Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. , a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. - šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-03-18 nuosprendžiu paskirtos ir Klaipėdos apygardos teismo 2003-05-19 nuosprendžiu pakeistos bausmės pridėtos dalys bausmių, paskirtų skundžiamu nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-09-29 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir paskirta galutinė subendrinta ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. Š. , bet jis nuosprendžio neskundžia. H. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, byla dėl jo nutraukta.

Iš H. Š. , M. T. ir A. Š. solidariai priteista 800 Lt nukentėjusiajam R. B. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su H. Š. ir A. Š. , 2005-12-18, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., Liepų g. 85, Klaipėdoje, sulaužęs dviejų garažų duris, tuo R. B. turtui padaręs 1000 litų dydžio žalą, iš vieno garažo paėmė automobilio AUDI A6 užvedimo raktelį, iš kito garažo pagrobė R. G. priklausantį 150 litų vertės akumuliatorių, įdėjo jį į tame garaže stovėjusį A. G. individualiai įmonei priklausantį 23638 litų vertės automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį bei akumuliatorių pagrobė.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis M. T. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir M. T. kaltu pripažino pagrįstai.

Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis prieštaringais H. Š. ir A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, yra nepagrįstas. Apeliaciniame skunde iškraipoma nuosprendyje išdėstyta teismo nuomonė dėl H. Š. ir A. Š. parodymų vertinimo. Apeliaciniame skunde konstatuojama, kad teismas ne tik H. Š. , bet ir A. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertino kaip nuoseklius, logiškus, atitinkančius logišką įvykio seką (t. 4, b. l. 54). Tačiau taip teismas vertino tik H. Š. parodymus (t. 4, b. l. 28). H. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė kartu su A. Š. ir M. T. ( t.1, b.l. 47-48, 50-51, 55-56, t. 3, b.l. 133-139). H. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes iš esmės nesiskyrė. H. Š. tvirtino, kad prie garažų, iš kur turėjo būti pagrobtas automobilis, jis stebėjo aplinką, saugojo, kad kas nors netikėtai neužkluptų, padėjo pastumti nuo garažo durų kitą automobilį, važiavo paskui A. Š. vairuojamą pagrobtąjį automobilį ir vežė M. T. savo automobiliu iki Tauralaukio, Tauralaukyje laukė, kol M. T. su A. Š. paslėpė pavogtąjį automobilį, parvežė A. Š. ir M. T. iš Tauralaukio į Klaipėdą. Iš H. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio matyti, kad jis stengėsi sumenkinti savo, kaip bendrininko, vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, iš pradžių neprisipažino, kad padėjo atidaryti garažo duris, kad jis išvairavo automobilį iš garažo, tačiau teisiamajame posėdyje jis šias aplinkybes patvirtino ( t. 3, b.l. 133-139). H. Š. parodymai apie tai, kad M. T. buvo automobilio pagrobimo bendrininkas, niekada nesikeitė. Apeliaciniame teismo posėdyje H. Š. savo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje apie tai, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo kartu su M. T. ir A. Š. , patvirtino (t. 4, b. l. 103). Nuteistasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu taip pat tvirtino, kad automobilio pagrobime dalyvavo ir M. T. , ir H. Š. Jis parodė, kad M. T. su H. Š. atvyko pas jį į namus. M. T. jo paprašė pavairuoti vogtą automobilį ir už tai pažadėjo atlygį. Po to, kai H. Š. ir M. T. nepavyko atidaryti garažo durų, jie sugrįžo pas A. Š. ir jį nusivežė prie garažų, esančių Liepų gatvės gale. Garažo, kur stovėjo automobilis AUDI A6, duris jie išlaužė trise. Visi trys paruošė automobilį AUDI A6 vagystei, o kai H. Š. automobilį išvarė iš garažo, M. T. A. Š. liepė vogtu automobiliu važiuoti į Tauralaukį, kur juos turėjo pasitikti R. V. , pravarde „Ramas“. Kai A. Š. važiavo vogtu automobiliu iki Tauralaukio, M. T. su H. Š. H. Š. automobiliu važiavo iš paskos. Kai nuvykus į vietą R. V. parodė A. Š. garažą, kuriame reikia paslėpti vogtą automobilį, M. T. sėdo prie vogtojo automobilio vairo, o A. Š. jam rodė kelią iki garažo. Iš Tauralaukio į Klaipėdą A. Š. , M. T. parvažiavo H. Š. automobiliu. Ikiteisminio tyrimo metu šių parodymų A. Š. nekeitė (t. 1, b.l. 67-68, 76-77, 81-82). A. Š. ir H. Š. parodymais, iki automobilio AUDI A6 vagystės A. Š. H. Š. nepažinojo, tačiau ir vienas, ir kitas pažinojo M. T. . Kaip matyti iš bylos aplinkybių, A. Š. ir H. Š. automobiliui pagrobti į grupę įtraukė M. T. . Apeliaciniame skunde per daug sureikšminami A. Š. ir H. Š. parodymai dėl neesminių nusikaltimo padarymo aplinkybių, apie kurias duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir kurios iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kad automobilio vagystėje dalyvavo ne tik A. Š. , H. Š. , bet ir M. T. . Smulkmenų paryškinimu skunde bandoma paneigti esmines aplinkybes ir sukelti abejones tuo, ką teismas nustatė vertindamas visus įrodymus visumoje, o ne tik A. Š. , H. Š. ar nukentėjusiojo R. B. parodymus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. B. parodymai paneigia H. Š. parodymus, patvirtina, jog H. Š. žinojo, kokie automobiliai buvo remontuojami, kur buvo laikomi automobilių rakteliai. Tačiau H. Š. ne tik kad neneigė savo žinių apie numatytą pagrobti automobilį, jo laikymo vietą, bet teisiamajame posėdyje parodė, jog apie tai žinojo ir M. T. (t. 3, b. l. 133-135). Pats R. B. parodė, kad M. T. R. B. garaže prieš pusantro mėnesio iki vagystės taip pat remontavosi automobilį (t. 3, b. l. 168-169). Šio nukentėjusiojo parodymai patvirtina H. Š. parodymus, kad nuo garažo, kuriame stovėjo AUDI A6 durų buvo nustumtas kitas automobilis, kuris trukdė išvažiuoti AUDI A6. Nei H. Š. , nei A. Š. nepatvirtino R. B. parodymų, jog vartus išlaužė, jie tvirtino, kad atidarė lengvai, tačiau toks parodymų neatitikimas nesiejamas su tuo, kad nei H. Š. , nei A. Š. automobilio vagystėje nedalyvavo. Panašių neesminių aplinkybių neatitikimas parodymuose skunde siejamas tik su M. T. nekaltumu. Apeliaciniame skunde atmetami H. Š. parodymai ir bandoma nepagrįstai teigti, kad būtina tikėti tik A. Š. , kuris keitė parodymus iš esmės, parodymais, duotais teisiamajame posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. Š. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje apie tai, jog M. T. nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo (t. 3, b.l. 133-139), nepatikėjo pagrįstai. Apeliaciniame teismo posėdyje A. Š. parodė, kad melavo ne tik tyrėjams, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes bijojo suėmimo (t. 4, b. l. 95). Teisme A. Š. parodė, kad apkalbėti M. T. jį privertė policijos pareigūnai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad parodymai iš A. Š. būtų gauti neteisėtais būdais, o tai, kad keletą kartų laisvės atėmimu teistas A. Š. išsigando kardomosios priemonės – suėmimo ir todėl apkalbėjo M. T. , tikėti taip pat nėra pagrindo. A. Š. apklausose, vykusiose Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme, dalyvavo gynėjas. Ir A. Š. , ir jo gynėjas savo parašais patvirtino, kad apklausų protokolai surašyti teisingai (t. 1, b.l. 67-68, 76-77, 81-82). Kai A. Š. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė dalyvauti akistatose su kitais šiame nusikaltime dalyvavusiais asmenimis, nurodydamas, kad bijo grasinimų ar susidorojimo ne tik su juo, bet ir su jo sugyventine ir mažamete dukterimi (t.1, b.l. 78), akistatos nebuvo daromos (t. 2, b. l. 50). Bendrininkų bijojimas, kad davė parodymus apie M. T. , o ne policijos pareigūnų grasinimai, yra A. Š. parodymų pakeitimo teisme priežastis. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie M. T. vaidmenį nusikaltimo padaryme, A. Š. bandė nuslėpti R. V. , kuris pagrobtąjį automobilį padėjo paslėpti, vaidmenį. R. V. pavardę A. Š. paminėjo tik 2006-02-01 (t. 1, b. l. 67-68, 69, 74). Spręsdamas klausimą, kurie parodymai atitinka tiesą, teismas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus vertino palygindamas su kitais bylos duomenimis ir padarė teisingas išvadas.

Teisiamajame ir apeliaciniame teismo posėdžiuose policijos pareigūnas - liudytojas R. S. - parodė, kad pirminius duomenis apie tai, kas pavogė automobilį AUDI A6, gavo iš A. Š. . Kai patikrino R. Š. informaciją, ji pasitvirtino (t. 3, b. l. 169-170, t. 4, b. l. 93-94). R. S. oficialų byloje esantį tarnybinį pranešimą, kuriuo savo vadovybei pranešė apie nustatytus įtariamuosius ir kuriame A. Š. pavardės nepaminėjo, parašė 2005-12-21 (t. 1, b. l. 17). A. Š. parodė, jog apie automobilio vagystę ir ją padariusius asmenis R. S. nepasakojo. Remdamasis iš A. Š. gauta informacija, siekdamas nustatyti visus automobilio vagystėje dalyvavusius asmenis, surasti pagrobtąjį automobilį, prokuroras prašė apylinkės teismą leisti klausytis M. T. ir H. Š. telefoninių pokalbių, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi tam leidimą davė (t.1, b. l. 21), tačiau savaitę laiko trukusiu (t. 4, b. l. 93) pasiklausymu reikšmingos bylos tyrimui informacijos gauta nebuvo (t. 1, b.l. 22). Liudytojas R. S. paneigė A. Š. parodymus, kad A. Š. automobilio vagystės metu neturėjo jokio mobiliojo ryšio telefono. R. S. parodė, kad telefonas buvo rastas pas A. Š. sulaikymo metu byloje dėl narkotikų. Iš A. Š. buvo sužinotas ir M. T. telefono numeris (t. 4, b. l. 3, 93-94). 2005 m. gruodžio 20 d. asmens daiktų apžiūros protokolo turinys patvirtina, kad A. Š. naudojosi mobiliojo ryšio „Bitė GSM“ paslaugomis, A. Š. apžiūros metu pas jį buvo surastas ir mobiliojo ryšio telefonas, SIM kortelė LABAS (t. 4, b. l. 91). Kad A. Š. automobilio vagystės dieną naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), matyti iš R. S. 2005 m. gruodžio 21 d. tarnybinio pranešimo, mobiliojo ryšio operatorių „Bitės GSM“ ir UAB „Tele – 2“ informacijos (t. 3, b. l. 5, t. 4, b. l. 79, 80-81, 82-90), iš kurios matyti, kad telefone, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), A. Š. į atmintinę buvo įsirašęs savo telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi „Tele – 2“ ryšio tinkle, telefono numerį (duomenys neskelbtini) , kuriuo naudojosi „Bitės GSM“ tinkle, M. T. telefono numerį (duomenys neskelbtini). H. Š. telefono numerio tame sąraše nėra, nes, kaip tvirtino A. Š. ir H. Š. ikiteisminio tyrimo metu, jie iki automobilio vagystės vienas kito nepažinojo. H. Š. parodė, kad M. T. ir A. Š. automobilio vagystės dieną mobiliojo ryšio telefonu naudojosi (t. 3, b. l. 134, t. 4, b. l. 103). Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas R. V. parodė, kad prieš susitinkant su A. Š. Tauralaukyje dėl garažo automobiliui pastatyti A. Š. R. V. dėl garažo skambino telefonu. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro V.Aginto 2005-12-23 nutarimu buvo nutarta susipažinti su M. T. ir H. Š. mobiliojo ryšio telefonų įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis (t. 1, b. l. 19, t. 4, b. l. 79). Vykdydamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimą prokuroras teisiamajame posėdyje pateikė kopijas dokumentų, kurie yra baudžiamojoje byloje, iškeltoje dėl pagrobtojo automobilio identifikacinio numerio klastojimo (t. 2, b. l. 155, 173, t. 3, b. l. 6-128, 138). Kadangi apeliantas suabejojo dėl pirmosios instancijos teismui pateiktų telefoninių skambučių išklotinių (t. 3, b. l. 7-97), kuriomis rėmėsi teismas, autentiškumo ir tų duomenų gavimo šaltinio, nes lapų kopijos nebuvo nustatyta tvarka patvirtintos, apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras pateikė telefoninių skambučių išklotinių kopijas, kurios patvirtintos tinkamai, pateikė ir Klaipėdos miesto VPK Kriminalinės policijos operatyvinės veiklos tarnybos pranešimą apie tų duomenų gavimo šaltinį, kurį paminėjo liudytojas R. S. (t. 4, b. l. 79, 80-90, 84).

Liudytojo R. S. parodymus, kad iš telefoninių skambučių išklotinės matėsi, jog mobiliojo ryšio telefonais M. T. ir A. Š. bendravo ir automobilio vagystės dieną, patvirtina išklotinės duomenys apie M. T. skambučius A. Š. 2005-12-18 21 val. 29 min. 08 sek., 21 val. 29 min. 30 sek. (t. 4, b. l. 86, 89). M. T. A. Š. skambino ir prieš 2005 m. gruodžio 18 d., ir vėliau (t. 4, b. l. 82-90). Iš esamų duomenų matyti, kad H. Š. M. T. skambino 2005-12-12. (t. 4, b. l. 82-83).

Nuteistojo M. T. apeliacinio skundo teiginys, kad R. V. neįsidėmėjo su A. Š. į Tauralaukį atvažiavusio asmens, nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų veiksmas. R. V. atpažino M. T. , kaip to reikalaujama BPK 192 str.5 d., iš jam pateiktų keturių fotonuotraukų. R. V. prieš parodymą atpažinti buvo apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė atpažintiną asmenį, bei apie žymes, pagal kurias galėtų jį atpažinti. R. V. parodė, kad automobilyje sėdėjusį nepažįstamą vaikiną galėtų atpažinti iš bendrų bruožų ( t. 1, b.l. 123). Po šios apklausos R. V. buvo parodytos atpažinti keturios fotonuotraukos. Atpažindamas M. T. , R. V. parodė, kad šis vaikinas yra labai panašus į FORD markės automobilyje sėdėjusį vaikiną. R. V. parodė, kad jį atpažino iš putlių lūpų, kitų labiau išskirtinių požymių nepastebėjo (t. 1, b.l. 124-127). Teisme R. V. , priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, parodė, kad M. T. jis atpažino, nes jis iš atpažinimui pateiktų asmenų buvo panašiausias į tą, kuris atvažiavo su A. Š. . Teisme jis patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 149-150) yra teisingi ir jais galima remtis (t. 3, b.l. 171-173). Atsižvelgiant į tai, kad R. V. įsidėmėjo išskirtinius R. T. veido bruožus, t.y. jo putlias lūpas, galima spręsti, kad prie parduotuvės ir automobilyje buvo pakankamai šviesu. Apeliaciniame teismo posėdyje R. V. parodė, kad atpažino iš 4 metrų atstumo. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant parodymą atpažinti nebuvo pažeisti BPK 191, 192 ir 195 straipsniuose numatyti reikalavimai, teismas, įrodinėdamas M. T. kaltę, šio veiksmo rezultatais rėmėsi pagrįstai. Liudytojas R. S. parodė, kad R. V. ir M. T. yra pažįstami, nes susiję su automobilių vagystėmis. Tokių duomenų yra vyriausiojo tyrėjo V. T. tarnybiniame pranešime (t. 4, b. l. 83, t. 1, b. l. 115). R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. Š. pasitiko Tauralaukyje, prie parduotuvės. A. Š. išlipo iš automobilio, iš keleivio sėdimosios vietos (t. 3, b. l. 171). Iš bylos aplinkybių žinoma, kad automobilyje „Ford Mondeo“ A. Š. nesėdėjo, nes vairavo pagrobtąjį AUDI A6. R. V. A. Š. vogto automobilio keleivio sėdynėje galėjo matyti tik tuo metu, jei M. T. iš H. Š. automobilio „Ford Mondeo“ Tauralaukyje persėdo už pagrobtojo automobilio vairo, o A. Š. sėdo į keleivio vietą, kai pagrobtasis automobilis buvo varomas paslėpti į R. V. parodytą garažą. H. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad, prieš R. V. išvažiuojant iš Tauralaukio, M. T. persėdo į vogtąjį automobilį pas A. Š. ir abu nuvažiavo paskui R. V. automobilį (t. 3, b. l. 134). Šias R. V. ir H. Š. nurodytas aplinkybes patvirtina A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad važiuojant paslėpti automobilį į garažą, M. T. sėdo prie pagrobtojo automobilio vairo, o A. Š. atsisėdo į keleivio sėdynę (t. 1, b. l. 67-68, 76-77). Ši aplinkybė patvirtina ir tą faktą, kad R. V. M. T. galėjo matyti ne tik automobilyje „Ford Mondeo“, bet ir tada, kai šis iš šio automobilio išlipo ir persėdo į pagrobtąjį, tada, kai visi nuvažiavo iki garažo Pievų gatvėje (t. 1, b. l. 69-73, 130-133). Apeliaciniame teismo posėdyje R. V. parodė, kad nuo susitikimo vietos Tauralaukyje iki garažo buvo apie 4 kilometrų nuotolis. Parodęs garažą, R. V. A. Š. vėl 4 kilometrus vežė atgal į Tauralaukį. R. V. , norėdamas įtikinti teismą, kad nematė pagrobto ir nebaigto dažyti automobilio Tauralaukyje, kad nesuprato, jog garažas Mažajame Kaimelyje vidurnaktį buvo reikalingas pagrobtam automobiliui paslėpti, nepasakė ir tos tiesos, kurią paminėjo H. Š. (t. 3, b. l. 134), kad paskui jo automobilį iki garažo važiavo vogtasis automobilis, o jame sėdėjo ir M. T. , ir A. Š. . Tuo ir paaiškinama aplinkybė, kaip, pagrobtąjį automobilį paslėpus garaže, A. Š. ir M. T. vėl atsirado Tauralaukyje, iš kur juos abu H. Š. parvežė į Klaipėdą. H. Š. R. V. parodyto garažo nematė, todėl parodymų patikrinimo vietoje metu jo neparodė. Ištirti A. Š. , R. V. , H. Š. parodymų prieštaravimai patvirtina, kad R. V. M. T. turėjo galimybę matyti ne vieną kartą, todėl abejoti R. V. galimybėmis atpažinti M. T. nėra pagrindo.

Liudyti gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 str.). Kurie asmenys negali būti liudytojais arba dėl kurių aplinkybių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai, numato BPK 79, 80 straipsniai. Klausimą, ar liudytojo parodymai laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 2 d,). Pagal įstatymą įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 str. 3 d.). Nepažeidžiant BPK 79, 80 straipsniuose paminėtų draudimų, teisiamajame posėdyje kaip liudytojas buvo apklaustas Klaipėdos miesto VPK ONTT pareigūnas R. S. . Jis parodė, jog pokalbio su A. Š. metu sužinojo, kad A. Š. kartu su H. Š. ir M. T. pagrobė automobilį AUDI A6 (t. 3, b.l. 169-173). Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad policijos pareigūnui R. S. A. Š. pateikti duomenys apie nusikaltimą negali būti laikomi įrodymais, nes jie gauti panaudojant neteisėtus būdus ir neužtikrinant A. Š. teisės į gynybą, neteisingas. R. S. parodė, kad A. Š. apie automobilio vagystę pasakojo savo noru, niekieno neverčiamas. Tuo metu įtarimai dėl automobilio vagystės A. Š. pareikšti nebuvo, todėl gynybos užtikrinimu R. S. rūpintis neprivalėjo. Tarp R. S. ir A. Š. vyko tik pokalbis, o ne apklausa (pokalbis protokoluojamas nebuvo). Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai, jog automobilio AUDI A6 vagystę įvykdė H. Š. , A. Š. ir M. T. , jis išgirdo iš R. S. (t. 3, b.l. 171). Taigi šiuose liudytojų parodymuose, kurie gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nurodomos bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas tuos parodymus pripažino įrodymais ir jais vadovavosi priimdamas nuosprendį pagrįstai.

Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir padarytas išvadas, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, mano, kad apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.