Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2008 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. (2003-04-10 istatymo Nr. IX-1495 redakcija) 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d. laisves atemimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. (2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas vieneriems metams su 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., V. K. paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas dvejiems metams, ipareigojant ji per tris menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atsiprašyti nukentejusiojo ir be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

J. K. pripažinta teise i ieškinio patenkinima, klausimas del ieškinio dydžio perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.

V. K. nuteistas už tai, kad budamas UAB „T” (duomenys pakeisti) direktoriumi, neturedamas licencijos, kuri pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 160 „Del asmens bei turto saugos nuostatu patvirtinimo” 8 punkto reikalavimus bei Vidaus reikalu ministerijos 1993 m. rugpjucio 31 d. akto Nr. 673 priedo „Asmens bei turto saugotoju, saugos tarnybu ir saugos strukturiniu padaliniu veiklos instrukcijos” 2.1 punkto reikalavimus yra privaloma asmeniui, užsiimanciam asmens bei turto sauga, 2002-03-01 su AB „V” (duomenys pakeisti) sudare apsaugos sutarti Nr. 22, kuria isipareigojo saugoti AB „V” (duomenys pakeisti) teritorija, esancia Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir turta patruliuojant ir naudojant tarnybinius šunis. Nuo 2002-03-01 iki 2005-03-01 saugojo patruliuodamas ir panaudodamas sargybinius šunis AB „V” (duomenys pakeisti) turta ir teritorija, esancia Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir gavo už apsauga atlygi.

V. K. taip pat nuteistas už tai, kad budamas UAB „T” (duomenys pakeisti) direktoriumi, 2002-03-01 apsaugos sutarties Nr. 22 pagrindu saugodamas AB „V” (duomenys pakeisti) teritorija, esancia Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2004-03-02 apie 4.10 val., neisitikines, jog teritorija paliko visi imones darbuotojai ir tuo pažeisdamas Vidaus reikalu ministerijos 1993 m. rugpjucio 31 d. akto Nr. 673 priedo „Asmens bei turto saugotoju, saugos tarnybu ir saugos strukturiniu padaliniu veiklios instrukcijos” 4.2. punkto, kuriame nurodyti tarnybiniu šunu panaudojimo atvejai, reikalavimus, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 160 „Del asmens bei turto saugos nuostatu patvirtinimo” 22.1 - 22.3 punktu reikalavimus, kad tarnybiniai šunys gali buti panaudojami atremiant pasikesinima, gresianti apsaugos darbuotojui arba ginti klienta nuo užpuolimo, gresiancio kliento gyvybei ar sveikatai, arba saugomu objektu ginkluoto užpuolimo metu, i imones teritorija paleido du sargybinius šunis, kurie apkandžiojo iš imones teritorijos neišejusi elektrika-mechanika J. K., padarydami daugybines kastines žaizdas kaktoje, abiejose rankose, kaireje plaštakoje, mašneleje (su dešines seklides sužalojimu bei pašalinimu), šlaunyse, dešineje blauzdoje ir ciurnoje su aplinkinemis kraujosruvomis minkštuose audiniuose, tokiu budu J. K. del neatsargumo sunkiai sutrikde sveikata, nes del seklides pašalinimo pastarasis neteko 40 procentu bendro darbingumo.

V. K. taip pat nuteistas už tai, kad 2004-03-08 apie 21 val. Vilniaus greitosios pagalbos universitetineje ligonineje, esancioje Vilniuje, Šiltnamiu g. 29, ir 2004-04-19 AB „V” (duomenys pakeisti) patalpose, esanciose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), generalinio direktoriaus kabinete sieke paveikti nukentejusiji J. K., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotu melagingus parodymus bei paaiškinimus del 2004-03-02 4.10 val. ivykusio nelaimingo atsitikimo AB „V” (duomenys pakeisti) teritorijoje, kai buvo užpultas ir apkandžiotas UAB „T” (duomenys pakeisti) priklausanciu sargybiniu šunu, t.y. itikinedamas, prašydamas, žadedamas materialine parama bei duodamas savo mobilaus ryšio telefonu kalbeti su J. K. nepažistamu bei tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turedamas tiksla, kad ikiteisminis tyrimas del mineto ivykio butu nutrauktas, priverte pasirašyti J. K. vardu kompiuteriu atspausdinta rašta, adresuota Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Antrojo policijos komisariato viršininkui, jog neva nukentejusysis buvo sužalotas už AB „V” (duomenys pakeisti) teritorijos ribu, o V. K. išgelbejo pastarajam gyvybe bei nuveže i Vilniaus greitosios pagalbos universitetine ligonine.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2008 m. vasario 12 d. nuosprendi ir ji išteisinti. Nurodo, jog UAB „T” (duomenys pakeisti) buvo iregistruota teises aktu nustatyta tvarka, ir kaip viena iš bendroves veiklos sriciu buvo nurodyta „tyrimo ir saugumo užtikrinimo veikla“. Apsaugos sutartis su AB „V” (duomenys pakeisti) buvo sudaryta remiantis bendroves istatais, vykdoma veikla nebuvo ginkluota, todel „Asmens bei turto saugos nuostatuose“ bei „Asmens bei turto saugotoju, saugos tarnybu ir saugos strukturiniu padaliniu veiklos instrukcijoje” nustatyti reikalavimai jam nebuvo privalomi. Tai, kad ukine veikla UAB „T” (duomenys pakeisti) vykde teisetai, nuteistojo manymu, patvirtina ir byloje esanti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos 2007-0109 pažyma Nr. 5-S-291, iš kurios matyti, jog neginkluota asmens ir turto sauga iki 2005 m. sausio 1 d. nebuvo licencijuojama, o licencijas buvo privaloma tureti tik nuo 2006 m. sausio 1 d. Sauga, vykdoma naudojant tik tarnybinius šunis, negali buti laikoma ginkluota asmens ir turto sauga. Taciau šia pažyma apylinkes teismas be jokiu motyvu ivertino kritiškai. V. K. nuomone, jo vykdomos veiklos pobudis galejo tapti diskutuotinas tik isigaliojus Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos istatymui (Valstybes žinios, 2004-07-27 Nr. 116-4317).

Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas, pripažindamas ji kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d. ir BK 233 str. 1 d., remesi vien tik nukentejusiojo J. K. parodymais. Taciau ikiteisminio tyrimo metu pastarasis teige, jog ivykis ivyko ne AB „V” (duomenys pakeisti) patalpose, o išejus iš bendroves teritorijos ribu. Nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu J. K. nepaaiškino kur ir kokiomis aplinkybemis jis vartojo alkoholinius gerimus, neige iš viso juos vartojes, nors tai negincytinai irodyta. Be to J. K. negalejo paaiškinti, kur jis buvo iki ivykio pasibaigus darbui. Nukentejusiojo minimas asmuo pravarde „belorus“ nebuvo nustatytas ir apklaustas. Tuo tarpu jis – V. K. – kaip visuomet, taip ir ta nakti šunis patikimai uždare metalo sandelio patalpose, i cecha ju nepaleido ir nesudare salygu kam nors tai padaryti.

V. K. atkreipia demesi, jog vienintelis liudytojas, kuris netiesiogiai patvirtina J. K. iškelta versija apie tai, jog pastarasis buvo šunu apkandžiotas butent AB „V” (duomenys pakeisti)patalpose, A. R., iš karto po ivykio neige mates koki nors ivyki. Savo parodymus šis liudytojas pakeite praejus pusantru metu, kai del konfliktines situacijos buvo atleistas iš darbo AB „V” (duomenys pakeisti). Nuteistojo teigimu, A. R. parodymai, duoti teisme, yra prieštaringi, todel nepatikimi ir jais negali buti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas neivertino tu aplinkybiu, jog, atsižvelgiant i atstumus ceche ir degancia šviesa, budamas šalia ivykio vietos, liudytojas turejo atpažinti ten buvusius žmones. Liko neaišku, kur nuvyti šunys galejo dingti iš cecho, ir kodel liudytojas, jau veliau išeidamas iš cecho ir eidamas pro ivykio vieta, nepastebejo toje vietoje neva turejusiu buti kraujo demiu.

Apeliantas tvirtina, jog byloje esancio darbu saugos ekspertizes akto bei nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu išvados paremtos ne betarpišku ivykio tyrimu, o prielaida, jog ivykis buvo ne kur nors kitur, o imones teritorijoje. Pirminis nelaimingo atsitikimo akto variantas Valstybines darbo inspekcijos Vilniaus skyriuje buvo pakeistas, gavus prokuraturos rašta, kuriame tiesiogiai konstatuojama, jog nelaimingas atsitikimas su J. K. ivyko AB „V” (duomenys pakeisti) teritorijoje. Todel, nuteistojo manymu, tokiais irodymais apkaltinamasis nuosprendis negalejo buti grindžiamas.

V. K. taip pat tvirtina, jog liudytoju parodymai, kad J. K. nurodytoje ivykio vietoje mate lyg ir išplautas grindis, tera prielaidos. Be to nera jokiu objektyviu duomenu, kad buvo išplautos butent kraujo demes. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinejimo metu nebuvo aiškintasi, kas galejo plauti ir ar plove cecho grindis.

Nuteistasis pažymi, kad ir kitas, šalia AB „V” (duomenys pakeisti) esancias imones, saugodavo šunys, o liudytoja A. Rš. patvirtino, jog ji už imones teritorijos ribu kartais matydavo grupes palaidu šunu. J. K., apelianto nuomone, samoningai aiškina, jog nelaimingas ivykis ivyko butent AB „V” (duomenys pakeisti) teritorijoje, nes tik tokiu budu jis gali pretenduoti i pareikšto civilinio ieškinio patenkinima, taip kompensuodamas del neblaivumo negautas valstybines išmokas.

Apeliantas pripažista, jog ne karta apie ivyki kalbejo su J. K., taciau tvirtina, jog neverte pastarojo duoti melagingus parodymus. Jis buvo suinteresuotas, jog nukentejusysis papasakotu tiesa.

Teismo posedyje nuteistasis V. K. ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti.

Nukentejusysis J. K. ir jo atstove prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Prokurore prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkes teismas ištyre šioje byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo V. K. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., 137 str. 3 d., 233 str. 1 d.

Nuteistojo argumentas, jog „Asmens bei turto saugos nuostatuose“ ir „Asmens bei turto saugotoju, saugos tarnybu ir saugos strukturiniu padaliniu veiklos instrukcijoje“ nustatytas reikalavimas tureti licencija UAB „T” (duomenys pakeisti) nebuvo privalomas, nes ji vykde neginkluota turto apsauga, yra nepagristas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 160 patvirtinti Asmens bei turto saugos nuostatai (toliau – Nuostatai), galioje iki 2005-02-04, ipareigojo visus fizinius ir juridinius asmenis, užsiimancius asmens bei turto sauga, tureti licencija šiai veiklai. Atkreiptinas demesys, jog šiu Nuostatu reguliavimo sritis apeme ne vien tik ginkluota asmens bei turto sauga, bet ir sauga, vykdoma naudojant specialiasias priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos 1993 m. rugpjucio 31 d. norminio akto Nr. 673, priimto igyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993 m. kovo 12 d. nutarima Nr. 160, priedo „Asmens bei turto saugotoju, saugos tarnybu ir saugos strukturiniu padaliniu veiklos instrukcija“ 4.2. p. tarnybiniai šunys priskiriami specialiosioms priemonems, kurios gali buti naudojamos vykdant asmens ir turto sauga.

2005 m. sausio 1 d. isigaliojes 2004 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos istatymas Nr. IX-2327 taip pat itvirtino reikalavima tureti licencija tiek vykdant ginkluota, tiek neginkluota, t.y. turint teise panaudoti fizine prievarta, dujinius ginklus ir specialiasias priemones, asmens ir turto sauga.

Taigi jau nuo 1993 metu buvo reglamentuota, jog subjektai, užsiimantys asmens bei turto saugos veikla ir tam naudojantys specialiasias priemones, privalo tureti tam licencijas.

Iš 2002 m. kovo 1 d. apsaugos sutarties Nr. 22, sudarytos tarp UAB „T” (duomenys pakeisti) ir AB „V” (duomenys pakeisti), 2.1. p. matyti, jog UAB „T” (duomenys pakeisti), atstovaujama direktoriaus V. K., isipareigojo AB „V” (duomenys pakeisti)objektus saugoti patruliuojant bei naudojant šunis. Vadovaujantis šia sutartimi V. K. vadovaujama UAB „T” (duomenys pakeisti) nuo 2002-03-01 iki 2005-03-01 saugojo AB „V” (duomenys pakeisti) turta ir teritorija patruliuojant ir naudojant tarnybinius šunis, t.y. specialiasias priemones.

Taigi, akivaizdu, jog V. K. atstovaujamos bendroves vykdoma veikla – AB „V” (duomenys pakeisti) teritorijos bei turto apsauga – buvo licencijuojama tiek iki 2005 m. sausio 1 d., tiek ir nuo 2005 m. sausio 1 d., t.y. isigaliojus LR asmens ir turto saugos istatymui. Nuteistasis, užsiimdamas tokia veikla, privalejo teises aktu nustatyta tvarka gauti leidima užsiimti klientu turto apsauga.

Policijos departamento 2007-01-09 rašte Nr. 5-S-291 (t.5, b.l. 114) konstatuota, kad neginkluota asmens ir turto sauga iki 2005-01-01 nebuvo licencijuojama. Šis teiginys neprieštarauja V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu (nuo 2002-03-01 iki 2005-03-01) galiojusiu asmens ir turto sauga reglamentuojanciu teises aktu nuostatoms, nes, iš tiesu, saugant asmeni ar turta be ginklu ir nenaudojant specialiuju priemoniu, licencija nebuvo reikalinga. Toliau rašte kalbama apie šiuo metu galiojancia asmens ir turto saugos vykdymo tvarka ir konstatuojama, jog pagal Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos istatyma ginkluota ir neginkluota asmens ir turto sauga, jei ji kaip paslauga teikiama klientui, yra licencijuojama.

Taigi, tiek iš minetu teises aktu turinio, tiek iš Policijos departamento pažymos matyti, jog subjektas, besiverciantis ginkluota apsauga ir apsauga naudojant specialiasias priemones, visuomet privalejo tureti licencija. Licencija nebuvo privaloma tik tuomet, kai asmens ir turto apsauga nebuvo ginkluota ir nebuvo naudojamos specialiosios priemones, tame tarpe ir šunys. Todel apelianto argumentas, jog bet kokiai vykdomai neginkluotai asmens ir turto apsaugai nebuvo reikalinga licencija, atmestinas.

Iš 2006-05-18 Policijos departamento rašto Nr. 5-13-S-150 matyti, jog licencija verstis asmens bei turto sauga V. K. vadovaujamai UAB „T” (duomenys pakeisti) išduota nebuvo (t. 4, b.l. 87).

V. K. atstovaujamos bendroves „T” (duomenys pakeisti) veikla – AB „V” (duomenys pakeisti) teritorijos ir turto apsauga – buvo vykdoma trejus metus, už ja AB „V” (duomenys pakeisti) kas menesi mokejo sutarta atlygi. Todel apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog V. K. nuo 2002-03-01 vertesi komercine veikla, pažeisdamas teises aktuose – Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993 m. kovo 12 d. nutarime Nr. 160 „Del asmens bei turto saugos nuostatu patvirtinimo” ir Vidaus reikalu ministerijos 1993 m. rugpjucio 31 d. akto Nr. 673 priede „Asmens bei turto saugotoju, saugos tarnybu ir saugos strukturiniu padaliniu veiklos instrukcijos”, o nuo 2005-01-01 – Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos istatyme – nustatyta vertimosi tokia veikla tvarka ir iš šios veiklos sieke gauti ir gavo pajamu. Šie V. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.

V. K. apeliacinio skundo argumentai, jog J. K. buvo sužalotas ne AB „V” (duomenys pakeisti) teritorijoje ir ne šia teritorija sauganciu UAB „T” (duomenys pakeisti) priklausanciu šunu, yra nepagristi. Byloje surinkti ir teismo ištirti irodymai paneigia ši nuteistojo aiškinima.

Nukentejusysis J. K. nuosekliai tvirtino, jog 2004-03-02 nakti ji apkandžiojo du AB „V” (duomenys pakeisti) teritorija saugantys šunys. Išejes iš elektrikams skirtos patalpos ir šiek tiek paejes koridoriumi, jis iš nugaros pajuto smugi, nuo kurio pargriuvo. Suprato, jog yra kandžiojamas dvieju šunu skirtingose vietose. Po to prie saves nukentejusysis pamate V. K., kuris, nuvijes šunis, nukentejusiji ikele i savo automobili ir išveže i ligonine.

Kad AB „V” (duomenys pakeisti) teritorija nuteistojo vadovaujama bendrove saugojo naudodama šunis ir kad ivykio nakti V. K. juos prižiurejo, matyti iš paties nuteistojo 2004-03-02 ir 2004-06-02 paaiškinimu AB „V” (duomenys pakeisti) generaliniam direktoriui (t. 1, b.l. 156, 159-160) bei ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu parodymu. Liudytojai D. J., M. L., S. M., A. Rš., R. A. patvirtino, jog nakti teritorija saugantys šunys iš voljeru buvo vedami i cecho patalpas ir ten paliekami palaidi. Kartais jie buvo paleidžiami darbuotojams dar nespejus išeiti iš bendroves patalpu.

Kad 2004-03-02 nakti nukentejusysis buvo užpultas ir sužalotas AB „V” (duomenys pakeisti) teritorija sauganciu šunu, patvirtino liudytojas A. R. Pastarasis 2004-03-02 iš AB „V” (duomenys pakeisti) teritorijos namo ejo apie 4.00 val. ir mate, kad bendroves teritorijoje du šunys buvo užpuole žmogu. Girdejo dvieju žmoniu riksmus, mate kaip vienas iš ju stengesi šunis nuvyti. Išsigandes jis pats nuo šunu slepesi dažymo ceche.

Nors nuteistasis V. K. teigia, jog liudytojo A. R. parodymai yra nepatikimi, nes pastarasis apie tai, kad mate ivyki, paaiškino tik praejus pusantru metu, taciau liudytojas teisme paaiškino, jog pirmos apklausos metu nieko nesake apie matyta incidenta, nes bijojo buti atleistas iš darbo. Šiam jo aiškinimui neprieštarauja liudytojo R. A. parodymai, kad J. K. grižus i darba, jam buvo daromas spaudimas (t. 2, b.l. 86-87). Be to apie tai, jog ivyki mate ir A. R. nukentejusysis J. K. nurode jau 2004-12-20, parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 19-31). Tai, kad A. R. neatpažino žmoniu ir nemate kraujo demiu, nekelia abejoniu šio liudytojo parodymu teisingumu, nes kaip jis pats paaiškino, buvo per toli, kad ka nors atpažintu, o kraujo demiu jis pastebeti negalejo, nes iš darbo išejo ne pro cecha, o pro išejima, esanti administracijos patalpu link. Be to A. R. parodymai sutampa su tuo metu AB „V” (duomenys pakeisti) dirbtuvese dirbusio kito darbininko liudytojo K. T. aiškinimu, kuris butent tuo metu girdejo iš patalpu sklindanti šunu lojima.

Kad J. K. užpuole dideli Senbernaru veisles šunys, patvirtina ir nukentejusiojo nurodyta aplinkybe, jog jis buvo pargriautas ant žemes, kai šuo trenkesi jam i nugara.

Be to teismo nustatytoms aplinkybems neprieštarauja tai, kad visi pamineti liudytojai po ivykio ateje i darba sužinojo, jog ceche žmogu apkandžiojo sarginiai šunys, mate, kad dalis grindu dažymo ceche yra išplautos, ir tai jiems buvo neiprasta.

Nors nukentejusysis J. K. buvo pasirašes ikiteisminio tyrimo pareigunams adresuota pareiškima, jog jis buvo sužalotas ne AB „V” (duomenys pakeisti) teritorijoje, taciau veliau jis nuosekliai tvirtino, kad taip paraše, nes to primygtinai praše V. K., už tai žadedamas materialine parama.

Šis nukentejusiojo aiškinimas atitinka faktines bylos aplinkybes. Nuteistasis V. K. pats pripažino, jog jis veže nukentejusiajam pasirašyti kompiuteriu atspausdinta teksta. Liudytoja A. K. patvirtino, jog dar ligonineje jos vyras sake, kad ji užpuole AB „V” (duomenys pakeisti) teritorijoje buve palaidi sargybiniai šunys ir, kad V. K., žadedamas jam pinigu, praše apie tai nerašyti policijai.

Nukentejusiojo parodymu, jog ji sužalojo UAB „T” (duomenys pakeisti) priklausantys šunys, teisinguma patvirtina ir ta aplinkybe, jog pastarasis, tik nuvykus i Vilniaus Greitosios pagalbos ligonine, ji apžiurejusiam gydytojui paaiškino, jog buvo sužalotas sargybiniu šunu ir tai buvo irašyta i nukentejusiojo ligos istorija (t. 1, b.l. 65).

Tuo tarpu pats nuteistasis skirtingai aiškino ivykio aplinkybes. Iš pradžiu, del nelaimingo atsitikimo aiškindamas AB „V” (duomenys pakeisti) generaliniam direktoriui, jis teige, jog 2004-03-01 pats budejo AB „V” (duomenys pakeisti) teritorijoje, žinojo, kad nakti gamykloje yra likes J. K., todel kas valanda eidavo patikrinti, kaip šiam sekasi, o apie 3.00 val. išlydejo namo. Šunis iš voljeru išvesdavo tik išeiginemis ir švenciu dienomis, juos pririšdavo atitinkamose cechu vietose. Ikiteisminio tyrimo pareigunams nuteistasis jau aiškino, jog i AB „V” (duomenys pakeisti) jis atvykdavo tik naktimis, ir, jei ceche nebudavo darbuotoju, i metalo sandeli paleisdavo šunis, kuriuose 05.45 val. vel uždarydavo voljeruose. Taip buvo ir 2004-03-02. Budamas teritorijoje išgirdo triukšma už bendroves ribu, ijunges automobilio šviesas, maždaug už 70-80 metru pamate ant žemes gulinti šunu draskoma žmogu. Šie nuteistojo parodymai prieštarauja nuosprendyje aptartu irodymu visetui, kuris patvirtina, jog AB „V” (duomenys pakeisti) teritorijoje J. K. sukandžiojo UAB „T” (duomenys pakeisti) sargybiniai šunys. Todel apylinkes teismas pagristai ivertino nuteistojo aiškinima kaip pasirikta gynybine pozicija.

Kaip matyti iš apsaugos sutarties tarp UAB „T” (duomenys pakeisti) ir AB „V” (duomenys pakeisti), V. K. atstovaujama bendrove isipareigojo saugoti AB „V” (duomenys pakeisti) teritorija, panaudojant sargybinius šunis. Todel V. K. buvo atsakingas už toki apsaugos, panaudojant specialiasias priemones, organizavima, kad darbuotojai butu apsaugoti nuo su šunu panaudojimu susijusiu pavojingu veiksniu poveikio. Taciau jis, pažeisdamas specialias saugumo taisykles, t.y. neisitikines, kad bendroves teritorija paliko visi imones darbuotojai, paleido sargybinius šunis. Del šiu V. K. nusikalstamu veiksmu, bendroves teritorija saugantys sargybiniai šunys užpuole ir apkandžiojo AB „V” (duomenys pakeisti) teritorijoje likusi J. K., del to pastarajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Nuteistasis nepagristai teigia, jog darbu saugos ekspertizes akto bei nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu išvados paremtos ne betarpišku ivykio tyrimu, o prielaida, jog ivykis buvo butent bendroves teritorijoje. Nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe aktas bei ekspertizes aktas surašyti remiantis visa turima ikiteisminio tyrimo medžiaga, iskaitant paties nukentejusiojo J. K. bei liudytoju parodymus.

Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog V. K. del neatsargumo sunkiai sutrikde kito žmogaus sveikata pažeisdamas teises aktu nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šie jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d.

Nuteistojo V. K. skundo argumentai, kad jis poveikio nukentejusiajam J. K. nedare, taip pat neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. V. K. teige, jog 2004-03-09 J. K. vardu surašyti pareiškimai buvo spausdinami iš nukentejusiojo žodžiu. Taciau bylos duomenimis, J. K. sveikatos bukle nuo atvykimo i ligonine iki 2004-03-10 atliktos operacijos buvo sunki, jis karšciavo (t. 2, b.l. 9-10). Todel tiketi nuteistuoju, kad J. K., budamas tokios sveikatos bukles, savo iniciatyva raše kokius nors pareiškimus, raštu deste ivykio aplinkybes, nera jokio pagrindo.

Tuo tarpu nukentejusysis J. K. itikinamai paaiškino, kokiomis aplinkybemis jis pasiraše jo vardu surašytus prašymus nutraukti ikiteismini tyrima – jam gulint Vilniaus greitosios pagalbos universitetineje ligonineje, kelis kartus buvo atvažiaves V. K., kuris ikalbinejo ji sakyti, jog šunys apkandžiojo už AB „V” (duomenys pakeisti) teritorijos ribu ir žadejo už tai atsilyginti. Be to nuteistasis duodavo J. K. kalbeti mobiliojo ryšio telefonu su nepažistamu vyriškiu, kuris taip pat žadedavo dosniai atsilyginti, jei šis nesikreips i policija. 2004-03-08 atvykes V. K. dave jam pasirašyti popieriaus lapus, kuriuose buvo kompiuteriu atspausdintas tekstas. Pats nukentejusysis del sveikatos bukles perskaityti teksto negalejo, todel skaite pats V. K. Nukentejusysis suprato, jog pasirašo teksta, kad neturi pretenziju V. K., nes jis išgelbejo ji nuo šunu ir nuveže i ligonine. J. K. taip pat tvirtino, jog pokalbio, ivykusio AB „V” (duomenys pakeisti) generalinio direktoriaus kabinete, metu jam buvo pažadeta 2500 Lt kompensacija, todel 2004-04-19 jis perraše V. K. atspausdinta pareiškima savo ranka (t. 2, b.l. 1-3, 19-31, t. 5, b.l. 145-147).

Apie šias aplinkybes nukentejusysis papasakojo savo žmonai A. K., kuri tai patvirtino. Be to, kaip matyti iš šios liudytojos parodymu, jai taip pat buvo skambinama ir prašoma nesikreipti i policija, žadama atlyginti žala. Po to, kai ji kategoriškai atsisake nesikreipti i policija, V. K. pradejo lankyti ligonineje gulinti J. K. 2004-03-08 apie 21.30 val. jai paskambino jos vyras J. K. ir pasake, kad pas ji ligonineje yra V. K., kuris prašo pasirašyti dokumenta, kad gelbejo jo gyvybe. Kai ji vyrui liepe nieko nepasirašineti, pokalbis nutruko. Kita diena iš pareigunu sužinojo, jog J. K. pasiraše prašyma nutraukti ikiteismini tyrima. Vyrui pasveikus ir pradejus dirbti, šis pasakojo, jog buvo pakviestas pas bendroves generalini direktoriu, kur V. K. siule atlyginti visas turetas išlaidas už tai, kad J. K. atsiimtu pareiškima iš policijos. Sutare, kad bus sumoketa 2500 Lt, taciau niekas šiu pinigu jos vyrui nesumokejo (t. 2, b.l. 67-69, 72-74, t. 5, b.l. 150).

Tai, jog V. K. jau nuo pat pradžiu sieke nuslepti savo nusikalstamus veiksmus, susijusius su sargybiniu šunu panaudojimu, saugant bendroves teritorija, o veliau sieke, kad byloje atsirastu tikroves neatitinkanti, taciau jam palanki informacija, padesianti išvengti gresiancios atsakomybes, be aukšciau aptartu nukentejusiojo ir liudytojos parodymu, patvirtina ir paties nuteistojo veiksmai po ivykio – nuteistasis apie ivyki nepraneše policijos pareigunams, ikalbinejo nukentejusiji nurodyti netikra ivykio vieta ir aplinkybes, žadedamas už tai atlygi, veže nukentejusiajam i ligonine pasirašyti kompiuteriu atspausdintus pareiškimus del ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Ivertines šias aplinkybes, apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog V. K. itikinedamas, prašydamas, žadedamas materialine parama bei duodamas savo mobilaus ryšio telefonu kalbeti su J. K. nepažistamu asmeniu, sieke paveikti nukentejusiji J. K., kad pastarasis ikiteisminio tyrimo metu duotu melagingus parodymus bei paaiškinimus del 2004-03-02 ivykio aplinkybiu. Šie nuteistojo V. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d.

Skirdamas bausmes nuteistajam V. K. apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu, bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, kaltininko asmenybe.

V. K. padare neatsargu ir du nesunkius nusikaltimus. Jis dirba, taciau praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Nuteistojo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate.

Esant nustatytoms aplinkybems, kolegija konstatuoja, kad nuteistajam V. K. paskirtos bausmes žymiai mažesnes, negu Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d. nustatytas laisves atemimo bausmes bei BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatytas baudos vidurkis. Jos tikrai nera aiškiai per griežtos. Bendrinant bausmes, baudžiamasis istatymas pritaikytas tinkamai.

Atsižvelgiant i tai, kad V. K. sunkiai sutrikde J. K. sveikata del neatsargumo ir ivertinusi visas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija pritaria apylinkes teismo išvadai, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam paskirtos laisves atemimo bausmes tikslai bus pasiekti be realaus šios bausmes atlikimo.

Esant šioms aplinkybems, keisti ar naikinti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde išdestytu motyvu nera pagrindo.

nuteistojo V. K. apeliacini skunda atmesti.