- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- II-835-716/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01138-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-99-2022 (toliau ir – Nutarimas) V. A. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 351 straipsnio 5 dalyje už ką jam paskirta galutinė 1 800 eurų dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 27 d. gautas V. A. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma skirti jam minimalią baudą už padarytą pažeidimą. Skunde nurodoma, kad pareiškėjui paskirta bauda (1 800 eurų) yra didesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. Byloje buvo nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių visai nustatyta nebuvo, todėl tokios aplinkybės turėtų lemti minimalios baudos paskyrimą. Skiriant baudą buvo remiamasi administracinių nusižengimų registro duomenų išrašais nuo 2013 m. gegužės 3 d., o tai pareiškėjui kelia pagrįstų abejonių dėl tokios informacijos naudojimo teisėtumo (asmens duomenų apsaugos principo: informacijos saugojimo trukmės apribojimo) nustatant baudos dydį už statybų tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Tik viena nuobauda yra galiojanti ir jos visos nesusijusios su šio tipo pažeidimu, todėl neturėtų būti naudojamos kaip pareiškėjo padėtį sunkinančios aplinkybės.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti, o Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija nesutinka su pateiktu pareiškėjo skundu, nes priimdama Nutarimą, Institucija tinkamai įvertino faktus ir aplinkybes, susijusias su baudos skyrimu, argumentuodama Nutarime išdėstytus teisinius reglamentavimus. Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, jog, pareiškėjo nuomone, vien tai, kad priimant Nutarimą nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, savaime lemia pagrindą jam skirti ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą minimalią baudą. Tokie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, nes jie prieštarauja administracinių nuobaudų paskirčiai (ANK 22 straipsnio 2 dalis), administracinių nuobaudų skyrimo principams (ANK 32 straipsnio 2 dalis) bei baudų skyrimo taisyklėms (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepime akcentuojama, kad atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytą reglamentavimą, kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda. Taigi vien tai, kad pareiškėjui nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, savaime nesudaro pagrindo, jog tokiu atveju jam privalo būti paskirta ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali bauda. Tokiais atvejais įstatymų leidėjas tiek teismui, tiek bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paliko diskrecijos teisę, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes bei į administracinių nuobaudų paskirtį ir administracinių nuobaudų skyrimo principus, spręsti dėl baudos dydžio pažeidėjams skyrimo nuo įstatyme numatytos minimalios baudos iki minimalios ir maksimalios baudų vidurkio. Be kita ko, pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį nustatant baudos dydį svarbu atsižvelgti ne tik į asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet taip pat ir į kitas šioje straipsnio dalyje numatytas asmens padėti gerinančias ir bloginančias aplinkybes. Kitos šioje straipsnio dalyje numatytos asmens padėtį gerinančios ir bloginančios aplinkybės yra administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė. Pažymėtina, jog Nutarimu skiriant pareiškėjui baudą (Nutarimo dalis „Kitos aplinkybės“) taip pat buvo įvertintos ir atsižvelgta į šias visas asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes: 1. Administracinio nusižengimo pobūdis: a) ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas (jo pobūdis) laikytinas gana pavojinga veika, nes jos padarymas gali sukelti realius sunkius neigiamus padarinius (pvz., dėl statinio netinkamos, nekokybiškos ar nesilaikant teisės aktų statybos, jam ar jo atitinkamai daliai griuvus, gali būti sunkiai sutrikdyta fizinių asmenų sveikata ar net kilti pavojus jų gyvybei); b) Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo padarė tęstinę veiką, susidedančią iš dviejų epizodų, todėl ji vien pagal savo pobūdį jau savaime laikytina pavojingesnė nei pavienė veika, kuri būtų tik iš vieno epizodo. Asmuo pagal bendrą sumanymą savavališkai statė ne vieną, bet du statinius, dėl ko dar ir jos padarymas galėjo sukelti realius sunkesnius neigiamus padarinius (pvz., dėl statinio netinkamos, nekokybiškos ar nesilaikant teisės aktų statybos, jam ar jo atitinkamai daliai griuvus, gali būti net kelis skirtingus kartus (įvykus įvykiui su skirtingais statiniais) sunkiai sutrikdyta fizinių asmenų sveikata ar net kilti pavojus jų gyvybei). 2. Kaltės forma ir rūšis – byloje nustatyta, kad asmuo nurodytą administracinį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia. 3. Pareiškėjo asmenybė. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad asmuo anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Asmuo nuo 2013 m. gegužės 3 d. baustas viso dvidešimt vieną kartą (daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau yra ir kitokių rūšių administracinių nusižengimų), paskutinė paskirta bauda sumokėta 2022 m. rugpjūčio 19 d., nuo jos sumokėjimo dienos dar nepraėjo vieneri metai. Nors nė vienas iš padarytų administracinių nusižengimų nėra susijęs su ANK 351 straipsnyje numatytu nusižengimu, tačiau minėtų duomenų visuma, neigiamai apibūdina asmens asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad asmuo linkęs nesilaikyti įstatymu, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų administracinių nusižengimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Šios visos išvardytos aplinkybės, Institucijos nuomone, laikytinos asmens padėtį bloginančiomis aplinkybėmis. Atsiliepime pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad nepaisant to, jog yra lengvinančių aplinkybių, tačiau byloje nustačius ir kitas aplinkybes, kurios laikytinos asmens padėtį bloginančiomis aplinkybėmis, ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkio skyrimo suformuluotos taisyklės netaikomos. Tokiais atvejais atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes turinčias reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui, jų kiekį ir reikšmingumą bei į administracinių nuobaudų paskirtį ir administracinių nuobaudų skyrimo principus. Šios bylos kontekste būtent ir yra toks atvejis, t. y. pareiškėjo atliktuose veiksmuose Nutarimu buvo nustatytos ne tik lengvinančios aplinkybės, bet ir jo padėtį bloginančios aplinkybės, todėl Pareiškėjui baudos paskyrimas didesnis už sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį nepažeidžia ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų baudos skyrimo taisyklių. Institucijos vertinimu, Nutarimas yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais, patvirtintas nurodytomis teisės normomis, todėl jo pakeisti (paskiriant mažesnį baudos dydį) nėra teisinio pagrindo.
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad naujo neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.
Skundžiamu nutarimu V. A. paskirta 1 800 Eur bauda pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis savavališkai, neturėdamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruoto ir paskelbto statybą leidžiančio dokumento, žemės sklypuose - kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) - statė gyvenamosios (dviejų butų pastatai) paskirties pastatus.
Iš skundo matyti, kad nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. kaltės, pats V. A. neneigia padaręs ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažįsta. Pareiškėjas skunde kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – prašo paskirti minimalią minėto straipsnio sankcijoje numatytą baudą.
Skundas priimtinas ir nagrinėtinas nepaisant to, kad V. A. paskirtą nuobaudą įvykdė sumokėdamas jam skirto dydžio baudą. Nuobaudos įvykdymas nėra faktas draudžiantis abejoti paskirtos nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu.
Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Teismas įvertinęs bylos duomenis pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pažeidėjui paskirta nepagrįstai per didelė nuobauda, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su skundo reikalavimu, kad už padarytą pažeidimą galima būtų skirti minimalią ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą.
Iš Institucijos priimto Nutarimo matyt, kad skiriant nuobaudą buvo nustatytos dvi pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybes ir nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo V. A. pateikė prašymus (b. l. 11, 15, 35), kuriuose nurodė administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusižengimus. Priimdama Nutarimą Institucija teisingai įvertino šias reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai tai pripažino kaip V. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Be to, bylos tyrimo metu buvo nustatytam kad pareiškėjas (pažeidėjas) ne tik neginčijo padaryto nusižengimo, bet ir ėmėsi visų priemonių įteisinti nelegalią statybą, t. y. siekė gauti statybą leidžiančius dokumentus, pranešė apie savavališką statybą, atliko ekspertizę, sumokėjo įmoką dėl statybų įteisinimo. V. A. statybas vykdė pagal dviejų butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini), parengimo metai – 2021, bei dviejų butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini), parengimo metai – 2021. Be to, dar iki 2021 m. gruodžio 30 d. atliktų patikrinimų, V. A. siekė gauti statybą leidžiančius dokumentus, o 2022 m. vasario 7 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. kovo 1 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Priimtu nutarimu pripažinta, kad savavališkos statybos iš esmės atitiko projekto reikalavimus ir nesukėlė realių neigiamų padarinių. Šias aplinkybes Institucija (nutarimą priėmęs pareigūnas) pagrįstai vadovaujantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi pripažino kaikp atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą Institucija nenustatė V. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu nustatytus duomenis taip pat nenustatė V. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Pateiktame Institucijos atsiliepime bei nagrinėjant skundą teisme Institucijos atstovas pasisakė, kad Nutarimu skiriant pareiškėjui baudą taip pat buvo įvertintos asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. įvertintas administracinio nusižengimo pobūdis, asmens padaryta tęstinė veika, susidedančią iš dviejų epizodų, kas pagal savo pobūdį jau savaime laikytina pavojingesnė nei pavienė veika. Asmuo pagal bendrą sumanymą savavališkai statė ne vieną, bet du statinius, dėl ko dar ir jos padarymas galėjo sukelti realius sunkesnius neigiamus padarinius. Buvo įvertinta V. A. kaltės forma ir rūšis (minėtas administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), taip pat įvertinta pareiškėjo asmenybė (nuo 2013 m. gegužės 3 d. baustas dvidešimt vieną kartą, paskutinė paskirta bauda sumokėta 2022 m. rugpjūčio 19 d., nuo jos sumokėjimo dienos dar nepraėjo vieneri metai).
Teismas pastebi, kad skiriant nuobaudą pažeidėjui įstatymas įpareigoja atsižvelgti ir įvertinti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Asmens patraukimas atsakomybėn ir baustumas už praeityje padarytus pažeidimus yra pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys, dėl ko pagrįstai buvo vertinami priimant nutarimą šiame administracinio nusižengimo procese.
Būtina nepamiršti, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Savavališka statyba pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir interesų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas už savavališką statybą numatė pakankamai griežtą atsakomybę. Paskirti V. A. inkriminuoto straipsnio sankcijoje nustatytą minimalią baudą teismas šiuo konkrečiu atveju neturi jokio pagrindo, kadangi didesnės už minimalią nuobaudą paskurimui šiuo atveju reikšmingos yra pagrįstai nustatytos asmens padėtį bloginančios aplinkybės (tęstinis pažeidimo turinys, tyčinė ir tiesioginė kaltė, ne vieno statinio be leidimo statymas). Dėl to minimali nuobauda būtų per švelnus V. A. nubaudimas ir tai iškreiptų administracinės nuobaudos tikslų siekimą ir formuotų jam nebaudžiamumo nuostatas.
Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad pagrįstai nustatytos V. A. atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas rodo, kad paskirta nuobauda neturėtų viršyti sankcijoje numatyto baudos vidurkio. Kartu įvertinus ir papildomas V. A. atsakomybę gerinančias aplinkybes - dėl savavališkos statybos baudžiamas pirmą kartą, nevengia vykdyti administracinių nuobaudų, pats geranoriškai informavo institucijas apie daromą pažeidimą, kurį sąlygojo ne tik pažeidėjo, bet ir kitų asmenų (savivaldybės administracijos) veikla – teismas pripažįsta, kad V. A. turėtų būti artima, bet žesmesnė nei sancijos vidurkis piniginė bauda.
Remiantis išdėstytu teismas pripažįsta, kad priimtu Nutarimu yra paskirta pernelyg griežta nuobauda, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patarėjo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimas keistinas, skiriant V. A. artimą ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijos vidurkiui baudą, atitinkančią 1 500 eurų dydį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
skundą tenkinti iš dalies.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-99-2022 pakeisti: V. A. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, skirti 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Pašalinti nutarimo dalį dėl galutinės nuobaudos skyrimo taikant Lietuvos Respublikos admionistracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnį.
Likusią 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. VTPSI-ANR_N-99-2022 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.