Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu keturiolikai metų;

pagal BK 178 str. 2 d. 45 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš S. J. priteista 50 000 Lt St. J. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 16 d. laikotarpyje nuo 13.30 val. iki 14.00 val., išlaužęs durų spynos ąsą, įsibrovė į patalpą – J. S. priklausantį namą, (duomenys neskelbtini), Gudžiūnų k., Kėdainių r., iš kur pagrobė svetimą, J. S. priklausantį, turtą– bendros 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Ericsson A2618s“ su jame buvusia „Extra“ SIM kortele ir 25 Lt, t.y. pagrobė bendros 125 Lt vertės svetimą turtą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 18 d., laikotarpyje nuo 22 val. iki 23.30 val., savo namuose, esančiuose Danilavos k., Gudžiūnų sen., Kėdainių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio rankomis stūmė ir pargriovė savo tėvą P. J. ant grindų, rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam apie vienuolika smūgių į galvos sritį bei kitas kūno vietas, daužė jį į sieną, dėl ko, išsiliejus kraujui po kairiojo smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir minkštaisiais smegenų dangalais ir tam komplikavusis smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene, plaučių pabrinkimu, nukentėjusysis P. J. mirė.

Nuteistasis S. J. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., kadangi nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Taip pat prašo į teismo posėdį šaukti liudytojus V. P. ir M. L.

Apeliantas nurodo, kad jis dėl jam inkriminuoto BK 129 str. 2 d. 3 p. numatyto nusikaltimo kaltu neprisipažino. Savo tėvo jis nenužudė, o tik lipdamas laiptais paslydo ir kojomis atsitrenkė į priešais jį ėjusį P. J. , kuris griūdamas nusibrozdino kaktą bei skruostą. Tačiau šie sužalojimai nebuvo P. J. mirties priežastimi. Apelianto teigimu, jis tuo metu buvo blaivus, per visą vakarą išgėrė tik tris stiklines alaus.

Apeliantas teigia, kad su tėvu nekonfliktavo, balsą jis kėlė tik prieš motiną V. P. , tarp pastarosios ir jo tėvo ir vyko konfliktas. Nurodo, kad V. P. dažnai mušdavo tėvą, buvo sužalojusi jį peiliu ir kirviu. Jo manymu, P. J. mirė nuo V. P. kirviu suduotų smūgių į galvą bei kitas kūno vietas. V. P. po įvykio naikino nusikaltimo pėdsakus, keitė parodymus, taip siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis motinai nesiūlė prisipažinti padarius nusikaltimą.

Apelianto nurodo, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, turint išankstinį nusistatymą dėl jo kaltės padarius šį nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams įvykio vietoje jis rodė ant sienos likusias kraujo dėmes, bet pareigūnai į tai nekreipė dėmesio ir kraujo pėdsakų bei jo parodymų apie kirvio panaudojimą neužfiksavo.

Apelianto nuomone, teismo padaryta išvada, kad V. P. negalėjo nužudyti P. J. dėl sveikatos būklės, yra neteisinga. V. P. prisipažinus, kad ji nužudė P. J. , turėjo būti atliekamas eksperimentas, ar ji būtų pajėgusi tai padaryti, tačiau eksperimentas atliktas nebuvo. Apeliantui taip pat kelia abejonių teismo medicinos specialisto išvada. Jo manymu, ji nėra objektyvi ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Nuosprendžio dalis dėl S. J. nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d. neskundžiama.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis S. J. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo nuteistajam S. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 3 p., padarymo aplinkybes bei teisingai jį nuteisė, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Nuteistojo S. J. apeliaciniame skunde iškelta versija, kad jis tėvą P. J. netyčia sužalojo tik griūdamas kartu su nukentėjusiuoju nuo laiptų, tačiau tikroji jo mirties priežastis - motinos V. P. panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu - suduoti smūgiai į galvą, buvo patikrinta bylą nagrinėjant apygardos teisme bei pagrįstai atmesta.

Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje paskelbtų V. P. apklausos įtariamąja ir liudytoja protokoluose užfiksuotų duomenų, V. P. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai iš karto po įvykio sulaikyta įtariamąja parodė, kad įvykio dieną ją sumušė S. J. už tai, kad nedavė pinigų išgėrimui, vėliau, kas vyko išgertuvių metu, neprisimena, tik atsibudusi apie pirmą valandą nakties, pamatė P.J. sėdintį atsirėmusi į sieną prie televizoriaus, jo veidas buvo kruvinas. Nuteistasis paaiškino, kad tėvas, lipdamas laiptais žemyn, nukrito ir susižalojo (t.1, b.l. 86-87). Vėliau paleista iš suėmimo, papildomai apklausiama įtariamąja, dalyvaujant gynėjui, darant vaizdo įrašą, parodė, kad įvykio dieną nuteistasis S. J. jai davė pinigų ir liepė nupirkti alaus. Grįžusi iš parduotuvės, rado S. J. ir P. J. gulinčius kambaryje ir žiūrinčius televizorių. Vėliau, jiems begeriant alų, P. J. paprašė S. J. cigarečių, dėl ko S. J. supyko ant tėvo, ir jie tarpusavyje susibarė. Taip jiems besibarant, S. J. sugriebė savo tėvą P. J. už atlapų, pakėlė nuo lovos ir stūmė į kitą kambario pusę, P. J. atsitrenkė į kambario viduryje stovėjusį stalą ir nugriuvo prie lovos. S. J. konflikto metu buvo susinervinęs, tapo nevaldomas. Jis prišoko prie gulinčio P. J. ir pradėjo kumščiais smūgiuoti jam į veidą. P. J. prašė nemušti, tačiau S. J. , sudavęs 3-4 smūgius rankomis, pradėjo kojomis spardyti nukentėjusįjį į galvą ir kitas kūno vietas. Po S. J. suduotų smūgių P. J. kakta ir smilkinys buvo stipriai sužaloti – iš žaizdų stipriai kraujavo. Liudytoja bandė sudrausminti S. J. , bandė suteikti pagalbą nukentėjusiajam, tačiau nepajėgė. Vėliau užsnūdo. Pabudusi apie pirmą valandą nakties, pamatė toje pačioje vietoje prie lovos P. J. Pašaukus sūnų S. J. , pastarasis atėjo iš savo kambario ir, pakėlęs tėvą nuo grindų, numetė į lovą. Be to, S. J. paaiškino, kad tėvas susižalojo nukritęs nuo laiptų. Kitos dienos ryte rado P. J. jau negyvą (t.1, b.l. 88-89). Nors vėliau liudytoja V. P. pakeitė parodymus, nurodydama, kad P. J. susižalojo, krisdamas nuo laiptų, o ji koja įspyrė nukentėjusiajam, kai pastarasis norėjo atimti iš jos alaus butelį, todėl pasiryžusi už sūnų sėdėti kalėjime, tačiau apygardos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, pagrįstai atmetė tokius jos parodymus, kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams, ir teisingai vadovavosi jos ikiteisminio tyrimo pradžioje duotais parodymais. Teisme teisėtai buvo pagarsinti šie V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. V. P. parodymai buvo pagarsinti byloje esantiems įrodymams patikrinti. Teisme apklaustas šią V. P. apklausą atlikęs pareigūnas S.Rosteika (t.2, b.l. 193-195), kuris patvirtino, jog V. P. parodymus davė gera valia, be pašalinės įtakos.

Liudytoja V. P. savo parodymų pakeitimą motyvavo tuo, kad tokius parodymus ji davė psichologinio spaudimo įtakoje. Tačiau teismas teisiamajame posėdyje peržiūrėjęs jos apklausos vaizdo įrašą, konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog V. P. šiuos parodymus davė neteisėtų pareigūnų veiksmų įtakoje. Be to, šioje apklausoje dalyvavo V. P. gynėjas, kuris taip pat neturėjo pastabų dėl atliekamų procesinių veiksmų teisėtumo. Be to, apygardos teismas, ištyręs nutiestojo S.J. laiškus, rašytus motinai V. P. , teisingai konstatavo, jog iš laiškų turinio matyti, kad nuteistasis po sulaikymo minėtai liudytojai darė akivaizdų poveikį, siekdamas pakeisti jos parodymus sau palankia linkme - įkalbinėjo prisipažinti nužudžius P. J. , grasino priešingu atveju nusižudyti, siuntė motinai nuoširdaus prisipažinimo tekstą, laikraščio iškarpą, kurioje aprašomas nuteistojo bandymas nusižudyti, aiškino, kad už tokį nusikaltimą, atsižvelgiant į jos amžių ir sveikatos būklę, teismas nepaskirtų jai griežtos bausmės (t.2, b.l. 117-129). Tuo paneigtas ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis nesiūlė motinai prisipažinti padarius nusikaltimą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo dar kartą apklausti liudytoją V. P. , tačiau, kolegijos manymu, nėra pagrindo dar kartą apklausti minėtą liudytoją, nes ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ne vieną kartą davė parodymus, todėl kolegijai belieka juos vertinti, ką kolegija ir padarė. Tas pats pasakytina ir apie apeliaciniame skunde nurodyto liudytojo M. L. papildomą apklausą.

Be anksčiau aptartų liudytojos V. P. parodymų, nuteistojo kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Iš liudytojo R. B. parodymų seka, kad jų buto siena ribojasi su kambario, kuriame buvo rastas P. J. lavonas, siena. Įvykio dieną apie 21-21.30 val. pas kaimynus girdėjosi triukšmas, šūkavimai ir trankymai. Girdėjosi V. P. , P. J. ir S. J. balsai, vėliau girdėjosi tik V. P. ir S. J. balsai. Girdėjosi, kaip kažkas krenta, atsitrenkia į spintą, skalbimo mašiną, po to kažkas buvo daužoma į sieną. Po to, triukšmas pasibaigė. Kitos dienos ryte sužinojo, jog mirė P. J. Jis negirdėjo, kad kas nors būtų kritęs pas kaimynus nuo laiptų, nes jų bute tai būtų girdėjęsi. Be to, P. J. sunkiai vaikšto, todėl liudytojo manymu, mažai tikėtina, kad P. J. , būdamas neblaivus, liptų į antrą aukštą pas S. J. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir kitą liudytoja S. B. , kuri papildomai paaiškino, kad girdėjo, kaip S. J. ir V. P. šaukia ant P. J. Iš triukšmo suprato, kad mušamas P. J. , nes V. P. nešaukė, kad jos nemuštų. Kai V. P. būdavo mušama, ji šaukdavo, kad S. J. jos nemuštų. Ji negirdėjo, kad pas kaimynus kas nors tą vakarą būtų kritęs nuo laiptų. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. Z. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus eksperimentą, buvo nustatyta, kad B. namo pusėje girdisi, kaip J. namo pusėje nuo laiptų krenta daiktai, kaip daužomos spintos durys ir siena, taip pat girdisi žmonių balsai (t.1, b.l. 111-112).

Iš teismo medicinos eksperto išvados seka, kad P. J. mirė nuo galvos sumušimų visumos, pasireiškusios muštine kairio antakio žaizda, pereinančia į kaktos sritį, muštinėmis žaizdomis kairio antakio, kario skruosto, pakaušio ir pasmakrio srityse, nubrozdinimais kaktos, dešinio antakio srityse, poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, nubrozdinimais dešinio skruosto ir kairio smilkinio srityse, kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kaktos ir kairio smilkinio srityse, kraujo išsiliejimu po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais smegenų dangalais, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene ir plaučių pabrinkimu. Šie sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kietais bukais daiktais, t.y. mušant kumščiais, spardant ir pan. Į galvą yra užsifiksavę vienuolikos smūgių požymiai, tačiau jų galėjo būti suduota ir daugiau. Rasti sužalojimai nebūdingi nei griuviminei, nei kritiminei traumoms – tai patvirtina galvos sužalojimų lokalizacija, jų kiekis bei pobūdis (t.1, b.l. 13-20). Apklaustas teisme specialistas patvirtino savo išvadas bei papildomai paaiškino, kad S. J. ir V. P. teisiamajame posėdyje nurodytomis aplinkybėmis pas P. J. galvos srityje rasti sužalojimai, nuo kurių nukentėjusysis mirė, negalėjo būti padaryti, išskyrus sužalojimą pakaušio srityje, kuris galėjo būti padarytas krentant ir atsitrenkiant galva į kietą paviršių. Visi kiti sužalojimai padaryti suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis. Visi jie negalėjo būti padaryti trankant P. J. galvą į sieną. Be to, mirtis įvyko nuo suduotų į galvą nemažiau 11 smūgių visumos (t.2, b.l. 186-187). Taigi minėtos specialisto išvados paneigia nuteistojo S. J. tiek teisminio nagrinėjimo teisme metu, tiek apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad nukentėjusysis galėjo mirti nuo griuviminės traumos ar jo motinai pastumiant nukentėjusįjį ir jam atsitrenkiant į riboto paviršiaus daiktą bei suduodant smūgius kirviu – tokio pobūdžio sužalojimai nenustatyti.

Kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje rėmėsi šiomis medicinos specialisto išvadomis, nes jos nuoseklios, išsamios ir neprieštaringos, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo S. J. apeliaciniame skunde.

Taip pat nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiajam sužalojimus, nuo kurių jis mirė, galėjo padaryti jo motina V. P. Šią aplinkybę apygardos teismas visapusiškai ištyrė ir pagrįstai atmetė. Iš teismo medicinos specialisto išvados bei jo paaiškinimo teisme matyti, kad V. P. sirgo galvos smegenų išeminiu insultu, lydimu dešinės kūno pusės paralyžiaus, iki 2005 m. lapkričio 18 d. liko liekamieji reiškiniai, ji negalėjo pilnai valdyti dešinės kūno pusės, taip pat rankos ir kojos. Dėl savo sveikatos būklės, esant daliniam dešinės kūno pusės paralyžiui, V. P. rastų P. J. galvoje mirtinų sužalojimų padaryti negalėjo (t.1, b.l. 99-100). P. J. apeliacinio skundo teiginys, kad šioje situacijoje turėjo būti atliekamas eksperimentas tikslu nustatyti, ar V. P. pagal sveikatos būklę galėjo padaryti teismo specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, atmetamas. Pati V. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neparodė, jog padarė nukentėjusiajam P. J. tokio pobūdžio sužalojimus, todėl ir nebuvo jokio tikslo atlikti tokį eksperimentą. Be to, tokio pobūdžio eksperimentas neturėtų įrodomosios reikšmės.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad V. P. iškarto po įvykio naikino nusikaltimo pėdsakus, išplovė grindis, sutvarkė kambarius. Tuo tarpu, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šiuos jo teiginius paneigė pati liudytoja V. P. , nurodydama, kad grindų neplovė. Be to, apžiūrint įvykio vietą, nerasta pėdsakų, kad grindys prieš atvykstant policijos pareigūnams, buvo plaunamos (t.1, b.l. 5-10), taip iš karto po įvykio atvykęs policijos pareigūnas R.Blandis nerado pėdsakų, kad grindys būtų neseniai išplautos ar šluotos (t.1, b.l. 67-68; t.2, b.l. 176-177). Kita vertus, pats nuteistasis nurodo, kad nulipęs žemyn iš antro aukšto, jis rado motiną gulinčią girtą ir apsišlapinusią, todėl neįtikėtina, kad ji, būdama tokios būklės, sugebėtų išplauti grindis ir jas išplauti taip, kad ant grindų dar būtų palikta aiškiai matoma kraujo dėmė prie lovos (įvykio vietos apžiūros protokolas), kuri liktų kaip tiesioginis įkaltis, liudytojos V. P. nenaudai.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas neišsamiai ir visapusiškai, turint išankstinį nusistatymą dėl jo kaltės. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, visi būtini procesiniai veiksmai buvo atlikti, siekiant išsiaiškinti tikrąsias nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nuteistojo aiškinimas, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai neužfiksavo kraujo dėmės ant sienos, kurią nurodė nuteistasis, nepasitvirtina objektyvia bylos medžiaga. Įvykio vietos apžiūros protokole tokių duomenų neužfiksuota. Taip, iš nuteistojo apklausos protokolų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nėra užfiksuota, kad S. J. būtų nurodęs kirvį, kaip nusikaltimo įrankį, nors pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, nesutikdamas su jo apklausos protokoluose netinkamai užfiksuotais duomenimis, dėl to galėjo pareikšti pastabas, taip pat tai galėjo padaryti gynėjas, tačiau tokių pastabų minėtuose protokoluose neužfiksuota.

Taigi apygardos teismas, tinkamai išnagrinėjęs šiuos aptartus įrodymus bei kitus įrodymus, išdėstytus teismo nuosprendyje: įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1, b.l. 5-10), teismo medicinos specialisto išvada dėl S. J. padarytų kūno sužalojimų (t.1, b.l. 141), S. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t.1, b.l. 125-128), serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada (t.1, b.l. 38-43), - teisingai įvertinęs kiekvieną iš šių įrodymų atskirai ir jų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad S. J. , suduodamas smūgius rankomis ir spardydamas kojomis, tyčia nužudė savo tėvą P. J. Įrodymai byloje įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų.

Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija girtumo faktą. Tuo tarpu tiek liudytoja V. P. , tiek pats nuteistasis parodė, kad prieš įvykį ir po įvykio gėrė stiprų alų. Liudytojas M. L. parodė, kad įvykio nakties metu kalbantis su S. J. , pastarasis sakė geriantis alų. Todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. J. tėvo nužudymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taip pat apygardos teismas nuteistajam S. J. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. BK 54 str., 61 str., 63 str. 5 d. 2 p. reikalavimai nepažeisti.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.