Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-13 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2014-06-06 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad R. M., vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą, leido dirbti V. B., (duomenys neskelbtini)kaime, Klaipėdos rajone esančioje poilsiavietėje, nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties. V. B. su R. M. aptarė darbo sąlygas, t. y., kad į poilsiavietę įleis klientus, juos sutiks, aprodys gyvenimo ir žvejybos sąlygas, paims užmokestį už suteiktas paslaugas. Iki patikrinimo dienos (t. y. 2014-06-06) V. B. iš R. M. buvo gavusi 100,00 Lt darbo užmokestį. Tokiu būdu R. M. leido dirbti V. B., nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties, pažeidė Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnio 2,3 dalių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. su inkriminuojama veika nesutiko, nurodė, kad su V. B. susitarė, kad ji išsiims verslo liudijimą ir teiks valymo paslaugas, nesitarė ir neįpareigojo jos priimti užsakymo ir pinigų, buvo paprašęs, kad ji tik atidarytų ir parodytų patalpas.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė L. M. palaikė protokole nurodytas aplinkybes.

Liudytoja L. I. paaiškino, kad pagal gautą informacija, jog (duomenys neskelbtini)kaimo poilsiavietėje vykdoma veikla ir joje žmonės dirba nelegalų darbą, buvo atliktas operatyvus patikrinimas. Patikrinimo metu nustatė, kad R. M., vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą, leido dirbti V. B. nepasirašius darbo sutarties. V. B. atrakino poilsiavietės patalpas, aprodė jas, sutarė kainą bei paėmė 120,00 Lt. V. B. parašė pasiaiškinimą, kad žodžiu sutarusi su R. M., kad aprodys poilsiavietę, priims klientus, yra gavusi 100,00 Lt išankstinį apmokėjimą.

Liudytojas R. A. paaiškino, kad atvežė L. I. į (duomenys neskelbtini)poilsiavietę. V. B. aprodė patalpas, žvejybos vietas, pasakė kainas – už kambarį 40,00 Lt, už žvejybą - 120,00 Lt bei susitarus, paėmė pinigus.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. nurodė, kad ji paėmė 160,00 Lt, o paprašius išrašyti kvito, ji jo neturėjo. Paaiškino, kad iš R. M. buvo gavusi 100,00 Lt, kad išsiimtų verslo liudijimą. Nors paaiškinime nurodžiusiu, kad už darbą, tačiau ji rašydama pasiaiškinimą to nesureikšmino ir jai buvo gėda prieš tą moterį, nes nenorėjo pripažinti, kad neturi pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y., kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė; 3 dalyje nurodyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šioje byloje yra požymių, kad buvo dirbama nelegaliai – V. B. dirbo nesudariusi rašytinės darbo sutarties su R. M., neturėjo jokių dokumentų, privalomų turėti prieš leidžiant darbuotojui dirbti (Lietuvos Respublikos DK 99 str. 3 d.) – darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.), t.y. nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose – nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus – protokolą, paaiškinimus, darytina išvada, jog R. M. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes 2014-06-06 Mizgirių kaimo poilsiavietėje, esančioje Mizgirių kaime, Klaipėdos rajone, dirbo V. B., tai yra, žodžiu sutarusi su R. M., paėmusi iš jo 100,00 Lt atlygį, atvykusiems pareigūnams aprodė patalpas, žvejybos vietas, sutarė kainas bei paėmė pinigus, tačiau buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, t.y. su V. B. nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Minėtas aplinkybes patvirtina institucijos, surašiusios protokolą, atstovas bei pareigūnės, surašiusios protokolą, V. B. rašytinis paaiškinimas. Teismo posėdžio metu V. B. parodymai vertinami kritiškai ir teismas jais nesirems, nes jos parodymai yra prieštaraujantys paaiškinimui, duotam raštu, ir labiau tikėtina, kad ji siekia padėti išvengti R. M. administracinės atsakomybės.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, baudos dydį nustatant pagal sankcijoje nustatytą minimumo ir maksimumo vidurkį. Padarytas administracinis teisės pažeidimas darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. R. M. dėl padaryto pažeidimo neprisipažino. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudos dydis nustatomas įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį R. M. skirti administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt (868 euro) baudą.

Informuoti R. M., kad paskirta bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6020. Įmokos kvitą būtina pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.