Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penkto skyriaus prokurorei R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. (D. P.) artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. kovo 8 d., apie 20 val. (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės, tarpusavio konflikto, su buvusia sutuoktine S. D. metu, tyčia kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai S. D. kraujosruvą viršutinėje lūpoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu D. P. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybių neprisiminė, tačiau pradėjęs nagrinėti susirašinėjimus, žinutes, įvykį prisiminė. Teigia, kad prieš nukentėjusiąją smurto nenaudojo. Įvykio dieną su nukentėjusiąja buvo išsituokęs, santuoką nutraukė prieš du metus. Bendro ūkio neveda, gyvena atskirai. Pagal teismo nustatytą bendravimą su vaiku, 2020 m. kovo 8 d. vakare jis atvežė savo vaiką prie nukentėjusiosios namo laiptinės. Apie tai, kad jis atvyko ir laukia, informavo nukentėjusiąją SMS pranešimu. Nukentėjusioji nesureagavo ir iš karto pasiimti vaiko neatėjo. Atėjusi priekaištavo sakydama, kodėl jis negali palaukti. Jų pokalbis vyko lauke, pusantro - dviejų metrų atstumu vienas nuo kito. Nukentėjusioji stovėjo tarp laiptinės durų staktos, o jis stovėjo priešais. Vaikas buvo tarp jų. Konfliktas vyko prie laiptinės ir buvo inicijuotas vaiko mamos. Atstumas tarp jų nebūtų leidęs jam kontaktuoti su nukentėjusiąją ir ją pasiekti. Tarp jo ir nukentėjusiosios ginčai kildavo dėl vaiko mitybos. Nukentėjusioji jam priekaištavo dėl vaiko maitinimo sakydama, kad po vaiko paėmimo, vaikas grįžta išbertas. Jis į nukentėjusiosios priekaištus sureagavo ramiai, tačiau neiškentęs paklausė, kuo nukentėjusioji maitina vaiką, ir gal gali jam parodyti. Iš nukentėjusiosios žvilgsnio suprato, kad ji sutinka, ir kad jis gali užeiti į nukentėjusiosios butą. Užėjęs į butą, nukentėjusiajai, esant koridoriuje, išgirdo ją sakant: „bėga kraujas“. Jis nesuprato kas vyksta, nubėgo pažiūrėti prie vaiko, manydamas, kad vaikui kažkas atsitiko. Vaikui buvo viskas gerai. Atsisukęs pamatė nukentėjusiąją, ranka užsidengusią burną. Ant nukentėjusiosios veido kraujo nematė, sužalojimo irgi nematė. Nesupranta, kaip nukentėjusioji patyrė sužalojimą. Mano, kad pati galėjo susižaloti, arba draugė sužalojo, o gal atsitrenkė į staktą. Atėjęs į butą nepažiūrėjo, kuo nukentėjusioji maitina vaiką. Jis supratęs, kad tokiu būdu nukentėjusioji jį vėl provokuoja ir, kad išvengti konflikto, išėjo iš buto. Matė, kad nukentėjusiosios namuose dar kažkas buvo, matėsi moters ar merginos kojos. Mano, kad tokiais veiksmais nukentėjusioji jam kerštauja, pavydėdama, kad jis po ištuokos gerai gyvena. Nukentėjusioji neleisdama bendrauti su vaiku siekia, kad jam būtų apribota tėvo valdžia.

Nukentėjusioji S. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis buvęs jos vyras, jų santuoka nutraukta 2018 m. birželio 11 d. Įvykio dieną - 2020 m. kovo 8 d. tiksliai pamena, nes tai buvo moters diena. D. P. vaiką pasiėmė kovo 6 d. Kovo 8 d. 19:57 val. gavo pranešimą „išeik paimti vaiko“. Kelias minutes užtruko kol apsirengė, išeidama pasižiūrėjo kiek valandų, buvo 20:02 val. Buvo laiminga pamačiusi vaiką. D. P. stovėjo apie pusės metro atstumu nuo jos, stovėjo prieš ją gal kiek šone, vaikas buvo dešiniau. Ji tarpdury atsitūpė, norėdama apsikabinti atbėgantį vaiką, ir jai stojantis, D. P. trenkė smūgį burną. Smūgis buvo suduotas dešinės rankos kumščiu, matė kaip atitraukia ranką. Kad kaltinamasis trenks nematė, nes žiūrėjo į vaiką. Prieš trenkiant, D. P. pasakė: „stovi T. mašina“. Į tai ji jam atsakė “ką tu čia kalbi”. Kaltinamasis buvo agresyvus, pasakė, „einam pažiūrėti, gal T. pas tave yra“. Ji išsigando, užsidengė veidą ir paėmusi už rankytės vaiką greitai ėjo į namus. Po smūgio iš karto pajuto patinimą. Tą vakarą nebuvo kalbos apie vaiko alergijas. Ji kaltinamajam nei leido, nei neleido pas ją užeiti. Ji neprieštaravo, nes nenorėjo, kad kaltinamasis imtų ją tampyti. Ji bute iš karto nuėjo prie veidrodžio. Pamačiusi kraują ir ištinusią lūpą, pasakė kaltinamajam „pažiūrėk ką padarei“. Ant rūbų kraujo nebuvo, buvo truputį ant rankos, kraujas bėgo iš lūpos. Po smūgio ji juto skausmą. Tuo metu bute buvo jos pažįstama klientė. Klientė įvykio nematė, tačiau matė jos lūpą. D. P. buvo įkišęs galvą į kambarį ir pamatęs moterį, išėjo. Iš pradžių ji nenorėjo kreiptis į pareigūnus, tačiau jos klientė jai patarė kreiptis. Apie įvykį ji pasisakė ir kitai pažįstamai, kuri taip pat patarė kreiptis į policiją. Ruošiant vaiką miegoti, prausiantis vonioje, vaikas trenkė sau per burną sakydamas “mama popa, tėtė nu-nu-nu”. Tada jai skaudu pasidarė ir nusprendė parašyti per portalą e-policija pareiškimą. Pareigūnai atvyko po pusvalandžio. Apie pirmą valandą buvo nuvykusi į priėmimo skyrių, nustatė kraujosruvą. Smūgio sudavimo metu jai buvo sužalota lūpa. Nuo smūgio lūpa rėmėsi į dantis ir susidarė kraujosruva. Mano, kad kaltinamajam ji galėjo sukelti pyktį dėl kovo 6 d. jam parašyto laiško. Laiške ji išsakė savo norą gražiai sutarti su kaltinamuoju dėl jų bendro vaiko. Jos laiškas buvo nuoširdus, prašė jo liautis taip elgęsis. Mano, kad kaltinamajam skaudu, kad jį paliko. Galimai tas laiškas kaltinamajam sukėlė daug pykčio, agresijos. Ji kaltinamajam nekerštauja. Ji nori gerai sutarti su kaltinamuoju dėl vaiko. Ji nedraudžia jam bendrauti su vaiku ir nori, kad jis su vaiku bendrautų. Kaltinamasis jos neatsiprašė. Kaltinamojo elgesys visada buvo chamiškas, jis ištisai ją žemino, smurtavo, kėlė prieš ją ranką.

Liudytoja J. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su nukentėjusiąja ją sieja darbiniai santykiai. Jai yra žinomas fizinis ir emocinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu. Kovo 8 d. lankėsi pas nukentėjusiąją. Nukentėjusioji gavo žinutę per Mesenger ir pasakė, kad žinutė iš vyro, kad jis atvežė sūnų. Perskaičiusi žinutę išėjo paimti vaiko. Grįžo po keleto minučių. Pirmą pamatė nukentėjusiosios sūnų, tada vyrą. Nukentėjusioji žiūrėjo į veidrodį, delnu dengėsi burną Nukentėjusioji buvo užsiėmusi burną ranka ir žiūrėdama į veidrodį garsiai verksmingu balsu pasakė: „pažiūrėk ką man padarei“. Iš vyro paneigimo, kad tai padarė ne jis, neišgirdo. Ji matė ir juto vaiko sutrikimą, įtampą. Kaltinamasis pamatęs, kad yra žmogus, greitai išėjo. Ji matė kaltinamojo veidą, jis buvo 5-6 metrų atstumu nuo jos. Jautėsi kaltinamojo akivaizdus grubumas, jo laikysena buvo agresyvi, padėtis buvo kovinė. Kaltinamojo kūno kalba buvo grubi. Nuo smūgio sudavimo nukentėjusiosios lūpos buvo patinusios. Kraujas buvo ant rankų, nes lūpas lietė rankomis. Kraujo ant grindų ir rūbų nebuvo. Ji buvo fizinio ir emocinio smurto liudytoja. Kaltinamasis, suduodamas smūgį, žemino nukentėjusiąją. Jei nukentėjusioji nebūtų kreipusis į policiją, ji būtų pati apie tai parašiusi viešoje erdvėje. Nukentėjusiajai išeinant iš namų pasiimti vaiko, jokio sužalojimo nepastebėjo, jos veidas labai gražus, lygus. Ji yra medikė su stipria vertybe už šeimą.

Liudytoja E. Š. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, yra kelis kartus buvusi bendroje draugų kompanijoje, nukentėjusioji yra jos klientė. Kovo 8 d. vakare nukentėjusioji per Mesenger jai atsiuntė dvi nuotraukas, kuriose matėsi nukentėjusiosios praskelta vidinė lūpa. Rašė, kad jai trenkė kumščiu be priežasties laiptinėje, nurodė, kad pas ją tuo metu buvo J. Rašė, kad praneš policijai. Ji taip pat patarė pranešti policijai. Kitą dieną nukentėjusioji pasakė, kad pranešė policijai. Ji pati įvykio nematė. Vėliau nukentėjusioji jai pasakojo, kad smūgis buvo netikėtas, kad ji išsigando. Ji suprato, kad viskas vyko laiptinėje, jai pasiimant vaiką. Kaltinamasis, kiek jai yra tekę matyti, yra normalus, jo agresyvaus nematė.

Ekspertas Ge A. C. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis atliko nukentėjusiosios tyrimą ir tvirtina pateiktą specialisto išvadą. Paaiškino, kad asmeniui, esančiam fiziškai sveikam ir galinčiam savo ranka pasiekti burnos sritį, galimas savęs sužalojimas. Nukentėjusioji S. D. neturi susirgimų dėl kitų kūno sričių, yra fiziškai sveika, t. y. nėra duomenų apie susirgimus, dėl kurių negalėtų pasiekti savo ranka lūpos ir sužaloti savo burnos. Nukentėjusiajai sužalojimas galėjo būti padarytas buku daiktu - rankos kumščiu. Alkūnė, delnikaulis ir pirštai taip pat yra būki daiktai. Nukentėjusiosios lūpa sužalota iš vidaus, viduryje.

2020 m. kovo 9 d. specialisto išvada Nr. G756/2020(02) nustatyta, kad S. D. nustatyta kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 45).

2020 m. kovo 9 d. apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, antros laiptinės. Durys yra metalinės rudos spalvos, su kodine spyna. Įvykio vietoje pėdsakų ir daiktų reikšmingų tyrimui nėra. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 17-21).

2020 m. kovo 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams S. D. paaiškino, kad 2020 m. kovo 8 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini)ojo namo antros laiptinės buvęs vyras D. P. trenkė jai į veido sritį, taip sukėlė fizinį skausmą. Užfiksuotas sužalojimas lūpose (b. l. 12-16).?

Policijos registruojamų įvykių registru nustatyta, kad 2020 m. kovo 9 d. 02.53 val. S. D. pranešė, kad 2020 m. kovo 8 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) namo, buvęs sutuoktinis D. P. kumščiu jai trenkė į burną, dėl ko ji jautė fizinį skausmą ir sužalota lūpa kraujavo (b. l. 22-25).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu nustatyta, kad 2020 m. kovo 9 d. 03.20 val. S. D. nustatyta 0,00 promilių (b. l. 30-32).

2020 m. birželio 16 d. akistatos tarp nukentėjusiosios S. D. ir įtariamojo D. P. metu nukentėjusioji S. D. parodė, jog 2020 m. kovo 8 d. 20.00 val. iš D. P. gavusi žinutę išeiti paimti vaiko, 20.02 val. ji išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo. Prie antros šio namo laiptinės stovėjo D. P. su vaiku. Ji petimi laikė laiptinės duris, kad jos neužsidarytų. Pasilenkė pasisveikinti su sūnumi, o kai stojosi, D. P. kumščiu sudavė jai vieną smūgį į burną. Ji nesuprato kas vyksta, nes šio smūgio nesitikėjo. Užsidengė burną, nes pamatė, kad bėga kraujas, paėmusi vaiką už rankos ėjo į namus. D. P. ėjo iš paskos, įsiveržė į butą, bet pamatęs, kad jame yra moteris, apsisukęs išėjo. D. P. parodė, kad su S. D. parodymais nesutinka, nes tokių veiksmų, kaip nurodė S. D., jos atžvilgiu neatliko - fizinio smurto prieš ją nenaudojo (b. l. 57-60).

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pareikštas D. P. dėl nežymaus S. D. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Kaltinamasis D. P. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę neigė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis neatsimena, ar 2020 m. kovo 8 d. buvo susitikęs su nukentėjusiąją ir vaiku. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, įvykio aplinkybes atsiminė ir nurodė, kad 2020 m. kovo 8 d. vakare jis atvežė vaiką prie nukentėjusiosios namų; nukentėjusiajai atėjus prie laiptinės jo pasiimti, fizinio smurto prieš ją nenaudojo, kartu su nukentėjusiąja ėjo į jos namus norėdamas įsitikinti, kuo nukentėjusioji maitina vaiką; girdėjo nukentėjusiąją sakant „bėga kraujas“, jis pagalvojo, kad kažkas nutiko vaikui; atsisukęs pamatė nukentėjusiąją, užsidengusią ranka burną; ant nukentėjusiosios veido nei sužalojimų nei kraujo nematė; mano, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati arba ją galėjo sužaloti draugė; su nukentėjusiąja santykiai įtempti, nukentėjusioji teigdama, kad jis ją sužalojo jam kerštauja.

Kaltinamojo teiginys, kad jis nevartojo smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip nepatikimus, kaip siekimą švelninti savo padėtį, vengti atsakomybės.

Kaltinamojo kaltė ir teismo nustatytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės neabejotinai nustatytos bylos įrodymų visuma, o būtent: nukentėjusioji S. D. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, tiek atliekant akistatą tarp jos ir kaltinamojo, tiek teisiamojo posėdžio metu, parodė, kokį fizinio pobūdžio smurtinį veiksmą jos atžvilgiu atliko kaltinamasis, paaiškino kokį sužalojimą patyrė. Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji tvirtino, kad išėjusi pasitikti vaiko ir pamačiusi jį atbėgant, bei norėdama jį apsikabinti, atsitūpė, o stojantis, kaltinamasis trenkė kumščiu į burną. Nukentėjusiosios parodymų teisingumą patvirtina ir specialisto išvada nustatyto sužalojimo pobūdis, bei specialisto apklausa teisiamojo posėdžio metu, kur jis patvirtino savo išvadą nurodydamas, kad S. D. sužalojimas - kraujosruva viršutinėje lūpoje galėjo būti padarytas buku daiktu, užduotyje nurodytu laiku, netiesiogiai - pateikto susirašinėjimo su E. Š. turinys, išsiųsta mobiliuoju telefonu jai fotonuotrauka, kurio metu patvirtinama, jog nukentėjusioji buvo sužalota įvykio metu (b. l. 56). Nukentėjusioji po įvykio kreipėsi pagalbos, pranešė apie sumušimą, nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė kaltinamojo veiksmus, jos parodymai yra nuoseklūs, abejoti jų patikimumu teismas neturi pagrindo. Byloje apklausta liudytoja J. B., kuri įvykio dieną buvo pas nukentėjusiąją ir matė, kaip ji išėjo į kiemą pasiimti vaiko, o iš kiemo grįžo užsiėmusi ranka burną, matė nukentėjusiosios patinusias lūpas ir kraujuotas rankas, girdėjo nukentėjusiąją sakant: „pažiūrėk ką man padarei“, kaltinamasis nepaneigė, kad tai padarė ne jis. Liudytoja E. Š. apklausta teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusioji per programą Mesenger jai atsiuntė dvi nuotraukas, kuriose matėsi praskelta vidinė lūpa ir nurodė, kad laiptinėje, be jokios priežasties jai trenkė kumščiu D. P.. Teismas netikėti šiais nuosekliais liudytojų parodymais neturi pagrindo, nes jie neprieštarauja nuosekliems nukentėjusiosios parodymams ir sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad iki konflikto su D. P., nukentėjusioji buvo susižalojusi, sumušta ar buvo patyrusi konstatuotus sužalojimus. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja J. B., kuri prieš įvykį matė nukentėjusiąją, nukentėjusioji buvo sveika, nesužalota. Be to, vertindamas nukentėjusiosios parodymus teismas pažymi, kad nukentėjusioji procese nepareiškė civilinio ieškinio, kas rodo, kad ji nesiekia pasipelnyti, nėra suinteresuota pabloginti kaltinamojo padėtį ir neturi pagrindo jo apkalbėti.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo kitas asmuo, ir, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati. Iš nukentėjusiosios parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matyti, kad ji nuosekliai nurodė, kad ją sužalojo kaltinamasis, į nukentėjusiosios pasakymą “pažiūrėk ką padarei”, kaltinamasis, neneigė šios aplinkybės. Todėl kaltinamojo teiginiai, kad nukentėjusioji jam kerštauja, kad galėjo susižaloti pati, arba galėjo ją sužaloti jos draugė, atmestini kaip nepagrįsti.

Ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus teismas neabejoja, kad smūgis nukentėjusiajai suduotas tarpusavio santykių aiškinimosi metu, nesant priežasties naudoti smurtinio pobūdžio veiksmus ir jėgą.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Ir šis požymis turi būti įrodytas baudžiamojoje byloje, o jo nesant – veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

BK 140 straipsnyje nepateiktas sąvokos šeimos narys išaiškinimas, tačiau kaip matyti iš šios sąvokos pateiktos BK 248 straipsnyje išaiškinimo, BK prasme šeimos nariu laikomas nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusios parodymus apie jų tarpusavio santykius, t. y. kad jų santuoka nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nutraukta, ir kad jie negyveno kaip šeima, nevedė bendro ūkio, gyveno atskirai, teismas konstatuoja, kad šis kvalifikuojantis požymis inkriminuotas nepagrįstai ir iš kaltinimo šalintinas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui. Faktiniai kaltinamojo veiksmai, neabejotinai įrodo, kad jis fizinį skausmą sukėlė ir sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo D. P. veika iš BK 140 straipsnio 2 dalies, perkvalifikuojama į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skirdamas bausmę D. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant D. P. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas vieną kartą, tačiau teistumas yra išnykęs, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 19 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalį, bauda sumokėta, (b. l. 122-128), dirba UAB (duomenys neskelbtini), Informacijos apie lankymąsi ir gydymąsi pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ar priklausomybės ligų, nėra (b. l. 129).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros, bausmės trukmę nustatant mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Vietoj intensyvios priežiūros, kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir sulaikys jį nuo kitų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Kaltinamasis įpareigotinas nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nėra susiję su darbu ar gydimusi, tęsti darbą, o jo netekus, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Būtent tokios bausmės paskyrimas kaltinamajam padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pakuotė Nr. 1, kurioje elektroninė laikmena su vaizdo - garso įrašu prie 2020 m. birželio 16 d. akistatos protokolo, paliktini saugoti prie bylos (b. l. 57-60).

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. (D. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros skirti įpareigojimus: nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (ar kitoje kaltinamojo nurodytoje gyvenamojoje vietoje), jeigu tai nėra susiję su darbu ar gydimusi; tęsti darbą, o jo netekus, per 1(vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pakuotę Nr. 1, kurioje elektroninė laikmena su vaizdo - garso įrašu prie 2020 m. birželio 16 d. akistatos protokolo, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).