Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, Simonai Ivanauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Alisai Kostiuk, civilinėje byloje pagal ieškovės A. T.-J. ieškinį atsakovui E. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti 2013-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnui T. T.-J. iki jo pilnametystės, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė nurodo, kad šalių santuoka nutraukta 2013 m. liepos l d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinus sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nutraukiant santuoką, šalių susitarimu buvo nustatyta, kad atsakovas mokės sūnaus T. T.-J., išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Vaiko poreikiai praėjus trejiems metams pasikeitė – padidėjo. Geruoju sutarti dėl didesnio išlaikymo teikimo su atsakovu nėra galimybės, jis net nemoka laiku sprendimu nustatyto 300 Lt išlaikymo, susidarė 2108,45 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Vaikui yra 13 metų, jo vieno mėnesio būtini ir minimalūs poreikiai šiuo metu vidutiniškai sudaro 414 Eur. Ieškovės pajamos šiuo metu sudaro 251 Eur. Ankščiau ieškovės pajamos buvo kiek didesnės, nes ji periodiškai dirbo užsienyje. Šiuo metu ieškovė įsidarbino Klaipėdoje ir jos pajamos yra nedidelės. Ieškovės duomenimis, atsakovas iki 2013 metų dirbo UAB „Baltlanta“ ir gavo 1200 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Šiuo metu jis dirba Ispanijoje, firmoje Unimars. Ieškovė mano, kad atsakovas uždirba apie 1000-1500 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko gyvenamas namas adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui – butas adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos ambasados Ispanijos Karalystėje pateiktą teismui informaciją atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti (b. l. 40), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7955-642/2013 patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti sūnaus T. T. – J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos, t.y. nuo 2013 m. gegužės 24 d., iki vaiko pilnametystės (b.l. 20). Atsakovui priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Ieškovė apskaičiavo, kad vieno mėnesio išlaidos vaiko būtiniems minimaliems poreikiams tenkinti sudaro 414 Eur (b.l. 21). Ieškovės pajamos yra nedidelės (b.l. 23, 44-45).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.).

Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, nustatant, kad imantis dėl vaiko bet kokių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai (1 dalis), valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, atsižvelgdamos į jo tėvų, globėjų ar kitų asmenų, atsakančių už jį pagal įstatymą, teises ir pareigas, ir tam tikslui imasi atitinkamų teisinių ir administracinių priemonių (2 dalis). Konvencijoje numatyta, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina tiek vaiko tėvus išlaikant vaiką bendru susitarimu, tiek klausimą dėl išlaikymo dydžio sprendžiant teisme, atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jau yra priteistas išlaikymas vaikui iš atsakovo, kuris sudaro 86,87 Eur (300 Lt). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Įvertinus visas aplinkybes, išnagrinėtas šioje byloje, ieškovės pateiktus įrodymus darytina išvada, kad 86,87 Eur išlaikymo suma yra akivaizdžiai per maža. Pirma, ši suma neatitinka net orientacinio kasacinio teismo nustatyto kriterijaus dėl vaiko išlaikymo dydžio. Šiuo metu minimalios mėnesinės algos dydis yra 350,00 Eur, todėl padalinus tėvų pareigą išlaikyti vaiką po lygiai, kiekvienam iš tėvų tektų dengti 175,00 Eur išlaikymo sumą. Tačiau kaip minėta, toks skaičiavimo būdas yra orientacinis ir išlaikymo suma, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti ir didesnė. Antra, byloje yra pateikti duomenys apie vaiko poreikius, kurie nėra nuginčyti. Išanalizavus ieškovės pateiktą vaiko poreikių paskaičiavimą, darytina išvada, kad apskaičiuota vaiko poreikiams 414 Eur suma iš esmės yra pagrįsta. Ieškovė pateikė pakankamai išsamius duomenis apie išlaidas vaiko maitinimui, higienai, aprangai, būsto mokesčiams, transportui, pramogoms. Atsižvelgiant į vaiko amžių, darytina išvada, kad nurodytos išlaidos nėra per didelės. Byloje nenustatyta, kad vaiko poreikiai būtų sumažėję jam augant. Teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja. Taigi pusę ieškovės nurodytų išlaidų priskyrus atsakovui, jam tektų pareiga teikti 207 Eur išlaikymą. Tuo tarpu ieškovė prašo priteisti šiek tiek mažesnę sumą – 200 Eur.

Svarbu atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį. Ieškovės turtinė padėtis šiuo metu akivaizdžiai nėra gera. Ieškovės pajamos yra mažos, tačiau net ir esant tokiai situacijai ieškovė iš esmės sutinka prisiimti pusę vaiko išlaikymo išlaidų. Ieškovės pajamos sumažėjo, todėl darytina išvada, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas teismui nepateikta, tačiau atsakovas turėjo tokią galimybę, kadangi procesiniai dokumentai jam buvo įteikti. Visuotinai žinoma aplinkybe laikytina tai, kad paprastai Lietuvos Respublikos piliečiai į užsienio šalis dirbti vyksta todėl, kad gali uždirbti ženkliai didesnes pajamas. Atsakovas ieškovės pateiktais duomenimis ir sprendžiant pagal procesinių dokumentų įteikimo faktą gyvena ir dirba Ispanijoje, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovo pajamos yra nedidelės ir jis negalėtų teikti 200 Eur dydžio išlaikymo vaikui. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, nėra. Be to, atsakovas turi butą Klaipėdos mieste, iš kurio gali gauti pajamų jį išnuomojęs arba pardavęs. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra gera bei akivaizdžiai geresnė už ieškovės. Atsižvelgiant į tai, atsakovui taip pat galėtų būti priskirta ir didesnės apimties pareiga išlaikyti vaiką, nei ieškovei (t.y. nukrypta nuo lygių dalių principo), jei būtų ginčijamas lėšų, reikalingų būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, dydis. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo nei ieškovės reikalavimų, nei savo turtinės padėties įvertinimo bei vaiko poreikių apskaičiavimo, nurodytų ieškovės.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006-05-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju tikslių duomenų apie atsakovo pajamas nėra, tačiau įvertinus situaciją, grindžiant aukščiau nurodytais motyvais darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia iš jo priteisti ieškovės nurodytą vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį – 200 Eur per mėnesį. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

86,87 Eur (300 Lt) dydžio išlaikymas negali būti laikomas protingu, atitinkančiu šiandieninį pragyvenimo lygį ir vaiko poreikius, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistini 200 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos. Ieškovės ieškinys tenkintinas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinio suma bylose dėl išmokų ar davinių sumažinimo arba padidinimo – pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 6 p.). Atsižvelgiant į tai valstybei iš atsakovo priteistinas 41,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7955-642/2013 iš atsakovo E. J. priteisto išlaikymo vaikui T. T. – J. dydį ir priteisti iš atsakovo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui T. T. – J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2015-07-15 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti ieškovei A. T.-J. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo E. J..

Priteisti valstybei 41,00 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo E. J..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.