nurodo, kad jis jau ilgai laikomas suimtas ir prašo atsižvelgti į tai, jog jis iki suėmimo turėjo pastovią gyvenamąją vietą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagalbiniu darbuotoju, iš dalies pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų. Kaltinamasis tvirtina, kad jis, būdamas laisvėje, nesislėps (nebėgs) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, netrukdys nagrinėti bylą, atvyks į visus teismo posėdžius.Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo D. B. skundą atmesti.Kaltinamojo D. B. skundas atmetamas.Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis teisėta bei pagrįsta.Apygardos teismas, pratęsdamas D. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. B. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: iš dalies paties kaltinamojo D. B., kitų kaltinamųjų V. G., D. R., liudytojų (A. J., A. F. ir kt.) parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo, specialisto išvadų duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.Žemesnės instancijos teismas taip pat padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai. Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia tiek į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, tiek į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad D. B. kaltinamas ne vien tik nesunkaus (BK 284 straipsnis), bet ir labai sunkaus nusikaltimo (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas) įvykdymu (BK 11 straipsnio 3 ir 6 dalys). Už kaltinamojo nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta gana griežta, susijusi tik su laisvės atėmimu, įskaitant ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmė.Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas tinkamai įvertino ir D. B. asmenybę, jo socialinius bei šeiminius ryšius.Bylos duomenimis, D. B. nevedęs, neturi išlaikytinių. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesusaistytas jokiais šeiminiais ryšiais. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie suimtojo nuosavybės bei darbinius teisinius santykius. Kaltinamasis D. B. tvirtina, kad jis iki sulaikymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos kaltinamojo teiginius. Taigi, kaltinamasis D. B. neturi jokių tamprių socialinių ryšių ir su visuomene. Pagal bylos duomenis, D. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo, galbūt, padarytų nusikaltimų pavojingumą, sunkumą bei pobūdį, daro išvadą, kad jo socialiniai ryšiai nėra tamprūs, jie nedarė jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ir nesulaikė nuo nusikaltimų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai, padarymo. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas padarė objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, jog D. B., siekdama išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys). Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. D. B. inkriminuojama priešinga teisei veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. D. B. anksčiau yra ne kartą teistas (įskaitant ir nuteisimą 2013 m. Vokietijoje už sukčiavimą, apimantį ir apgaulę), nors yra jauno amžiaus, vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamąjį ir rodo jau susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika padaryta iš chuliganiškų paskaitų, dėl menkavertės dingsties, veikiant kartu su bendrininkais, viršijant bendro susitarimo veikti neteisėtai ribas. Taigi, įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į D. B. inkriminuotų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma apygardos teismui taip pat leido pagrįstai manyti, jog konkrečiu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus). Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamojo D. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas; nusikalto esant neišnykusiam teistumui; veika padaryta galbūt apsvaigus nuo alkoholio), jo turimų socialinių ir šeiminių ryšių tamprumo nebuvimas, galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumas (pasikėsinta į aukščiausią įstatymo leidėjo ginamą vertybę – žmogaus gyvybę), pobūdis (chuliganiškos paskatos; dėl menkavertės dingsties; panaudojant peilį), sunkumas (ir labai sunkus), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą D. B. į laisvę ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam D. B. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Baudžiamojoje byloje teismo posėdžiai paskirti iki 2018 m. birželio 7 d. Byla pradėta nagrinėti iš esmės (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Teismas privalo ne tik užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, bet ir tai, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas.Aptariamu atveju D. B. teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Kaltinamajam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. D. B. suimtas gana ilgą laiką. Tačiau konkrečiu atveju maksimalus leistinas suėmimo taikymo D. B. terminas baudžiamojo proceso metu nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis), o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamojo pažadas, kad jis būdamas laisvėje, nesislėps (nebėgs) nuo teismo, netrukdys nagrinėti bylą, atvyks į visus teismo posėdžius, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis.Aplinkybė, kad D. B. iš dalies pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, savaime nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstąją nutartį ir kaltinamajam paskirti švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones. Kaip minėta šios nutarties 16 punkte, tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, suteikiančių pagrindą kaltinamajam sušvelninti jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme.Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau kaltinamajam D. B., taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį, kuria kaltinamajam D. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 20 d.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.