- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-11
- Bylos Nr.
- 1-769-1023/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16629-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- Ž. B.
- Nukentėjusysis
- M. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2017 m. balandžio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo;
2. 2019 m. lapkričio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant dirbti 30 valandų kas mėnesį visuomenės labui, (bausmę atlikęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ž. B. 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), lauko virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau du smūgius M. J. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, muštine žaizda dešiniame skruoste ir kairiame antakyje. Šiais veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamasis Ž. B. (toliau – ir kaltinamasis) teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė (2 t., b. l. 51), kad 2019 m. rugsėjo 21 d. girtas namie, adresu (duomenys neskelbtini), miegojo. Jis ten nebuvo ir nieko nepadarė. Gėrė visą tą dieną daug savo namuose nurodytu adresu, po to niekur nevažiavo, nebuvo (duomenys neskelbtini). Negali būti, kad dėl girtumo neprisimena. Gėrė su draugais, su juo buvo E. B., dar buvo I. Z. ir G. K., dar buvo vienas vyras, bet jis jo vardo ir pavardės nežino. Paskui jis vienas miegojo namuose. Draugai išėjo, kai jis jau miegojo. Nežino, kada draugai išėjo. Martišiaus gatvėje tuo metu gyveno vienas, E. B. su juo negyveno, jie tik draugavo. Jis negirdėjo ar kažkas tarėsi kažkur važiuoti, nes miegojo. Tuo metu su E. B. jie buvo susipykę ir nebendravo, ji tik vieną kartą atvažiavo ir viskas. E. B. parodymų neskaitė, paskaitė tik savo parodymus. P. R. jis nepažįsta. Nukentėjusiojo jis nepažįsta, jis jo nematęs.
3. Nukentėjusysis M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 32 – 34, 36 – 38), kad prieš keturis metus jis bendravo su E. B., dabar gyvena su M. K.. 2019 m. rugsėjo 21 d. jam būnant namuose, prie sodybos atvažiavo sidabrinės spalvos universalo kėbulu automobilis „Audi A6", kurio valstybinių numerių nežino. Automobilis sustojo prie keliuko į kiemą. Netrukus į kambarį atėjo E. B., iš matymo pažįstamos G. ir I., kurių pavardžių nežino. Merginos klausė, kur yra sugyventinės dukterėčia G.. Jis pasakė, kad G. čia negyvena. Merginos buvo neblaivios, jos rankose turėjo po skardinę alaus. Merginos buvo agresyvios. Jam atsisakius pasakyti kur G. ir liepus merginoms išeiti iš namų, E. pradėjo jį stumdyti. Tuo metu į kiemą sugrįžo jo sugyventinė M. K.. Jis iš namo išėjo į kiemą parūkyti, o verandoje M. kalbėjo su merginomis. Jis negirdėjo ir nematė, kas vyksta tarp moterų, nes kalbėjo telefonu ir rūkė. Po keleto minučių išgirdo, kad E. M. koliojo necenzūriniais žodžiais, matė, kad E. sugriebė M.i ranka už kaklo ir pastūmė. Jis pamatęs, kad tarp moterų vyksta konfliktas, išstūmė atvykusias neblaivias merginas į kiemą, bet jos vėl sugrįžo į namą. Tuo metu į namą atėjo neaukštas nepažįstamas vaikinas, kuris jam bandė smogti į veidą, bet nepateikė. Tada jis smogė vaikinui kumščiu vieną smūgį į veidą. Kur tiksliai pataikė nepastebėjo. Po keleto sekundžių į namą atbėgo antras vaikinas - Ž. ar Ž., kurį žino tik iš matymo. Žino, kad Ž. yra E. B. draugas. Ž. kumščiu smogė jam gal penkis smūgius į veidą, pataikydamas į dešinę akį, kairį antakį, galvą. Jis gynėsi. Verandoje jie susigrūmė. Žemesnis vaikinas bandė juos skirti. Tada visi atsitrenkė į verandos stiklą, kuris sudužo. Verandoje ant lovos buvo nešiojamas kompiuteris, planšetinis kompiuteris, kurie galėjo sudužti, kai jie grūmėsi verandoje, nes žemas vaikinas buvo užlipęs ant lovos. Konfliktas baigėsi, abu vaikinai ir kieme buvę trys merginos nubėgo link automobilio ir išvažiavo. Jie iškvietė policiją. Po konflikto jam buvo prakirstas antakis, skruostas, sumuštas veidas. Jį sužalojo Ž..
4. Nukentėjusysis M. J. teismo posėdžio metu nurodė (2 t., b. l. 52), kad maždaug prieš metus, 2019 m. rugsėjo 21 d. su draugu R. Ž. buvo namuose. Atvažiavo ir iš pradžių atėjo trys merginos, paskui atėjo du vaikinai ir pradėjo su juo muštis. Diena buvo į vakarą. Įvykis vyko adresu (duomenys nesklbtini) Tai vyko jo gyvenamojoje vietoje, ten yra registruotas. Tarp jų nebuvo konflikto, tiesiog atėjo ir pradėjo muštis, sako: „ateik čia, gaidį“. Jis norėjo duris uždaryti, bet jie pastūmė duris, paskui kai jį daužė, išmušė langą jį begriaudami. Ž. jį pradėjo daužyti į veidą kumščiu, jam sudavė pora kartų į veidą, galėjo būti ir daugiau smūgių, bet jis jau daugiau neatsimena, nes prarado sąmonę. Jis greitai atsigavo, bet jie jau buvo išbėgę į mašiną. Po šių smūgių jam buvo mėlynė ant akies, prakirstas žandas ir antakis. Jam skaudėjo. Kai įvykis prasidėjo, prie jo buvo mergaitė vardu NerI., M. K. dukra, ji išsigando ir nubėgo į kambarį. Įvykį matė M. K.. Jis tas merginas yra matęs, bet jų nepažįsta. Merginos buvo trys. Kai jie atvažiavo, M. nebuvo namuose, kai ji grįžo, ji pradėjo su tomis merginomis konfliktuoti. Tuo metu vyrai buvo mašinoj. Tada merginos pradėjo mušti M., jis atėjo jas išskirti, tada pribėgo kažkoks mažas vyras, kurio jis nepažįsta, paskui atėjo Ž. ir pradėjo muštis, o merginos buvo lauke. Tarp merginų buvo ir E. B., kurią jis pažinojo iš anksčiau. Kaltinamasis meluoja, kad pas jį nebuvo ir jo nemušė. Jis kaltinamąjį atpažino iš nuotraukų, ir dabar, nes tai yra tas pats žmogus.
5. Liudytoja M. K. teismo posėdžio metu parodė (2 t., b. l. 52, 53), kad visa tai vyko prieš kokius metus. Jai paskambino dukra ir pasakė, kad atvažiavo kažkokios panelės su berniukais ir ieško dukterėčios, stumdo M.. Ji parvažiavo namo. Įvažiuodama į kiemą matė, kad stovi mašina, prie jos stovi trys vaikinai. Ž. buvo su trumpa maikute, ant rankos matėsi tatuiruotė. Kai pastatė kieme mašiną, merginos iškarto pamatė, kad ji išlipo ir puolė prie jos, klausė kur G.. Iš atvykusių asmenų pažinojo tik E. B., kaip buvusią M. J. panelę. Besikalbant nuėjo iki namų durų. Merginos rankose laikė alkoholinius gėrimus. B. ją griebė už kaklo, įstūmė į koridorių, trenkė į duris ir jos abidvi susipešė. Joms besipešant, kažkuri iš panelių išbėgo ir pašaukė Ž.. Pirmiau atbėgo kažkoks mažiukas vaikinas. Paskui pribėgo ir Ž.. Ji bandė įsikišti, tada ją merginos išsitraukė į lauką ir pradėjo parvertusios spardyti, kad ji nesikištų, o tie du vaikinai koridoriuje daužė M.. Kai jie visi išgirdo, kad iškviesta policija, pradėjo bėgti į mašiną ir ant posūkio užklimpo žvyre. Tada policija atvažiavo ir juos ten rado, tik Ž. matomai buvo kažką prisidirbęs, tai jis pabėgo. Kai tie vaikinai puolė M., tai vienas pirmiau atbėgo į koridorių, paskui antras atbėgo. Ji bandė užstoti M., bet merginos ją išsitempė į lauką ir ji nematė, kuris kiek sudavė M., tik girdėjo, kad langas dužo. Pradinius Ž. veiksmus jos vyro atžvilgiu matė, nes pati stovėjo tam tarpe ir bandė ginti, kai Ž. tiesiog jai pro galvą smūgiavo M. rankomis, o po to ją ištempė merginos į lauką. Po įvykio matėsi akivaizdžiai, kad M. veidas buvo prakirstas, jam siuvo veidą, švietė galvą.
6. Liudytojas J. J. teismo posėdžio metu nurodė (2 t., b. l. 55), kad jis buvo namuose, išgirdo triukšmą, kad kažkas išmušė langą. Išėjo į lauką, bet jau viskas buvo įvykę. Jis matė tik merginas, vyrų nematė. Matė, kad M. sumuštas ir lauko virtuvės išdaužyti langai. M. buvo sužalotas paakys ir pusė veido ištinę. M. J. jam sakė, kas jį sumušė ir sakė, kad jie pabėgo. M. sakė, kad jį sumušė vaikinas, kuris pabėgo, bet jis pats jo nematė.
7. Liudytojas P. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 88, 89), kad E. B. yra jo pažįstama, kuri 2019 m. rugsėjo 21 d. vakare, jam paskambinus paprašė, iš Prienų ją pavežti į Klebiškio kaimą, Prienų r. Jis buvo blaivus, turi automobilį „Audi A6", todėl sutiko. Apie 17 val. 30 min. - 18 val. jam priklausančiu automobiliu „Audi A6" jis atvažiavo į Prienus, kur sutartoje vietoje buvo E. B., iš matymo pažįstamos I. Z., G. K., anksčiau nematyti vaikinai Ž. ir D., kurių pavardžių ir kontaktų nežino, juos matė pirmą kartą. Visi jie buvo neblaivūs. E. paprašė ją nuvežti į Klebiškio kaimą, bet nesakė kokiu tikslu ir pas ką jie ketina važiuoti ir ką ketina daryti. Automobilį vairavo jis, E. B. sėdėjo priekyje, o automobilio gale sėdėjo I., G., Ž. ir D.. Kelią į sodybą (duomenys neskelbtini) rodė E. B.. Automobilyje visi gėrė alų skardinėse. Jis nuvežė E. B. ir jos draugus prie kažkokios sodybos keliuko. Automobilį pastatė prie įvažiavimo į sodybą. Jam sustojus, E. B., G. K. ir I. Z. išlipo iš automobilio ir pasakė, kad eina su kažkuo išsiaiškinti. Jis liko sėdėti automobilyje, o Ž. ir D. išlipę prie automobilio rūkė. Buvo gal apie 50-60 metrų atstumas nuo jo automobilio iki sodybos kiemo. Kas vyko kieme nematė, nes užstojo namas. Jis nepastebėjo ar į sodybą kas nors sugrįžo, nes nekreipė dėmesio. Netrukus minėtos sodybos kieme išgirdo moterų riksmus, keiksmažodžius. Suprato, kad tarp moterų vyksta žodinis konfliktas. Matė, kad Ž. ir D. stovėjo toliau nuo jo automobilio prie kelio ir stebėjo kas vyksta kieme. Netrukus ir jie nuėjo į sodybos kiemą. Po keleto sekundžių išgirdo kieme D. ir Ž. riksmus, dūžtančio stiklo garsą. Kieme buvo triukšmas, šurmulys. Kas vyko kieme jis nematė, nes jis sėdėjo automobilyje ir nėjo žiūrėti kas vyksta, bet pagal garsą suprato, kad vyksta muštynės. Po keleto minučių iš sodybos kiemo į automobilį atbėgo E. B., G. K., I. Z., Ž. ir D.. Jie skubiai atsisėdo į automobilį ir liepė važiuoti. Nei ant vieno iš šių žmonių jokių sužalojimų nesimatė, jie nebuvo sumušti. Jis važiavo keliu ir gal už 200 metrų esančio posūkyje nuslydo nuo kelio ir šalikelėje užklimpo automobilis. Jis negalėjo išvažiuoti. Visi keleiviai bandė išstumti automobilį, bet nepavyko. Tada Ž. išėjo ieškoti kas galėtų ištraukti užklimpusį automobilį. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė I. Z., G. K., E. B. ir D.. Ž. buvo išėjęs į kaimą, jis nebuvo sulaikytas. Kai prie jo automobilio atvažiavo policijos pareigūnai, tuo pat metu privažiavo pažįstamas M. J. ir nepažįstama moteris, kurie pasakė, kad jie juos užpuolė. Matė, kad M. J. veidas buvo kruvinas. Kai išvažiavo policijos pareigūnai, jis apie 19 val. išsitraukė užklimpusį automobilį. Tuo metu jam „mesenger" programėle paskambino Ž., kuris pasakė, kad mato jo automobilį ir paprašė jį parvežti į Prienus. Jis sutiko ir jo laukė. Po keleto minučių iš kažkur atėjo neblaivus Ž., kurį parvežė į Prienus ir paleido F.Martišiaus gatvėje. Važiuojant Ž. nieko nepasakojo kas įvyko sodyboje, tik klausė, kur yra jo draugai. Jis pasakė, kad visus sulaikė policija.
8. Liudytojas P. R. teismo posėdžio metu parodė (2 t., b. l. 64, 65), kad Ž. B. jis nepažįsta. Jis buvo už vairuotoją, kai jam paskambino ir paprašė pavežti. Vairavo automobilį „Audi A6“. Įvykis buvo vasarą, mėnesio ir dienos neprisimena, tai buvo 2019 m., konkrečiau nepamena, nes tai buvo labai senai. Jo paprašė nuvežti, nuvežė, liepė sustoti prie kelio ir palaukti. Ten nuėjo dvi merginos. Viso važiavo be jo dar keturi asmenys: dvi merginos ir du vaikinai. Tarp tų žmonių buvo ir šis vaikinas kuris sėdi čia salėje. Vežė į kažkokią gyvenvietę Prienų rajone. Kai nuvežė, tos dvi merginos nuėjo kažko aiškintis, o jis laukė mašinoj su tais vaikinais. Girdėjosi kažkokie garsai, kad pykstasi. Kai merginos nuėjo, vaikinai stovėjo lauke, rūkė. Vaikinai niekur nėjo. Gal kažkuris iš vaikinų ir buvo nuėjęs, jis nelabai pamena. Patvirtina, kad tikslesni parodymai yra tie, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu.
9. Vadovaujantis BPK 276, 290 straipsnių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti E. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu išskirtos baudžiamosios bylos Nr.1-627-939/2020 teisminio nagrinėjimo metu, kuomet ji teisme parodė, kad ji su draugėmis I. ir Gintare, savo buvusio sugyventinio Ž., namuose, gėrė alkoholinius gėrimus. I. telefonu sukonfliktavo su mergina vardu G., kuri pasakė, kad yra pas savo tetą M. K., (duomenys neskelbtini). Ji asmeniškai nukentėjusiosios nepažinojo, buvo ją mačiusi vieną kartą, tačiau jai buvo žinoma, kad ji gyvena su jos buvusiu draugu M. J.. Kilo mintis nuvažiuoti ir išsiaiškinti su G.. Ji surado pažįstamą Povilą, kuris juos visus nuvežė į Klebiškio kaimą. Kelią, kur važiuoti rodė ji, nes ji žinojo, kur gyvena M. J.. Viso važiavo šešiese – ji, G., I., Ž., G. giminaitis, o automobilį vairavo Povilas. Nuvykus, namuose buvęs M. J. pasakė, kad jų ieškomos merginos vardu G. nėra, su juo konflikto nebuvo. Neužilgo grįžo M. K., ši pasakė, kad ieškomos G. nėra ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, viena kitai pasakė necenzūrinius žodžius. Konflikto metu, ji stvėrė nukentėjusiajai už gerklės ir ją pastūmė, ši atsitrenkė į duris. Nukentėjusioji taip pat jai stvėrė už kaklo, ją pastūmė. M. J. ir jos draugės I. bei G., jas skyrė. Po to, kieme jos vėl susigrūmė, ji spyrė nukentėjusiajai, kiek kartų nežino. I sodybos kiemą atėjo ji, ir jos draugės I. bei G.. Vaikinai liko prie automobilio. Kai grumtynės vyko kieme, atbėgo Ž. ir D. ir pradėjo muštis su M. J., jie muštynių metu sudaužė virtuvės langų stiklus, dar kažką.
10. Liudytojas D. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 97-98), kad 2019 m. rugsėjo 21 d. dieną prieš pietus susitiko su G. K.. G. K. sakė, kad eina gerti alkoholio pas savo pažįstamą. Jis buvo blaivus. Po pietų jis paskambino G. ir ji pasakė, kad geria ant kalno. Jis nusipirko alaus ir butelį degtinės ir nuėjo G. nurodytu adresu į F. Martišiaus gatvėje esantį medinį namą pas iš matymo pažįstamą E. B., kuri gyveno su nepažįstamu jam vaikinu Žygimantu, kurio pavardės nežino. Bute buvo neblaivus Ž., neblaivi E. B., G. K.. Netrukus atėjo pažįstama I. Z.. Jie visi gėrė alkoholį. Vakare, tikslaus laiko nežino, matė, kad E. su kažkuo kalbėjo telefonu. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl kas ką kalbėjo jis negirdėjo, bet suprato, kad telefonu su kažkuo konfliktuoja E., nes ji keikėsi, koliojosi. Po pokalbio E. pasakė, kad važiuos su kažkuo išsiaiškinti, nes jos vaiką išvadino „benkartu". E. kažkam skambino telefonu ir prašė nuvežti į kažkokį kaimą. Netrukus atvažiavo automobilis, kurį vairavo nepažįstamas vaikinas. Šiuo automobiliu E. B., G. K., I. Z. ir jį nepažįstamas vaikinas nuvežė į kažkokį kaimą už Prienų. Koks tai kaimas jis nežino, pavadinimo nematė, jame anksčiau nebuvęs. Jis nežinojo pas ką ir kur jie važiuoja. Kelią nurodė vairuotojui E.. Ž., kiek prisimena, liko namuose, bet tiksliai to negali tvirtinti dėl girtumo. Privažiavus prie kažkokios sodybos įvažiavimo, vairuotojas sustabdė automobilį ir visos trys merginos nuėjo į sodybos kiemą. Matė, kad merginos nuėjo į kieme esančią lauko virtuvę. Jis liko prie automobilio ir rūkė. Vairuotojas liko sėdėti automobilyje. Jis rūkė ir nematė, ar kas nors dar į sodybos kiemą įėjo ar įvažiavo. Po keleto minučių lauko virtuvėje išgirdo stiklų dūžius, riksmus, keiksmažodžius. Suprato, kad vyksta konfliktas lauko virtuvėje, todėl nubėgo nuo automobilio į lauko virtuvę pažiūrėti, kas ten vyksta. Atbėgęs jis lauko virtuvėje pamatė, kad viduje jam nepažįstamas vyras buvo sugriebęs ir laikė G. K., o I., E. ir dar viena jam nepažįstama moteris stovėjo ir koliojosi, rėkė virtuvės viduje. Pamatęs, kad nepažįstamas vyras stumdosi su Gintare, jis vyrą ranka stipriai pastūmė už pečių atbulą nuo G.. Vyras pastumtas atsitraukė. Jis apėjo keletą žingsnių atgal, bet į niekur neatsitrenkė, nenugriuvo, nesusimušė. Jis nepažįstamam vyrui ir moteriai nesmogė, nespyrė, jų nepargriovė, jokių smurtinių veiksmų jų atžvilgiu nepanaudojo. Matė tik, kad nepažįstamas vyras stumdėsi su G. K.. Jis neatkreipė dėmesio, ar vyras ir nepažįstama moteris būtų sužaloti, nes buvo girtas ir viskas vyko labai greitai. Jis langų stiklų neišdaužė, išdaužytų langų ar sudaužytų daiktų nepastebėjo. Vyras jį ir G., E. ir I. vijo iš savo namų, kažkas šaukė, kad iškvies policiją, todėl nubėgo iš sodybos kiemo į automobilį, kur laukė vairuotojas. Įlipę į automobilį, jis, G. K., I. Z., E. B. liepė vairuotojui važiuoti. Prie kažkokio posūkio automobilis užklimpo. Jis nežino kokį atstumą jie nuvažiavo. Jie bandė išstumti automobilį, bet nepavyko. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė netoli automobilio. Policijos pareigūnai policijos komisariate jam nustatė 1,99 promilių girtumą. Pareigūnai sulaikė jį, I. Z., E. B. ir G. K., bet po girtumų nustatymo paleido. Tik tada kai buvo kviečiama į policijos komisariatą, G. K. jam sakė, kad dėl vyro ir moters sumušimo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kas, kada, kokiomis aplinkybėmis sužalojo vyrą ir moterį jis nežino. Dėl girtumo jis gali netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes, nes ne viską gerai prisimena, buvo labai girtas. Po šio įvykio su E. B., I. Z. ir Žygimantu jis nebendravo, su jais nekalbėjo, juos vežusio vairuotojo nepažįsta.
11. Liudytoja I. Z. teismo posėdžio metu parodė (2 t., b. l. 53, 54), kad Ž. B. yra jos draugas, nukentėjusiojo nepažįsta. Pakviesta išgerti atėjo pas E., ten buvo G., D., Ž. ir E.. Begeriant E.i paskambino pažįstama vardu G., išvadino jos vaiką benkartu ir E. pasiūlė važiuoti išsiaiškinti. Ji paskambino kažkokiam vyrui, kuris po kažkiek laiko atvažiavo su mašina ir jie išvažiavo į sodybą. Ž. liko namie, miegojo. Sodyboje buvo M. ir kažkokia maža mergaitė. D. ir vairuotojas liko prie mašinos, o ji, E. ir G. nuėjo. Kai M. atvažiavo, iškart tarp E. ir M. įvyko žodinis konfliktas ir jos pradėjo muštis. M. bandė jas išskirti, buvo labai daug riksmų. Tada atėjo D.. Vairuotojas liko prie mašinos. D. atstūmė M. nuo G.. M. su E. besimušdamos atsidūrė lauke. Visi perėjo į lauką. Lauke vėl iš naujo susimušė. Kažkas pasakė, kad kviečia policiją ir jie pasišalino. Važiuodami įvažiavo į griovį, atvažiavo policija ir juos sulaikė. Ž. B. šiame įvykyje nedalyvavo, jis namie miegojo. Matė konfliktą pati savo akim. Tuo metu kai buvo M. ir D. namuose, ji nematė kas tarp jų įvyko, nes tuo metu jie jau buvo lauke. Buvo nemažai išgėrusi, įpūtė 1,8 promilės. Kad Ž. nevažiavo kartu, tai atsimena puikiai, nes mašinoje nebuvo vietos ir jis nuėjo miegoti. Mašinoje važiavo penki asmenys – vairuotojas, E. B., D. U., G. K. ir ji. Vairuotojo ji nepažįsta, ji jį matė pirmą kartą.
12. Liudytoja G. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė (2 t., b. l. 54), kad prieš metus, rugsėjo mėnesį, nuėjo pas Ž., nes ten buvo E., po to atėjo I. ir D.. Jie išgėrė. Begeriant E. sukonfliktavo su G., E. paskambino savo draugui Povilui. Jie nuvažiavo į tą kaimą. Kai jie ten nuvažiavo, tarp M. ir E. įvyko konfliktas. Iš pradžių M. nebuvo, ji atvažiavo vėliau. Iš pradžių buvo tik vienas M. su kažkokia mergaite. Automobilyje važiavo ji, E., I., D. ir vairuotojas P. R.. Ž. B. nevažiavo, jis liko namie. Kaip buvo sužalotas M. J. nematė. Iš pradžių D. toje vietoje kur vyko konfliktas nebuvo, jis paskui atėjo. Povilas sėdėjo už vairo ir nesikišo į konfliktą. Kai prasidėjo konfliktas tarp E. ir M., matė, kad jos susigriebė, ji tuo metu stovėjo. M. atėjo, bandė ginti M., bet tada atbėgo D., jis atbėgo vienas. Jiems išvažiuojant į M. J. namus, Ž. gėrė, jis nevažiavo, nes mašinoje nebuvo vietos, liko namuose.
13. 2019 m. rugsėjo 23 d. M. J. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo trys nepažįstamos merginos ir du vaikinai ir konflikto metu jį sužalojo (b. l. 23-24).
14. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, yra (duomenys neskelbtini). Matosi sudužęs įėjimo į verandą durų stiklas, šukės nukritę į verandos vidų. Ant grindų matosi išmėtyti daiktai (b. l. 9-11).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad M. J. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje, muštinės žaizdos dešiniame skruoste ir kairiame antakyje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 47-48).
16. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad M. J. atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį vaikiną – Ž. B., ir parodė, kad šis vaikinas jį sužalojo, smogdamas penkis smūgius jam į veidą (b. l. 77-78).
17. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad M. K. atpažino Ž. B. ir parodė, kad šis vaikinas buvo atvažiavęs su merginomis į namus 2019 m. rugsėjo 21 d. ir sužalojo M. J. (b. l. 79-80).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir kaltės
18. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokią veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, ji yra tyčinis nusikaltimas. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojI. nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmonI. leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta baudžiamojo byloje Nr. 2K-407-788/2016).
19. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas paD. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina paD. nusikaltimą.
20. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 18 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) Nekilo byloje ginčo ir dėl nusikalstamos veikos pasekmių – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, muštine žaizda dešiniame skruoste ir kairiame antakyje. Tai, kad įvykio dieną kaltinamasis buvo neblaivus jis pats pripažino teisme, be to tai nurodyta ir išskirtos ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosios bylos teisminiame nagrinėjime E. B. šio teisminio nagrinėjimo metu pagarsintuose parodymuose, taip pat šią aplinkybę patvirtina nagrinėjamos bylos teismo posėdžio metu duoti liudytojų I. Z., G. K., D. U., P. R. parodymai.
21. Pažymėtina, kad nukentėjusysis vienareikšmiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė tokias pačias įvykio, jam padarytų sužalojimų esmines aplinkybes, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. jam būnant namuose, adresu (duomenys nesklbtini), prie sodybos atvažiavo sidabrinės spalvos universalo kėbulu automobilis „Audi A6", kuris sustojo prie keliuko į kiemą, ir iš pradžių atėjo E. B., G. ir I., o vėliau du vaikinai, vienas kurių Ž. yra E. B. draugas ir kuris jį sužalojo, nes kumščiu smogė jam gal penkis smūgius į veidą, pataikydamas į dešinę akį, kairį antakį, galvą. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad jis kaltinamąjį atpažino iš nuotraukų, ir dabar, nes tai yra tas pats žmogus, kuris jį sužalojo. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu, pradedant nuo pareiškimo policijai surašymo, parodymų ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo surašymo metu, teisminio nagrinėjimo metu, buvo vienareikšmiški ir nuoseklūs, kad kaltinamasis jam kumščiu smogė penkis kartus į veidą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, kad nukentėjusysis iš esmės nuo pat tyrimo pradžios, jo eigoje ir teisme parodė tapačias minėtas sužalojimo aplinkybes, tarpusavio konfliktų, nesutarimų iki įvykio ar pagrindų apkalbėti kaltinamąjį nukentėjusiajam nenustatyta, teismas vadovaujasi nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti toliau vertinami bylos duomenys.
22. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų patvirtina specialisto išvados duomenys. Minėtoje išvadoje konstatuota, kad M. J. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokų – dešinio skruosto srityje, muštinės žaizdos dešiniame skruoste ir kairiame antakyje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad šios veikos pasėkoje nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė kliniškai nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokų – dešinio skruosto srityje, muštine žaizda dešiniame skruoste ir kairiame antakyje, patvirtino ne tik specialisto išvada, bet ir betarpiškai iš karto po įvykio matę nukentėjusįjį liudytojų M. K., J. J. parodymai, kad nukentėjusiojo veide buvo sumušta dešinė akis, kraujosruva, patinimas.
23. Tiek nukentėjusysis vienareikšmiškai nurodė, jog jį sužalojo mušant kumščiu kaltinamasis, jis nenurodė, kad jis susižalojo griūdamas, tiek specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimų padarymo galimybė, krentant ar atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina. Pažymėtina tai, jog nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagI. įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tačiau viso proceso metu teigė, jog jis buvo sužalotas būtent nuo kaltinamojo suduotų smūgių kumščiu. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina minėta specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina. Akivaizdu, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės sutampa su teismo medicinos eksperto nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir tiesiogiai įvykį mačiusių E. B., liudytojos M. K. parodymai, taip pat nors tiesiogiai įvykio nemačiusio, tačiau teisme parodžiusio ir paneigusio kaltinamojo gynybos versiją, jog jis tame įvykyje nedalyvavo, nes liko namie miegoti, liudytojo P. R. parodymai, kad kartu važiavo ir kaltinamasis, kuris iš pradžių stovėjo prie jo automobilio ir stebėjo kas vyksta kieme, tačiau netrukus nuėjo į sodybos kiemą, o po keleto sekundžių išgirdo kieme D. ir Ž. riksmus, dūžtančio stiklo garsą, grįžus į automobilį nei ant vieno iš šių žmonių jokių sužalojimų nesimatė, jie nebuvo sumušti. Minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, teismas nenustatė, jog liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, juolab minėti liudytojai parodymus davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo, jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra vienodi, nuoseklūs, vieni kitus papildantys bei kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo. Tuo tarpu, teismas nesivadovauja liudytojų I. Z. ir G. K. parodymais dėl to, kad jų esminiai parodymai kas susiję su veika prieštaravo kitiems byloje ištirtiems įrodymams – nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams, eksperto išvadai, jų parodymų, kad kaltinamasis nevažiavo ir įvykyje nedalyvavo nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, priešI. jų parodymai visiškai paneigti teisme ištirtų įrodymų visetu. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuos liudytojų I. Z. ir G. K. teismo posėdžio metu duotus parodymus vertina kaip galimai žinomai melagingus, siekiant suklaidinti teismą bei tikėtina padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir dėl to įstatymo nustatyta tvarka informuotinas prokuroras (BPK 257 straipsnis).
24. Pažymėtina, kad nenustatyta jokių abipusių grumtynių aplinkybių, pagrįstų kokiais objektyviais duomenimis, to nenurodė ir kaltinamasis, priešI. pats kaltinamasis tai paneigia nurodydamas, kad tame įvykyje nedalyvavo, apskritai toje vietoje nebuvo, miegojo savo namuose. Tai, kad nebuvo abipusių grumtynių patvirtino ir pats nukentėjusysis, nurodydamas, jog jis tik gynėsi, tai patvirtina ir liudytojai M. K., P. R., nurodęs, kad grįžus į automobilį nei ant vieno iš šių žmonių jokių sužalojimų nesimatė, jie nebuvo sumušti. Konstatuotina, kad nebuvo aktyvių abipusių smurtinių veiksmų, nebuvo abipusių grumtynių, nebuvo grūmimosi kaip tokio, nebuvo voliojimosi ir pan. Tai, kad nebuvo abipusio grūmimosi patvirtina ir tai, kad sužalojimai nustatyti tik nukentėjusiajam, tuo tarpu objektyvių duomenų byloje apie kaltinamojo patirtus sužalojimus nėra, juolab teismo posėdžio metu kaltinamasis apskritai neigė savo kaltę, dalyvavimą minėtame įvykyje. Kita vertus, kaltinamasis turėjo teisę su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimų jo sužalojimų, tačiau tokių duomenų nenustatyta.
25. Pažymėtina, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną jis buvo namuose, gėrė, po to miegojo, niekur nevažiavo, įvykio vietoje nebuvo ir nieko nesužalojo. Šie kaltinamojo parodymai, atsižvelgus į tai, kad juos paneigė ir kaltinamojo kaltę patvirtino teisme ištirtų įrodymų visuma, vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tiek nukentėjusysis nurodė, jog jį sužalojo atvažiavęs Ž., tiek liudytojas P. R., parodė, kad automobiliu į įvykio vietą važiavo ir kaltinamasis, tiek liudytoja M. K. parodė, kad Ž. B. buvo atvykęs, ji jį atpažino iš įsidėmėtų akivaizdžių jo tatuiruočių, kuris tiesiogiai pro ją smūgiavo nukentėjusiajam, tiek E. B. parodė, kad viso važiavo šešiese – ji, G., I., Ž., G. giminaitis, o automobilį vairavo Povilas, atbėgęs Ž. ir D. ir pradėjo muštis su M. J..
26. Atsižvelgiant į visa tai kas aukščiau išdėstyta, abejoti nukentėjusiojo M. J., E. B., liudytojų M. K., P. R., parodymais, teismo eksperto S. J. specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais, tame tarpe: pareiškimu policijai, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolais ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais, nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina Ž. B. kaltę. Ištyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad būtent Ž. B., veikdamas tyčia, nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis sudavė nukentėjusiajam M. J. kumščiu ne mažiau du smūgius į veidą, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, muštine žaizda dešiniame skruoste ir kairiame antakyje, todėl jis privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimo požymių visumą.
Dėl bausmės skyrimo
27. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisI. bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcI. padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
28. Teismas, skirdamas bausmę Ž. B., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – teistas du kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 119-137, 160), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 138-145), nedirba (1 t., b. l. 146, 147), kaip nurodė pats kaltinamasis Užimtumo tarnyboje registruotas (1 t., b. l. 117; 2 t., b. l. 50), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 151), yra jauno darbingo amžiaus. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Pagrindo skirti švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nėra, nes tai kaltinamajam būtų pernelyg švelni bausmė, nesukelianti iš esmės jokių svaresnių neigiamų pasekmių, nepatogumų, būtų beprasmiška, nepasiektų savo tikslų, kadangi tokia bausmė kaltinamajam jau buvo skirta ankstesniu nuosprendžiu, juolab šią nusikalstamą veiką jis padarė jau būdamas teistas už vienos nusikalstamos smurtinės veikos taip pat žmogaus sveikatai padarymą, po šios veikos padarymo buvo nuteistas už tapačios smurtinės veikos žmogaus sveikatai padarymą, už ką kaltinamajam ir buvo skirti viešieji darbai. Taigi, minėta bausmės rūšis – viešieji darbai yra netikslI. ir nepakankama kaltinamajam, siekiant BK 41 straipsnio tikslų, o bausmės, susijusios su laisvės atėmimu yra per griežtos kaltinamojo atžvilgiu. Atsižvelgiant į šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat vertinant kaltinamojo Ž. B. asmenybę aptarto teisinio reguliavimo kontekste, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalI.s žmonėmis, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48, 54, 59, 60, 61 straipsniai).
Dėl civilinio ieškinio
29. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisI. nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakI.s asmuo.
30. Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 35,44 Eur priteisimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 50-59). Ieškinyje nurodoma, kad M. J. 2019 m. rugsėjo 21 d. VŠĮ Prienų ligoninėje dėl galvos dauginių žaizdų buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos: priėmimo skubiosios pagalbos paslauga IV (sutvarkytos kitos srities odos ir poodinio audinio žaizdos, apimančios minkštuosius audinius). Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 35,44 Eur. Pažymėtina, kad civilinis ieškovas turtinę žalą patyrė suteikdamas nukentėjusiajam medicinines paslaugas ir šalindamas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytus padarinius – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos ir protI., todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo Ž. B.. Tai atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos turinį ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais (BPK 115 straipsnis).
Dėl daiktų, proceso išlaidų, kardomųjų priemonių
31. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
32. Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.
33. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalI. arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, Ž. B. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 177, 188).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302, 304, 307, 312 straipsniais,
nusprendžia:
Ž. B. pripažinti kaltu paD. nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalI.s žmonėmis, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,44 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 44 ct) turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783839, naudai, pervedant minėtą sumą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsniu, išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoje jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.