- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-622-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- V. M., R. M.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės
- Advokatai
- Artūras Cibulskas, Bogdanas Chranovskij
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3320-803/2009 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. M., V. M., V. M., V. M., R. M., tretieji asmenys Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2008-03-07 pateikė ieškinį, 2008-11-10 patikslintą ieškinį, 2008-12-11 patikslintą ieškinį, prašydamas:
1) Nutraukti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2007-03-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0018 su V. M.;
2) Iškeldinti V. M., V. M., V. M., V. M., R. M., K. M. su visu jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad abi gyvenamosios patalpos nuosavybės teisėmis priklauso ieškovui. Vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-13 įsakymu Nr. 30-251 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“, 2007-03-20 buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nurodant išimtinį tikslą – jame gyventi. Šiame bute turi teisę gyventi ir jo šeimos nariai: atsakovo žmona V. M. ir dukros V., V. ir R. M.. 2007-09-18 buvo gautas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-09-12 raštas, kad pasitikėjimo telefonu buvo informuota apie tai, kad butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra nuomojamas. Buvo nustatyta, kad bute gyvena T. G. ir T. F.. 2007-11-07 VšĮ „Vilniaus butai“ atliko patikrinimą ir nustatė, kad ginčo patalpose tebegyvena šie asmenys. Perleisdami ginčo gyvenamąsias patalpas N. G. ir T. F. be ieškovo rašytinio sutikimo, atsakovai išreiškė savo valią, kad šis socialinis būstas nėra jiems reikalingas, nuomojama gyvenamoji patalpa buvo naudojama ne pagal paskirtį. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei V. M. nuosavybes teise priklauso gyvenamasis namas, esantis Anykščių raj. sav., (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, esantys, Anykščių raj. sav., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovai turi kitą gyvenamąją vietą ir iškeldinimas iš ginčo gyvenamųjų patalpų nesukels jiems neigiamų pasekmių. Vilniaus m. Lenino raj. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1988-02-23 sprendimu Nr. 364 butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip pagalbinės patalpos, buvo suteiktos, gerinant jų gyvenimo sąlygas, kadangi šeimoje gyveno 7 žmonės. Kadangi atsakovai, neturėdami nuomotojo sutikimo, subnuomavo gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pažeidė ginčo nuomos sutarties sąlygas, todėl, keldinant atsakovus iš minėtų gyvenamųjų patalpų, atsakovai turi būti iškeldinti ir iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažeidę socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas ir netekę teisės naudotis pagrindinėmis patalpomis, nuomininkai negali naudotis ir pagalbinėmis patalpomis (LR CK 6.217 str. 1 d., 6.611 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai V. M. ir V. M. atsiliepimuose į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, kaip nuomininkas, visiškai sąžiningai vykdė įstatymuose ir sutartyje nustatytas nuomininko pareigas, be jokių pažeidimų bei įsiskolinimų, naudojasi butu pagal paskirtį. Atsakovas jokios subnuomos sutarties nesudarinėjo ir neleido T. G. ir T. F. gyventi bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip subnuomininkams. T. F. yra atsakovo motinos G. K., mirusios 2006-08-11, krikšto sūnus. 2007 m. balandžio mėn. įvykus gaisrui nuomojame bute, T. F. padėjo padaryti buto remontą. Butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dar 1988-11-23 buvo paskirtas atsakovo motinai. 2001-03-28 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos sutartimi Nr. 91 buvo suteikta teisė neterminuotai naudotis nuomos pagrindais atsakovo motinai ir jos šeimos nariams. Taip pat 1988-11-23 Vilniaus miesto Lenino rajono Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 364 butas Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini), buvo skirtas atsakovo motinos šeimai, kaip pagalbinė patalpa. 2007 m. lapkričio mėn. pradžioje T. F. atvažiavo į svečius, kad padėtų užbaigti buto remontą, gyveno minėtame bute, kuriame buvo jo daiktai. 2007-11-06 pas jį į svečius atvažiavo jo pažįstama T. G.. Jiems buvo leista kelias dienas pernakvoti. Atsakovai negavo įspėjimo dėl sutarties nutraukimo (CK 6.497 str. 3 d.).
Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo sutinka.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad pareikštas ieškinys prieštarauja nepilnametės K. M. interesams ir pažeidžia vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kad pareikštas ieškinys prieštarauja neįgaliosios V. M. interesams ir pažeidžia jos teisę į gyvenamąjį būstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-02-10 sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 360 Lt advokato išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 236 Lt žyminio mokesčio. Teismas, įvertinęs VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimus, nustatė, kad butas Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butas Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso ieškovui. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-13 įsakymo Nr. 30-251 „Dėl Buto (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“ pagrindu atsakovas tapo pagrindiniu dviejų kambarių 44,13 kv.m. bendrojo (naudingo) ploto buto (duomenys neskelbtini) nuomininku. 2007-03-20 buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N07/0018, kurią pasirašė VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovas. Šalys susitarė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra nuomojamos atsakovui išimtiniu tikslu - jame gyventi, kad šiame bute turi teisę gyventi ir jo šeimos nariai: atsakovo žmona V. M., ir dukros V., V. ir R. M. (Sutarties 3 p.). Taip pat buvo susitarta, kad nuomojame bute turi teisę apsigyventi tik tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie įvardinti Sutarties 3 punkte (Sutarties 8 p.).
Teismas, įvertinęs Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo medžiagą, nustatė, kad 2007-09-06 15 val. nuomojamame bute atsakovas leido gyventi laikinai neatlygintinai gyventi T. F. ir T. G., kurie mokėjo tik už komunalinius patarnavus pagal atsiskaitymo knygelę. Teismas pažymėjo, kad T. G. 2007-09-06 paaiškinime nurodė, kad ji su T. F. minėtame bute gyvena nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio nuomos pagrindais, o dėl nuomos sąlygų gali paaiškinti T. F.. T. F. 2007-10-09 paaiškinime nurodė, jog bute jų šeimai leido gyventi atsakovas iki jie susiras gyvenamąją vietą, kad minėtame bute gyveno nuo 2007-08-02. Buto nuomos sutartis nebuvo sudaryta, mokėta tik už komunalinius patarnavus. 2007-11-07 VšĮ „Vilniaus butai“ atliko patikrinimą ir nustatė, kad ginčo patalpose ir toliau tebegyvena T. G. ir T. F.. VšĮ „Vilniaus butai“ 2007-11-07 išsiuntė šiems asmenims įspėjimą per 12 dienų atlaisvinti neteisėtai užimtas gyvenamąsias patalpas. Pakartotinai 2008-10-27 patikrinus ginčo gyvenamąsias patalpas, nustatyta, kad minėti asmenys šiose gyvenamosiose patalpose nebegyvena.
Teismas, įvertinęs atsakovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, nustatė, kad jie yra prieštaringi. Teismo posėdžio metu duoti liudytojų T. F. ir T. G. parodymai visiškai neatitinka jų pačių duotų paaiškinimų Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, į bylą pateiktos buto patikrinimo medžiagos. Teismas pažymėjo, kad pats T. F. pripažino, kad laikė daiktus ir gyveno bute Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas V. M. leido laikinai neatlygintinai gyventi T. G. ir T. F. bute Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog atsakovai pažeidė 2007-03-20 sutarties 23 p. Teismas pažymėjo, kad sutarties 40.6 p. nustatyta, kad nuomininkui be nuomotojo raštiško sutikimo subnuomojant nuomojamą turtą arba kitaip leidžiant kitiems asmenims juo naudotis sutartis pasibaigia, o sutarties 41 p. nustatyta, kad pasibaigus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas ir jo šeimos nariai iškeldinami CK nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Teismas nustatė, kad atsakovas yra sudaręs Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, 2007-03-23 šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotėkių šalinimo bei valymo sutartį, 2007-03-28 pastato administravimo ir eksploatavimo bei komunalinių paslaugų išlaidų apmokėjimo sutartį ir pareigingai moka už komunalinius patarnavimus. Teismas pažymėjo, kad tiek 2008-10-27 buto patikrinimo akte, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog patalpos tvarkingos, prižiūrimos tinkamai.
Teismas pažymėjo, kad atsakovų pajamos minimalios: V. M. nedirba, V. M. gauna šalpos pensiją 324 Lt, R. M. gauna motinystės pašalpą 774,80 Lt per mėnesį ir išmoką vaikui 115,32 Lt per mėnesį. V. M. dirba vaikų darželyje – lopšelyje „Smalsučiai“ auklėtojos padėjėja, darbo pajamos 660 Lt per mėnesį, kaip darbuotoja charakterizuojama gerai. V. M. yra baigusi maisto ruošimo specialybę, dirbo UAB „Vilniaus duona“, nuo 2008-12-01 neteko darbo.
Teismas konstatavo, jog atsakovei V. M. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis Anykščių raj. sav., (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamasis plotas yra 51,23 kv.m., vidutinė rinkos vertė 10426 Lt. Teismo posėdžio metu V. M. paaiškino, kad name niekas negyvena nuo 2003 metų. Centrinis šildymas yra sugedęs, namas jau nebėra tinkamas gyventi. R. M. nurodė, kad negalėtų minėtame name gyventi, kadangi tai vienkiemis, o arti nėra gydymo įstaigos, į kurią galėtų kreiptis, susirgus kūdikiui. Teismas nustatė, kad V. M. priklauso 1,30 ha žemės sklypas, vidutinė rinkos vertė 1209 Lt, esantis Anykščių raj. sav., (duomenys neskelbtini), 2,55 ha žemės sklypas, vidutinė rinkos vertė 2371 Lt, esantis Anykščių raj., (duomenys neskelbtini), 0,35 ha žemės sklypas, vidutinė rinkos vertė 2100 Lt, ir 0,25 ha žemės sklypas, vidutinė rinkos vertė 1500 Lt, esantys Anykščių raj., (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog visas nurodytas turtas įregistruotas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuo 2003 metų. Teismas pažymėjo, kad ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta 2007-03-20. Teismas pažymėjo, jog ieškovas, žinodamas apie turimą nuosavybės teise turtą, gaunamas pajamas, nustatė, kad atsakovai turi teisę į savivaldybės socialinį būstą ir suteikė 2007-02-13 nuomos pagrindais V. M. butą. Teismas dėl šios priežasties atmetė ieškovo argumentus, kad socialinis būstas atsakovams nėra reikalingas.
Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovė V. M. paaiškino, kad jos duktė V. yra neįgali, be tėvų pagalbos negali išgyventi ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Dukra serga ir pastoviai gydosi VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre. Atsakovė nurodė, kad, gimus anūkei K., kartu su neįgalia dukterimi dabar gyvena bute Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), o bute Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), nuolat gyvena R. su dukra K., gimusia 2008-07-15. Teismas, įvertinęs Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, nustatė, kad minėtas butas yra su visais patogumais. Vaikui ir motinai yra skirtas atskiras kambarys – yra sudarytos visos sąlygos mažametės visapusiškam ir harmoningam vystimuisi. Išvadoje pažymėta, kad Vaikų teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie atsakovės R. M. netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą, į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą ši šeima neįrašyta.
Teismas, nustatęs sutarties pažeidimą, atsižvelgdamas į atsakovų socialinę padėtį, ir į atsakovės V. M. ligos pobūdį, sveikatos būklę, bei įvertinęs, kad bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitė aplinkybės, t.y. gimė K. M., netenkino ieškinio, nes, iškeldinus atsakovę R. M. su K. M., bus apribota Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijoje įtvirtinta vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi. Atsakovės V. M. iškeldinimas, nesuteikiant jai kitos tinkamos gyventi patalpos, kartu atsižvelgiant ir į jos dabartinę sveikatos būklę bei socialinį statusą, iš esmės pažeistų jos interesus. Kadangi atsakovė V. M. gydosi VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre, ja nuolat rūpinasi tėvai, todėl, iškeldinus atsakovus – jos tėvus V. M. ir V. M., jie nebegalėtų nuolat prižiūrėti neįgalios dukters. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės interesai tokioje situacijoje nusveria teisėtus tikslus, o iškeldinimas nėra būtinas demokratinės visuomenės interesams, nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad valdžios pareigūnai gali apriboti asmens teisę į būstą tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka bei tik tada, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje.
Teismas pažymėjo, jog ieškovas nenurodė, kurie asmenys galėtų pretenduoti į minėtą gyvenamąją patalpą, iškeldinus atsakovus, todėl negalima net palyginti tokių asmenų ir atsakovų interesų, kurio individo interesai nusveria.
Teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakovus iš buto Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kaip pažeidusius Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų sutarties sąlygas ir netekus teisės naudotis pagrindinėmis patalpomis. Teismas konstatavo, jog šio buto paskirtis – gyvenamoji. Teismas pažymėjo, kad butas buvo suteiktas kaip dar viena patalpa G. J. K. septynių asmenų šeimai Vilniaus miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1988-02-23 sprendimu Nr. 364, bet ne atsakovams socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad dėl šio buto ieškovo su atsakovais nesieja sutartiniai santykiai. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovai ginčo patalpomis naudojasi neteisėtai ir ieškovo teisių pažeidimo. Atsakovai įrodė, jog butą naudoja pagal paskirtį, moka mokesčius už komunalines paslaugas (LR Konstitucijos 39 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 p., 11 str., 13 str., CK 1.5 str., 4.98 str., 6.612 str., CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nustatė faktą, kad atsakovai pažeidė 2007-03-20 sutartį ir netinkamai naudojo jiems išnuomotas gyvenamąsias patalpas, todėl turėjo priimti sprendimą iškeldinti atsakovus iš minėto buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas, atmesdamas ieškinį ir atsakovų atžvilgiu taikydamas išimtį, nepagrindė tokios išimties taikymo nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei teisės normomis. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio, pažeidė LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 str. 7 p., 8 str., 11 str., CK 6.611 str., 6.217 str. normas. Perleisdami ginčo gyvenamąsias patalpas N. G. ir T. F. be ieškovo rašytinio sutikimo, atsakovai išreiškė savo valią, kad šis socialinis būstas nėra jiems reikalingas, nuomojama gyvenamoji patalpa buvo naudojama ne pagal paskirtį. Siekiant efektyviai išnaudoti savivaldybės butų fondo patalpas ir tuo pačiu tinkamai tenkinti kitų socialiai remtinų asmenų teisę į socialinį būstą, yra pagrindas nutraukti nuomos santykius su atsakovu ir iškeldinti atsakovus V. M., V. M., V. M., R. M., V. M. ir K. M..
2) Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas yra sudaręs elektros energijos, šalto vandens pirkimo – pardavimo, nuotėkų šalinimo bei valymo, pastato administravimo ir eksploatavimo bei komunalinių paslaugų išlaidų apmokėjimo sutartis bei pareigingai moka už komunalinius patarnavimus, nesudaro sąlygų pateisinti neteisėtus atsakovų veiksmus ir atmesti ieškinį. Atsakovai, subnuomodami butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jame negyvendami, naudojo butą ne pagal paskirtį ir pažeidė buto nuomos sutarties reikalavimus bei įstatymų normas.
Šalies argumentai
3) Atsakovė V. M. 2009-01-28 posėdžio metu patvirtino, kad nuo 2008-12-01 UAB „Vilniaus duona“ nebedirbo savo noru. Teismo teiginys, kad ši atsakovė neteko darbo, turi būti aiškinamas kaip pačios atsakovės gyvenimo būdo pasirinkimas, nešvelninantis atsakovų atsakomybės dėl 2007-03-20 sutarties pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
4) Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į civilinę bylą pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis, kad atsakovei V. M. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis Anykščių raj. sav., (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, esantys, Anykščių raj. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad gyvenamasis namas nėra tinkamas gyventi. Nekilnojamojo turto registro išraše Nr. 90/92914 nurodyti duomenys, kad nekilnojamojo daikto paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatas), baigtumas – 100 proc., yra vietinis centrinis šildymas, nėra paneigti, todėl yra teisingi. Atsakovės V. M. teiginiai dėl jai nuosavybės teise priklausančio namo netinkamumo gyventi turi būti atmesti, kaip neįrodyti. Atsakovai neįrodė aplinkybės, kad šis namas yra vienkiemyje, kadangi pagal minėtą išrašą namas yra Antaninos kaime. Kadangi namo paskirtis yra gyvenamoji, vadinasi yra sudarytos galimybės juo naudotis pagal paskirtį, gyventi nepriklausomai, kokioje vietoje šios gyvenamosios patalpos yra. Ieškovas neginčijo aplinkybės, kad 2007 m. atsakovų šeima atitiko kriterijus, kuriais remiantis yra suteikiamas socialinis būstas, ir kad turėjo teisę į socialinį būstą, nepaisant jų turimo turto. Dabartinė ieškovo pozicija, kad atsakovams socialinis būstas nėra reikalingas, grindžiama ir įrodoma pačių atsakovų neteisėtais veiksmais. Ieškinio patenkinimo atveju, atsakovų šeimai nekiltų neigiamos pasekmės, kadangi atsakovai turi kitą gyvenamąją vietą.
5) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str., kaip pagrindą neiškeldinti atsakovų iš ginčo buto. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką minėto įstatymo 4 str. 5 p. nustatytas principas negali būti suabsoliutintas. Kadangi atsakovai turi kitą gyvenamąją vietą, darytina išvada, kad yra galimybė užtikrinti K. M. teisę į būstą. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo motyvų, kodėl iškeldinus atsakovus iš Vilniaus miesto savivaldybės nuomojamo buto ir turint kitą gyvenamąją patalpą, bus pažeista K. M. teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino abiejų tėvų pareigos prisidėti prie racionalaus vaiko vystymosi, o šią pareigą perkėlė gyvenamųjų patalpų savininkui.
6) Nei atsakovų pažeista 2007-03-20 sutartis, nei nuomos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato išimčių, kad netinkamą gyvenamosios patalpos nuomos sutarties vykdymą galima pateisinti vaiko gimimo faktu ar šeimos nario liga. Pagal bylos duomenis atsakovė V. M. ambulatoriškai gydosi VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre, tačiau nėra jokių duomenų, kad gyvendama kitoje vietoje, ji negalėtų gauti kvalifikuotų ir prieinamų medicininių paslaugų. Pirmosios instancijos teismas formuoja ydingą ir nepateisinamą iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bylų praktiką, kai vaiko gimimas ar sergančiojo šeimos nario buvimas atleidžia atsakovus nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nors įstatymas nenumato tokios išimties.
7) Pirmosios instancijos teismas, teikdamas išvadą dėl atsakovų gyvenamosios aplinkos, neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir, vadovaudamasis Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, nepagrįstai konstatavo, jog ginčo patalpos yra su visais patogumais, todėl labiau atitinka K. M. ir V. M. gyvenimo sąlygas. Iš byloje esančių dokumentų, matyti, kad ginčo gyvenamosiose patalpose nėra centrinio šildymo, miesto vandentiekio ir kanalizacijos, tiekiamo karšto vandens. Be to, patys atsakovai teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, jog jų nuomojamos patalpos yra be patogumų.
8) Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas formaliai vadovavosi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, kadangi netaikė Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos metodikos, pagal kurią turėjo nustatyti, ar teisė nuomotis socialinį būstą patenka į minėtos konvencijos 8 str. taikymo apimtį. Teismas turėjo nustatyti pagrindus, kuriems esant yra taikytinas šis konvencijos straipsnis. Ši teisės norma atsakovų atžvilgiu neturėtų būti taikoma, kadangi pačių atsakovų veiksmai lėmė, kad ieškovas pagrįstai pateikė ieškinį dėl iškeldinimo, tačiau neribojo jų teisės į socialinį būstą.
Žemesnės instancijos teismas
9) Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo ir atsakovų nesieja jokie teisiniai santykiai dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Mirus buvusiai nuomininkei G. K., V. M. pasinaudojo teise sudaryti nuomos sutartį dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o kartu ir toliau buvo leista naudotis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nesant rašytinės sutarties, nėra pagrindo teigti, kad ieškovo ir atsakovų šeimos nesieja šių patalpų nuomos teisiniai santykiai. Teismas privalėjo vertinti šių gyvenamųjų patalpų suteikimo aplinkybę ir paskirtį didinti gyvenamąjį plotą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimus iškeldinti atsakovus iš abiejų gyvenamųjų patalpų, priėmė nenuoseklų ir nemotyvuotą sprendimą. Teismas, teigdamas, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovai butu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojasi neteisėtai, pripažino, jog atsakovų šeima Vilniaus mieste turi gyvenamąją vietą, todėl turėjo atsakovus iškeldinti iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
10) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė į valstybės biudžetą 360 Lt advokato išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 236 Lt žyminio mokesčio, nes ieškovas pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ir ieškovas neturi pareigos atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidų. V. M. atstovavusio advokato teisinė pagalba buvo tik jos interesų atstovavimas teismo posėdyje, vykusiame 2009-01-28. Advokatas nerengė procesinių dokumentų, neteikė įrodymų, neatliko jokių kitų veiksmų, todėl priteistas advokato išlaidų dydis yra neįrodytas ir tokio dydžio išlaidos nebuvo patirtos. Teismas, priteisdamas advokato išlaidas, turėjo įvertinti aplinkybę, kad atsakovai pažeidė 2007-03-20 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, t.y. ieškovas pagrįstai kreipėsi teismine tvarka dėl pažeistų teisių gynimo.
Atsiliepimas
Atsakovai V. M. ir V. M., V. M. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-10 sprendimą nepakeistą. Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistinas dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas gali pakeisti sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria priteista į valstybės biudžetą iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 360 Lt advokato išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 236 Lt žyminio mokesčio, paliekant kitą sprendimo dalį nepakeistą (LR CPK 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi pareigos atlyginti valstybei 360 Lt advokato išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 236 Lt žyminio mokesčio, nes savivaldybė bylose, kuriose siekiama apginti savivaldybės interesus, yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).
Įstatymų leidėjas nustatė, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis netinkamai vykdo sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų gyventojai gali būti iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei jie naudoja ją ne pagal paskirtį.
Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės teisių neliečiamumas negali būti suabsoliutinamas, nes būtina apginti V. M., V. M., V. M., V. M., R. M., K. M. teises į gyvenamąją patalpą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad 2007-09-12 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-09-12 rašte (1 t., b. l. 11), adresuotame Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, konstatuota, kad atlikus operatyvų patikrinimą (1 t., b.l. 114), nustatyta, kad nuo 2007-08-02 V. M. neatlygintinai leido gyventi bute (duomenys neskelbtini) T. G. ir T. F.. Šis raštas yra išduotas valstybės institucijos ir laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, nes jame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio rašto duomenimis ir jais remiais, nes jie nėra nuginčyti nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). 2007-11-07 Buto patikrinimo aktas (1 t., b.l. 12), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu, bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena V. M., T. G. ir T. F., ir 2007-11-07 įspėjimas (1 t., b.l. 13) neįrodo ginčo patalpų subnuomos fakto, nes juose nėra tai patvirtinančių duomenų. Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimas neatlygintinai gyventi bute nėra gyvenamųjų patalpų subnuoma.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas V. M. leido laikinai neatlygintinai gyventi T. G. ir T. F. bute Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), tuo pažeidžiant 2007-03-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 23 p. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis pažeidimas - pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes dviejų laikinų gyventojų apgyvendinimas - nėra esminis sutarties pažeidimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 str. 7 p., 8 str., 11 str., CK 6.611 str., 6.217 str. nuostatų, nes teismine tvarka nenustačius esminio sutarties pažeidimo, nėra teisinio pagrindo nutraukti 2007-03-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0018 su V. M. ir iškeldinti V. M., V. M., V. M., V. M., R. M., K. M. su visu jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas, atmesdamas ieškinį, atsakovų atžvilgiu netaikė išimties, nes byloje nėra nustatytas esminis sutarties pažeidimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė R. M. yra vieniša motina, auginanti nepilnametę dukrą K. M., gim. 2008-07-15 (1 t., b.l. 137), V. M. yra neįgali ir dėl sveikatos būklės (1 t., b.l. 64-67, 136) nedirba (2 t., b.l. 19) ir neturi kitos gyvenamosios patalpos (2 t., b. l. 15 ), jos negali būti laikomos savivaldybės teisių pažeidėjomis, nes tai prieštarautų geros moralės, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
Sprendžiant ginčą dėl asmenų iškeldinimo iš būsto, būtina įvertinti ne tik reikalavimo iškeldinti teisėtumą, bet ir aplinkybes, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų savivaldybės tikslų, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams, įvertinant proporcingumą siekiamam teisėtam tikslui. Tai, kad įstatyme (CK 6.611 str.) numatyta galimybė iškeldinti asmenis, naudojančius gyvenamąją patalpą ne pagal paskirtį, nereiškia besąlyginio iškeldinimo formaliu pagrindu, nes teismas, įvertindamas konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - savivaldybės, kaip institucijos, ar individo, viešasis ar bendrasis interesas.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų iškeldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, iš esmės pažeistų V. M., kaip neįgaliosios, ir R. M., kaip vienišos motinos, auginančios nepilnametę dukrą, ir pačios mažametės K. M. interesus, todėl būtent jų interesai tokioje situacijoje nusveria teisėtus savivaldybės tikslus, o iškeldinimas nėra būtinas demokratinės visuomenės interesams ir nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šiuo atveju yra viešasis interesas, nes būtina užtikrinti prioritetinius neįgalaus asmens, vienišos motinos ir nepilnamečio vaiko interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teisme pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje (2 t., b.l. 11-12) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvadoje (2 t., b.l. 15) nurodoma, kad pareikštas ieškinys prieštarauja nepilnametės K. M. ir neįgaliosios V. M. interesams ir pažeidžia vaiko ir neįgaliosios teises į gyvenamąjį būstą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiomis išvadomis ir jomis remiasi, nes apeliantas nepateikė duomenų, paneigiančių kompetentingų institucijų išvadas ir jų pagrįstumą (CPK 252 str.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 p., nes nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto ir savivaldybės teisės negali būti suabsoliutinamos, atsižvelgiant į vaiko prioritetines teises. Byloje nėra duomenų, kad K. M. motina, būdama vieniša, turi galimybę užtikrinti K. M. teisę į būstą. Šiuo atveju sprendžiant iškeldinimo klausimą, nėra procesinės galimybės nustatyti K. M. biologinio tėvo duomenų ir spręsti jo pareigų vaiko atžvilgiu klausimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netyrė ir nesiaiškino aplinkybių dėl nepilnametės mergaitės tėvo, kuris nenurodytas gimimo liudijime (1 t., b.l. 137), pareigos prisidėti prie vaiko teisės į būstą įgyvendinimo.
Akivaizdu, kad atsakovės V. M. ir R. M. nėra įkūrusios kitos gyvenamosios vietos, todėl savivaldybė, siekdama iškeldinti iš ginčo patalpų neįgalųjį asmenį, vienišą motiną su mažamečiu vaiku, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, elgėsi formaliai ir nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais, nes neapsvarstė tokio veiksmo būtinumo demokratinėje visuomenėje.
Teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, kad:
- ginčo patalpos yra su visais patogumais, nes nekilnojamojo turto registro išrašas (2 t., b.l. 8-9) patvirtina, kad ginčo patalpose yra krosninis šildymas, miesto vandentiekis bei miesto kanalizacija;
- ieškovo ir atsakovų nesieja jokie teisiniai santykiai dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes mirus buvusiai nuomininkei G. K., V. M. pasinaudojo teise sudaryti nuomos sutartį dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), o kartu ir toliau buvo leista naudotis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai, kad nėra rašytinės sutarties dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepanaikina faktinių nuomos teisinių santykių dėl šių patalpų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų šeima šiomis patalpomis naudojosi nuolat (2 t., b.l. 4-5) ir jose negyveno laikini gyventojai T. G. ir T. F.. Tai, kad yra šalinama dalis teismo sprendimo argumentų, nesudaro teisinio pagrindo naikinti visą sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpose nėra centrinio šildymo, tiekiamo karšto vandens, nesuprantamas savivaldybės interesas formaliais pagrindais iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų, nepaisant neįgaliosios, vienišos motinos ir mažamečio vaiko prioritetinių teisių gynimo principo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, nes atsakovų teisė nuomotis socialinį būstą patenka į minėtos konvencijos 8 str. taikymo apimtį.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į civilinę bylą pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis, kad atsakovei V. M. nuosavybės teise nuo 2003-07-22 priklauso 51,23 kv.m gyvenamojo ploto (57,68 kv.m. naudingo ploto) gyvenamasis namas, esantis Anykščių raj. sav., (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, esantys, Anykščių raj. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šią nuosavybę paveldėjimo būdu įgijusi V. M. jau turėjo, kai buvo priimtas Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-13 įsakymas Nr. 30-251 „Dėl Buto (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“, tuo patvirtinant, kad atsakovų šeima atitiko kriterijus dėl teisės į socialinį būstą įgyvendinimo, nepaisant paveldėto turto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 57,68 kv.m. naudingas plotas gyvenamajame name Anykščių raj. sav., (duomenys neskelbtini), 6 asmenų šeimai (įskaitant nepilnametį vaiką) yra nepakankamas plotas, nes tenkantis vienam šeimos nariui plotas yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo savininkė V. M. negyvena ir nedirba (1 t., b.l. 169-171; 2 t., b.l. 15, 22, 35, 81). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai neturi kitos gyvenamosios vietos, tinkamos jų 6 asmenų šeimos poreikiams pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. reikalavimus.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovo argumentą, kad atsakovas V. M., apgyvendindamas ginčo patalpose T. G. ir T. F., naudojo jas ne pagal paskirtį. Ieškovas neteisingai aiškina gyvenamųjų patalpų naudojimą ne pagal paskirtį. Gyvenamųjų patalpų paskirtis yra tenkinti asmenų būsto poreikius, o gyvenamųjų patalpų naudojimas ne pagal paskirtį reiškia jų naudojimą pramonės, gamybos reikmėms, pažeidžiant kitose gyvenamosiose patalpose tame pačiame name gyvenančių asmenų būsto sąlygas. Tai, kad atsakovas V. M. apgyvendino laikinai ginčo patalpose T. G. ir T. F., nereiškia gyvenamųjų patalpų naudojimo ne pagal paskirtį, nes ginčo patalpose nebuvo vykdoma jokia pramoninė ar gamybinė veikla.
Tai, ar ginčo patalpos yra reikalingos kitiems įvairių socialinių grupių asmenims, ar gali būti pažeisti ir jų interesai, asmenų lygybės prieš įstatymus principai, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė, kurie asmenys galėtų pretenduoti į ginčo gyvenamąsias patalpas, iškeldinus atsakovus. Dėl to kolegija negali net palyginti tokių asmenų ir atsakovų interesų, kurio individo interesai nusveria. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas neprivalėjo atsižvelgti į kitų asmenų, kuriems nustatyta tvarka galėjo būti išnuomotos ginčo patalpos, interesus, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
Ta, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė V. M. neteko darbo, atitinka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvados (2 t., b.l. 15) formuluotę, kurioje nurodyta, kad nuo 2008-12-01 V. M. neteko darbo. Dėl šios priežasties argumentai, kad V. M. nedirba savo noru dėl jos gyvenimo būdo pasirinkimo, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė nuoseklų ir motyvuotą sprendimą, nes sprendimo turinys atitinka CPK 270 str. reikalavimus. Teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų nutraukti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2007-03-20 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0018 su V. M. ir iškeldinti V. M., V. M., V. M., V. M., R. M., K. M. su visu jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinys buvo atmestas pagrįstai ir teisėtai, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė teisinį pagrindą konstatuoti prioritetinį neįgalaus asmens, vienišos motinos ir mažamečio vaiko interesų gynimą.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista ar panaikinta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiama sprendimo dalis dėl ieškinio atmetimo paliktina nepakeista, nes byla šioje dalyje išspręsta teisingai (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., LR Konstitucijos 24 str., Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 176 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ieškovo apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ieškovo naudai, todėl iš ieškovo nėra priteisiamos 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b.l. 167) atsakovės V. M. naudai. Ieškovas neturi pareigos atlyginti 440 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (2 t., b.l. 168), nes savivaldybė bylose dėl savivaldybės interesų gynimo yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., 93 str., 98 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., kolegija
nutarė:
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista į valstybės biudžetą iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 360 Lt advokato išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 236 Lt žyminio mokesčio.
Palikti kitą sprendimo dalį nepakeistą.