Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Virginija Jurkštienė Baudž. byla Nr. 1A-431-168/2010

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, nuteistajam M. B., gynėjams advokatams Rimai Keblienei, Arvydui Peneliui, nukentėjusiesiems S. A., A. B., V. G., Ž. S., G. Z., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. ir Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Olgos Vasiliauskienės apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 286 str., 290 str. ir nuteistas: pagal LR BK 286 str. - 12 MGL ( 1560 Lt) dydžio bauda, pagal LR BK 290 str. – areštu 20 parų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d. bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – 30 parų arešto ir 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda. M. B. pagal LR BK 290 str. ir 284 str. 2 d. dėl įžeidimo policijos pareigūnų, parke, esančiame (duomenys neskelbtini) miestelyje, Pasvalio rajone, sulaikant A. J. ir sodinant jį į tarnybinį automobilį bei tuo pačiu metu pažeidžiant viešąją tvarką, išteisintas, nenustačius jo veiksmuose šių nusikalstamų veikų sudėties. A. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d., 286 str., 290 str. ir nuteistas: pagal LR BK 284 str. 1 d. – areštu 25 parom, pagal LR BK 290 str. – areštu 20 parų, pagal LR BK 286 str. – 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto ir 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2009-07-04, apie 23 valandą, Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) miestelio parke, vasaros šventės metu, esant žmonių susibūrimui, viešoje vietoje, būdamas neblaivus, veikdamas įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai iš chuliganiškų paskatų tyčia kumščiu smogė kūdikio besilaukiančiai S. A. į veidą, laikiusiai ant rankų mažametį sūnų T. A., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir kraujavimą iš nosies, išgąsdindamas mažametį sūnų T. A., sutrikdydamas šventės metu visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. J. ir M. B. nuteisti už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, t. y tą patį 2009-07-04 vakarą, apie 23.30 valandą, A. J., M. B. būdami neblaivūs, siekdami išvengti pristatymo į Pasvalio rajono policijos komisariatą, įtariant nusikalstamos veikos padarymu ir vežami policijos tarnybiniu automobiliu „Mitsubishi pajero sport“ Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtą veiką: spardyti tarnybinio automobilio priekines sėdynes, atlošus, galines dureles, trankyti galva durelių stiklus, plūstis ir įžeidinėti pareigas einančius valstybės tarnautojus žmogaus garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, ir policijos pareigūnams pasikvietus pastiprinimą, kelio A-10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga 56,9 kilometre Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, išlaipinant A. J. ir M. B. iš automobilio, A. J., panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui V. G. smūgiuodamas savo galva jam į veidą ir taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, nosies kaulų lūžiu, stumdė V. G. bandydamas pabėgti. Be to jis tuo pačiu metu, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino į pastiprinimą atvykusiam valstybės tarnautojui Ž.S., alkūne smogdamas jam į petį, bei spirdamas į dešinės rankos plaštaką ir tuo Ž.S. sukeldamas fizinį skausmą. Tuo tarpu M. B. pasipriešino policijos pareigūnui A. B. stumdydamas jį kad išvengti sulaikymo.

Be to, A. J. ir M. B. nuteisti už tai, kad įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, t. y. tą patį 2009-07-04 vakarą, apie 23.30 valandą, A. J., M. B., būdami neblaivūs, veikdami bendrai, siekiant išvengti pristatymo į Pasvalio rajono policijos komisariatą, įtariant juos nusikalstamos veikos padarymu, vežami policijos pareigūnų A. B. ir V. G. tarnybiniu automobiliu, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų A. B. ir V. G. reikalavimų nutraukti neteisėtą veiką: nustoti spardyti tarnybinio automobilio priekines sėdynes, atlošus, galines dureles, trankyti galva durelių stiklus, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus A. B., V. G., išplūsdami juos necenzūriniais keiksmažodžiais, o kelio A-10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga 56,9 kilometre Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, įžeidė atvykusius pastiprinimui savo pareigas einančius policijos pareigūnus Ž. S. ir G. Z., išplūsdami juos žmogaus garbę ir orumą žeminančiais necenzūriniais keiksmažodžiais, vengiant sulaikymo.

M. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-07-04 apie 23 val., Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) miestelio parke sulaikant A. J., viešoje vietoje, esant žmonių susibūrimui, trukdė valstybės tarnautojams A. B., V. G., Ž. S. ir G. Z. vykdyti savo pareigas, laikydamas apkabinęs A. J. ir traukdamas jį iš policijos automobilio. Automobilyje įžeidė pareigūnus žmogaus garbę ir orumą žeminančiais žodžiais.

Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo M. B. skundą atmesti, prokurorės O. Vasiliauskienės skundą – tenkinti, nuteistasis M. B. bei pastarojo gynėjas A. Penelis teismo posėdyje prašo jo skundą tenkinti, nuteistojo A. J. gynėja R. Keblienė neprieštaravo, kad A. J. į bausmės laiką būtų įskaitytas laikino sulaikymo laikas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

LR BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, taip pat atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą pripažindamas M. B. kaltu pagal LR BK 286 str. ir BK 290 str. bei jį išteisindamas iš kaltinimo pagal LR BK 290 str. ir 284 str. 2 d. dėl įžeidimo policijos pareigūnų parke, esančiame (duomenys neskelbtini) miestelyje, Pasvalio rajone sulaikant A. J. ir sodinant jį į tarnybinį automobilį bei tuo pačiu metu pažeidžiant viešąją tvarką. Tačiau teismas, skirdamas M. B. už nusikalstamų veikų padarymą bausmes, nepakankamai atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., dėl ko už veikos, numatytos LR BK 290 str. padarymą paskyrė aiškiai neteisingą bausmę, taip pat nepagrįstai netaikė LR BK 65 str., BK 66 str. ir A. J. laikino sulaikymo laikotarpio neįskaitė į paskirtos bausmės laiką. Todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Dėl nuteistojo M. B. skundo

Byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2009-07-04 apie 23 val. Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) miestelio parke vykusios vasaros šventės metu A. J., būdamas neblaivus, tyčia kumščiu smogė S. A. į veidą, po ko, ji apie šį įvykį pranešė sutiktiems šventėje budėjusiems policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai Ž. S., A. B. V. G., G. Z. analogiškai parodė, kad jiems sulaikius A. J. bei jį vedant link tarnybinio automobilio, iš priekio ėjęs neblaivus M. B. priėjęs prie A. J. jį apsikabino, reikalavo, kad jie jį paleistų. Pareikalavus M. B. atsitraukti nuo A. J., šis į jokius nurodymus nereagavo ir toliau laikė A. J. apsikabinęs. Po to, kai nepavyko M. B. atitraukti nuo A. J. jėga, M. B. kelis kartus įspėjo, kad prieš jį bus panaudotos dujos. M. B. ir toliau nepaleidžiant A. J., Ž. S. papurškė dujų, po ko M. B. nuo A. J. atsitraukė. Asmens blaivumo testai įrodo, kad nuteistieji nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivūs (T. 1, b. l. 132, 164).

M. B. neneigia, kad buvo apsikabinęs A. J., ėjusį su policijos pareigūnais, tačiau nesutinka su tuo, kad prieš jį teisėtai buvo panaudotos dujos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad policijos pareigūnų reikalavimai M. B. paleisti A. J. buvo pagrįsti ir M. B. privalėjo juos vykdyti, o jam tokių reikalavimų nevykdžius, policijos pareigūnai teisėtai, veikdami įstatymų nustatytose ribose prieš jį pavartojo prievartos priemonę – dujas. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 21 str. numato policijos pareigūno pareigą gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 18 str. policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, turi teisę tikrinti su tuo susijusio asmens dokumentus, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnai gavę iš S. A. pranešimą apie A. J. jos atžvilgiu pavartotą smurtą, turėjo teisę jį sulaikyti, vien jau tam, kad būtų išsiaiškintos įvykio aplinkybės, o esant pagrindui - jį pristatyti ir į policijos įstaigą. Policijos pareigūnai Ž. S., A. B. V. G., G. Z. analogiškai parodė, kad A. J. buvo paaiškinta, kodėl jis yra sulaikomas, o jo paprašius su jais eiti kartu iki policijos tarnybinio automobilio, jis geranoriškai su tuo sutiko ir su jais ėjo. To paties įstatymo 23 str. numato, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Policijos pareigūnas įstatymų numatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą bei sprogstamąsias medžiagas. Psichinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas. Fizinė prievarta šiame įstatyme suprantama ir specialiųjų priemonių, t. y. policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas. Prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, policijos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad M. B. prie A. J. priėjo bei pastarąjį apsikabino tuo metu, kai policijos pareigūnai vykdė savo pareigą, t. y. sulaikytą įtariamą smurtinio nusikaltimo padarymu A. J., vedė prie tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnai analogiškai parodė, kad toks M. B. elgesys trukdė jų tiesioginių pareigų vykdymui, todėl jie prašė jo pasitraukti nuo A. J.. Ir tik po to, kai patys negalėjo atitraukti nuo A. J. jį apkabinusio M. B. bei pastarąjį kelis kartus įspėję, kad prieš jį bus panaudotos dujos, jas panaudojo. M. B. apeliacinės instancijos teisme taip pat parodė supratęs, kad policijos pareigūnai jo prašė atsitraukti nuo A. J.. Visa tai rodo, kad M. B. suprato, jog apsikabina ne šiaip atsitiktinai sutiktą, kaip jis pats nurodė, seniai matytą draugą A. J., o tai darė betarpiškai siekdamas sutrukdyti policijos pareigūnams eiti savo pareigas, t. y. sulaikyti A. J.. Tai rodo ir toliau jo sekę veiksmai, kuomet M. B. A. J. nepaleido ne tik po to, kai jo to reikalavo policijos pareigūnai, bet ir pareigūnams bandant jį nuo A. J. atitraukti jėga. Esant nustatytoms aplinkybėms, reikia pripažinti, kad policijos pareigūnai veikė teisėtai ir specialiąsias priemones – dujas – panaudojo neperžengdami Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnyje nustatytų bendrųjų prievartos panaudojimo sąlygų. Apeliantas skunde nurodo, kad policijos pareigūnų neteisėtai pavartotos prievartos priemonės nulėmė jo tolimesnius veiksmus pareigūnų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, policijos pareigūnų atlikti teisėti veiksmai, siekiant įgyvendinti jiems pavestą viešosios tvarkos užtikrinimo funkciją, negali sukelti kitų asmenų neteisėtų veiksmų.

Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde teigia negrasinęs ir fizinio smurto prieš policijos pareigūnus nevartojęs, todėl mano, kad jo veiksmai, pasipriešinant policijos pareigūnams, taip pat ir juos įžeidžiant, nesukelia baudžiamosios atsakomybės, o atitinka administracinę atsakomybę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. B. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo M. B. nusikalstamos veikos pagal BK 286 str. ir 290 str. kvalifikuotos teisingai.

Pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pagal BK 286 str., objektyvieji numatyto nusikaltimo požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas pavartojant smurtą arba 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tuomet, kai toks asmuo eina įstatymu jam pavestas pareigas. Tai reiškia, kad jie veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijai atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šio nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Tokiu įžeidimu kėsinamasi į normalią savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, autoritetą, taip pat ir į jo garbę bei orumą. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Atsakomybė už ATPK numatytus pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą, ar už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje išvardytų pareigūnų įžeidimą kaltininkas turi atsakyti baudžiamąja ar administracine tvarka, atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį.

Policijos pareigūnai A. B. ir V. G. viso tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, kad jiems iš (duomenys neskelbtini) miestelio vykusios šventės tarnybiniu automobiliu į komisariatą vežant sulaikytuosius M. B. ir A. J., pastarieji juos užgauliojo, grasino atleisti iš darbo, susidoroti, taip pat muistėsi, kojomis spardė sėdynių, kuriose jie sėdėjo, atlošus, galvas trankė į langų stiklus. Policijos pareigūnai supratę, kad toliau automobiliu važiuoti nebegali, sustojo kelkraštyje ir į pagalbą išsikvietė kolegas. M. B. ir A. J. toliau nerimstant, juos išlaipino iš automobilio. Minėtų pareigūnų parodymais nustatyta, kad A. B. kelkraštyje ant žolės paguldė M. B., o V. G. iš automobilio traukiant A. J., pastarasis galva jam smogė į veidą. Nukentėjusiųjų teigimu, privažiavus Ž. S. ir G. Z., A. B. su A. J. išskyrė susodindami juos į atskirus automobilius. A. B. ir V. G. toliau iki komisariato vežant A. J., pastarasis buvo ramus. Tuo tarpu iš policijos pareigūnų G. Z. ir Ž. S. parodymų matyti, kad jiems į komisariatą vežant M. B., jis toliau juos įžeidinėjo, keikė necenzūriniais žodžiais, tą darė ir pristatytas į Pasvalio policijos komisariatą. Pastarųjų teigimu, M. B. juos vadino „mentais“, „gaidžiais“, „piderais“, sakė, kad „Jūs čia nebedirbsit“, „ilgai negyvensit“. Tokius M. B. žodžius suprato kaip tiesiogiai jiems išsakytus grasinimus fiziškai susidoroti. Netikėti policijos pareigūnų parodymais kolegija neturi jokio pagrindo, nes juos visiškai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. specialisto išvada dėl V. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (T. 1, b. l. 67), liudytojos G. A. parodymai, kad pristatytieji M. B. ir A. J., komisariato patalpose muistėsi, plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, o V. G., A. B. ir Ž. S. jai sakė, kad A. J. priešinosi panaudodamas fizinį smurtą. Iš transporto priemonės Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-07-05 apžiūros protokolo matyti, kad ant abiejų galinių keleivio pusės durelių stiklų vidinių pusių matomi įžiūrimi galvos plaukuotosios dalies riebaliniai pėdsakai, kurie yra chaotiški, su nubraukimais. Ant automobilių priekinių sėdynių galinių apmušalų matyti avalynės padų palikti sutepimai. Ant centrinės daiktų dėtuvės pilko korpuso, iš galo matyti galimai batų padais padaryti nubrozdinimai (T. 1, b. l. 24-28). Be to, ir patys nuteistieji M. B. ir A. J. neneigia supratę, kad juos sulaikė policijos pareigūnai, kad jie buvo gabenami tarnybiniu automobiliu į policijos komisariatą, kad automobilyje vartojo necenzūrinius keiksmus. A. J. neneigia, kad tarnybiniame automobilyje, kuriuo buvo vežamas į policijos komisariatą, galėjęs spirti į sėdynės atlošą, galėjęs suduoti kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiesiems, o M. B. teigia minėtame automobilyje galėjęs muistytis bei galva atsitrenkti į automobilio langą. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų veikę ne savo kompetencijos ribose, pažeidę jų darbą reglamentuojančius teisės aktus ar viršiję savo įgaliojimus, todėl M. B. veiksmai – spardymas sėdynių, ant kurių sėdėjo A. B. ir V. G. bei išsakyti grasinimai policijos pareigūnams su jais susidoroti, laikytini kaip grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą teisėtai veikiančių policijos pareigūnų atžvilgiu, siekiant, kad jie neatliktų teisėtų veiksmų – nepristatytų jų į Pasvalio rajono policijos komisariatą. Nekelia abejonių, kad tai buvo padaryta tiesiogine tyčia – nuteistasis M. B. suprato, jog spardydamas automobilio, ant kurių sėdėjo policijos pareigūnai, sėdynes bei jiems grasindamas reikalauja, kad šie susilaikytų nuo tam tikrų teisėtų veiksmų atlikimo, o išsakydamas atitinkamas frazes „mentai“, „gaidžiai“, „piderai“, įžeidžia savo pareigas einančių valstybės tarnautojų garbę ir orumą ir to norėjo. Tokiu būdu, jo veikoje nustačius BK 286 str. ir BK 290 str. numatytų nusikalstamų veikų tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, konstatuotina, kad nuteistojo M. B. veiksmų turinys visiškai atitiko BK 286 str. ir BK 290 str. dispozicijose numatytų veikų sudėtis, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal minėtus baudžiamuosius įstatymus, o ne pagal administracinės teisės pažeidimų kodeksą, kaip skunde nurodo nuteistasis.

Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, M. B. skirdamas bausmes lyg ir atsižvelgė į bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas LR BK 54 str., tačiau visai nemotyvavo savo sprendimo dėl bausmių rūšių jam parinkimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio nėra aišku, kokios konkrečios aplinkybės nulėmė apeliantui už LR BK 290 str. numatyto nusikaltimo padarymą, priešingai nei už nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str., padarymą skirti ne švelniausią sankcijoje numatytos bausmės rūšį – baudą, o vieną iš alternatyvių bausmių rūšių - arešto bausmę. Kaip matyti, abi veikos, už kurias M. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma, yra baigtos. Be to, tiek LR BK 286 str., tiek ir LR BK 290 str. numatytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai. Taigi, apelianto padarytos nusikalstamos veikos savo pavojingumu nesiskiria. Iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo M. B. nors ir buvo teistas, tačiau teistumas jam išnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai. M. B. šiuo metu dirba Norvegijoje ir tą patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikta standartinė darbo sutartis pastoviam darbui. Pasak M. B., jis yra vienintelis šiuo metu šeimoje dirbantis asmuo ir jam reikalinga išlaikyti ne tik 2010-03-31 gimusią dukrą, bet ir jos mamą, t. y. savo draugę. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 290 str. padarymą baustinas švelniausia sankcijoje numatytos bausmės rūšimi - bauda. Ši bausmės rūšis atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir taip pat yra efektyvi įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, kurios yra svarbios bei į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių konstatuoja, jog M. B. baudos dydis skirtinas mažesnis, nei šios bausmės rūšies už nesunkų nusikaltimą, vidurkis (LR BK 47 str. 2 d. 2 p.), nes tam turi įtakos ir ta aplinkybė, kad jis privalo išlaikyti mažametį vaiką. M. B. už LR BK 286 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudos bausmė paskirta tinkamai įvertinus LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, yra teisinga, todėl jos keisti nėra pagrindo. Kolegija pažymi, kad nors LR BK 286 str. sankcijos prasme ir yra sunkesnis už LR BK 290 str., tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. B. necenzūrinius keiksmažodžius ir žodžius, įžeidžiančius savo pareigas einančius policijos pareigūnus vartojo visų policijos pareigūnų atžvilgiu, jam skirtinas bausmės - baudos dydis didesnis nei už LR BK 286 str. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jau paskirtą baudą. Skundžiamu nuosprendžiu M. B. paskirtos bausmės buvo bendrintos LR BK 63 str. 1 d., 3 p. Kolegija pažymi, jog atskleidžiant padarytų nusikalstamų veikų turinį būtina aiškintis jų dinamiką viso nusikalstamo elgimosi metu. Iš teisiamajame posėdyje ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų akivaizdu, kad M. B. padarytas dvi nusikalstamas veikas vienija ne tik ta pati vieta, laikas, bet ir iš esmės savo pobūdžiu labai panašūs veiksmai, kuriais aiškiai buvo norima pademonstruoti savo niekinantį požiūrį į įstatymais ginamą valdymo tvarką. Byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. B. lygiagrečiai grasino policijos pareigūnams su jais susidoroti, spardė automobilių kėdes, ant kurių sėdėjo policijos pareigūnai bei juos įžeidinėjo, išvadindamas necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais. Aptartos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad dvi nusikalstamos veikos buvo padarytos idealioje sutaptyje, todėl teisėjų kolegija, nepažeisdama Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatų, konstatuoja, kad M. B. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Kadangi M. B. šia nutartimi už nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str. padarymą pakeista bausmės rūšis bei bausmių subendrinimo būdas, pasisakyti apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu neteisingai jam subendrintą bausmę, netikslinga.

Dėl Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Vasiliauskienės skundo

Prokurorė skundu nesutinka su teismo sprendimu, kad M. B. (duomenys neskelbtini) parke vykusios vasaros šventės metu nepažeidė viešosios tvarkos ir neįžeidė savo pareigas ėjusių policijos pareigūnų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad M. B. dėl veikų, (duomenys neskelbtini) parke vasaros šventės metu, išteisintas pagrįstai.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, t. y. baudžiamąjį nusižengimą. BK 284 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta keletas savarankiškų veikos padarymo būdų, kuriais gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Bet kurie iš aprašytų kaltininko veiksmų, sukėlę baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes, yra pakankami kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 2 dalį. Necenzūriniais laikomi viešai netinkami vartoti, nepadorūs žodžiai. Tikslaus tokių žodžių sąrašo nėra. Tačiau, tokių žodžių pavartojimą pripažįstant baudžiamuoju nusižengimu ir kvalifikuojant pagal BK 284 str. 2 d., būtina nustatyti, kad pavartoti žodžiai, frazės ar pasisakymai buvo aiškiai netinkamo nepadoraus turinio ir jų pavartojimo kontekste akivaizdžiai žeistų aplinkinius. Nepadorus elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ar tvarką, – tai visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys. Toks elgesys gali pasireikšti kaip apsinuoginimas viešoje vietoje, atskirų apnuogintų kūno dalių įžūlus demonstravimas, šlapinimasis aplinkinių akivaizdoje, spjaudymasis, žeidžiamas kibimas prie aplinkinių, jų gąsdinimas, nepadorių piešinių demonstravimas ir pan. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje pavartodamas necenzūrinius žodžius ar nepadoriai elgdamasis trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip elgtis.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad konfliktas tarp policijos pareigūnų ir M. B. įvyko tuomet, kai šis priėjo ir apsikabino policijos pareigūnų į tarnybinį automobilį vedamą A. J.. Policijos pareigūnai A. B., V. G., Ž. S.ir G. Z. analogiškai parodė, kad po to, kai M. B. papurškus dujų, jis paleido A. J., jie jį (A. J.) įsodino į tarnybinį automobilį. Netrukus agresyviai nusiteikusiam M. B. priėjus prie tarnybinio automobilio, jis reikalavo paleisti A. J., bandė toje pusėje, kur sėdėjo A. J., atidaryti automobilio dureles, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo. Pastarųjų teigimu, M. B. paprašė atsitraukti, netrukdyti dirbti, įspėjo, kad ir jis gali būti sulaikytas. M. B. į jokius perspėjimus nereagavus, jis taip pat buvo sulaikytas. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei papildomo tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu nei vienas jų neįvardijo, kokiais konkrečiais žmogaus garbę ir orumą žeminančiais žodžiai M. B. tuo metu juos įžeidė. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinimas dėl šios veikos M. B. buvo nekonkretus, jame buvo apsiribota tik dispozicijos išdėstymu, kad žeminančiais žodžiais buvo įžeista žmogaus garbė ir orumas. Taip pat nei vienas iš policijos pareigūnų nenurodė, kokius konkrečius necenzūrinius žodžius M. B. vartojo, todėl nėra galimybės įvertinti, ar jo pavartoti žodžiai buvo aiškiai netinkamo nepadoraus turinio ir jų pavartojimo kontekste akivaizdžiai žeidė aplinkinius. Be to nenustatyta, kad M. B. tokiais savo veiksmais būtų turėjęs tikslą pažeisti viešąją tvarką, kaip ir nėra įrodyta, kad ji buvo pažeista. Atlikus papildomą įrodymų tyrimą, policijos pareigūnai A. B., V. G., Ž. S. ir G. Z. parodė, kad kai M. B. priėjo prie A. J. ir laikė jį apkabinęs, tuo trukdydamas policijos pareigūnams vykdyti savo pareigas, A. J. jau buvo atvestas netoli policijos automobilio, kuris stovėjo kiek atokiau nuo tos vietos, kur buvo susibūrę šventės dalyviai. Policijos pareigūnai parodė, kad praeinantys pro šalį asmenys atkreipė dėmesį į M. B. elgesį, tačiau nėra jokių įrodymų, kad viešoji tvarka būtų buvusi kaip nors sutrikdyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus motyvus ir argumentus, dėl ko M. B. iš kaltinimų pagal LR BK 284 str. 2 d. ir 290 str. buvo išteisintas, neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka.

Kolegija visiškai sutinka su tuo, kad A. J., ikiteisminio tyrimo metu buvusiam LR BPK 140 str. tvarka sulaikytam dviem paroms, t. y. nuo 2009-07-05 iki 2009-07-07, laikino sulaikymo laikas turėjo būti įskaitytas į jam paskirtos bausmės laiką (LR BK 65 str., BK 66 str.). Todėl nuosprendis dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir A. J. į bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2009-07-05 iki 2009-07-07 (2 paros)(LR BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendė:

Nuteistojo M. B. ir Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Olgos Vasiliauskienės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti:

M. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. nubausti 25 MGL dydžio - 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą apėmimo būdu subendrinti su apylinkės teismo už LR BK 286 str. numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausme – 12 MGL dydžio bauda, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 25 MGL, t. y. 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą. Baudą per 6 mėnesius sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą ( įmokos kodas 6801).

Vadovaujantis LR BK 66 str. A. J. į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2009-07-05 iki 2009-07-07 (2 paros).

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.