Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-01 · Administracinė byla Nr. AS-858-541-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-01
Bylos Nr.
AS-858-541-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
UAB „PI exp“
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS858–541/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. spalio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „PI exp“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „PI exp“ skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „PI exp“ skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2010 m. birželio 22 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 448-1056 (toliau – ir Pažyma) dalis, kuriose nurodoma, kad pareiškėjas žinojo mokestinių prievolių tinkamam įvykdymui būtiną informaciją apie UAB „Pramoniniai įrengimai“ veiklą ir jos mokestinių prievolių vykdymą, taip pat ir tai, jog UAB „Pramoniniai įrengimai“ negali sumokėti 104 267,24 litų pardavimo PVM, nurodyto UAB „Pramoniniai įrengimai“ išrašytose Pažymoje nurodytose 159 PVM sąskaitose faktūrose; nurodoma, kad UAB „PI exp“, įtraukusi pirkimo PVM į ataskaitą, elgėsi kaip nesąžiningas mokesčių mokėtojas, todėl neįgijo teisės į 104 267 litų PVM atskaitą; siūloma pašalinti nustatytus trūkumus ir per 10 kalendorinių dienų nuo operatyvaus patikrinimo pažymos įteikimo patikslinti 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėn. bei 2009 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėn. PVM deklaracijas ir sumažinti PVM atskaitą 104 267 litais; 2) iki teismo sprendimo priėmimo sustabdyti Pažymos dalies, kuria siūloma patikslinti PVM deklaracijas, vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi (b. l. 16–17) atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 115 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad operatyvus patikrinimas – įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytų atskirų mokesčių mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimas. Operatyvus patikrinimas atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu, taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir kitais įstatymais. Pagal MAĮ 128 straipsnio 3 dalį operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Ši tvarka yra nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 patvirtintose Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių 20.1 punkte nustatyta, kad operatyvaus patikrinimo rezultatai įforminami operatyvaus patikrinimo pažyma. Tam tikrais atvejais atlikus operatyvų patikrinimą mokesčių mokėtojui gali būti duodami privalomi nurodymai (Taisyklių 16.6 punktas), taip pat gali būti surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas arba įstatymo pažeidimo protokolas, gali būti priimami nutarimai dėl ekonominių sankcijų skyrimo mokesčių mokėtojui (Taisyklių 31 punktas). Tokie aktai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju Pažymoje yra išdėstyta operatyvaus patikrinimo metu surinkta informacija ir pareiškėjai pateiktas rekomendacinio pobūdžio pasiūlymas, jam nebuvo duota privalomų nurodymų ar surašyta pažeidimų protokolų, kurių pagrindu kiltų teisinės pasekmės. Pirmosios instancijos teismo nuomone, operatyvaus patikrinimo pažymos rekomendacijų nevykdymas būtų pagrindas MAĮ nustatyta tvarka atlikti mokestinį patikrinimą, kurio rezultatus pareiškėjas galėtų skųsti. MAĮ 144 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, tačiau sistemiškai vertinant šią teisės normą kartu su Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, nagrinėjamu atveju taikytina bendra taisyklė, pagal kurią asmuo gali kreiptis į teismą tik dėl tokių administracinių aktų, kurie jam sukelia teisinių pasekmių, kad būtų apgintos pažeistos jo teisės ar teisėti interesai.

II.

Pareiškėjas UAB „PI exp“ atskiruoju skundu (b. l. 19, 26) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartį ir spręsti klausimą iš esmės, pareiškėjo skundą priimti; iki teismo sprendimo priėmimo sustabdyti Pažymos dalies, kuria siūloma patikslinti PVM deklaracijas, vykdymą; kadangi byla liečia teisės aiškinimo klausimus, susijusius su bendrovės teisėmis ir interesais, pritaikyti išimtį ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad prašymas, išdėstytas skunde pirmosios instancijos teismui, pareiškiamas ne dėl to, kad skundžiamo pareigūno pasiūlymas yra rekomendacinio pobūdžio, o dėl to, kad pasiūlymas seka iš tariamai nustatytų tikrovėje neegzistuojančių trūkumų, su kuriais pareiškėjas nesutinka. Taip ir su tuo, kad pareiškėjas nepagrįstai pripažintas nesąžiningu mokesčių mokėtoju, o mokesčių mokėjimas bendrovėje vykdomas neteisingai. Mokesčių mokėtojo pripažinimas nesąžiningu savaime sukelia teisines pasekmes, nes sukelia mokesčių administratoriui teisinį pagrindą, papildomai neįrodinėjant kituose patikrinimuose ir tyrimuose nesąžiningo mokesčių mokėjimo fakto, taikyti bendrovei ir jos vadovams sankcijas, įtraukti bendrovę į nemokančių mokesčius sąrašus bei reikalauti iš bendrovės nepagrįstai atskaityto PVM. Akivaizdu, kad teisinės pasekmės, kylančios iš Pažymos išvadų, yra visiškai realios ir, šių išvadų nepanaikinus, jos sukeltų rimtas teisines pasekmes bendrovei, todėl skundžiamoje nutartyje išdėstyti teiginiai, kad ginčo sprendimas pagal pareiškėjų skundą nesukeltų teisinių pasekmių, nes tokių pasekmių nesukelia Pažyma, yra nepagrįsti, prieštaringi ir nelogiški.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Todėl pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejami su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįstą abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos negali būti vienareikšmiai ir be išsamaus tyrimo klasifikuojamos kaip rekomendacinio pobūdžio aktas su jame pateiktais pasiūlymais pateikti papildomus duomenis. Nagrinėjamu atveju Pažyma negali būti laikoma nesukeliančia teisinių pasekmių pareiškėjui, tai turi būti nustatyta nagrinėjant ginčą teisme.

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jo skundą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo metu negali visiškai išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nes dar būtina patikrinti pareiškėjo skundo atitikimą kitiems Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams ir tai pirmiausia turi padaryti pirmosios instancijos teismas. Todėl skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat atskirajame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Pažymos pasiūlymo vykdymą. Šis reikalavimas taip pat negali būti nagrinėjamos apeliacinės instancijos teismo, neišsprendus skundo priėmimo klausimo pirmosios instancijos teisme.

ABTĮ 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą nagrinėja paprastai nekviesdamas bylos šalių. Atskirajame skunde yra pateiktas prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi žodinio proceso tikslingumą nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus bei tai, jog byloje yra pakankamai duomenų, siekiant priimti teisėta bei pagrįstą nutartį dėl atskirojo skundo, šio atskirojo skundo reikalavimo netenkina.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįstą, todėl bylą grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo UAB „PI exp“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo UAB „PI exp“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas